Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali kelti didelę įtampą ir nerimą. Tai svarbus žingsnis siekiant įgyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau egzaminatoriai gali pasirodyti griežti, o nepažįstamas kelias ar kliūtys gali sukelti papildomų iššūkių. Nepaisant to, kaip gerai esate pasiruošę ir kiek praktinių įgūdžių jau turite, jaudulys daro didelę įtaką galutiniam rezultatui. Pasak „Regitros“ egzaminuotojų vadovo Tautvydo, dažnu atveju baimė kyla iš nežinojimo, ko tikėtis.
Vairavimo baimės samprata ir priežastys
Vairavimas kiekvienam sukelia skirtingas emocijas, deja, daugeliui pradedančiųjų vairuotojų tai yra baimė. Nesvarbu, ar tai baimė neišlaikyti egzamino, ar baimė važiuoti greitkeliu, ar nerimas grįžti į kelius po daugelio metų, ar tikra fobija - yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės bijo sėsti prie vairo. Nors ši baimė neturi konkretaus pavadinimo, su vairavimo baime susijusios emocijos yra labai paplitusios ir gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkesniais simptomais. Ekspertai ištyrė, kad vienas iš dešimties žmonių išgyvena įvairias fobijas, o baimė vairuoti automobilį yra viena dažniausiai pasitaikančių fobijos atmainų.
Specifinės vairavimo baimės
Kai kuriems tai gali būti labai konkrečių situacijų baimė, pavyzdžiui:
- važinėjimas dideliu greičiu
- kontrolės praradimas
- mokymasis vairuoti
- vairavimas vienam
- vairavimas naktį
- įstrigimas spūstyje
- vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms
- vairavimas nepažįstamose vietovėse
- važiuojant greta didesnių transporto priemonių
- ankštos parkavimo erdvės
- dideliu greitis
- pastebėtas policijos automobilis
Tačiau daugelis kitų žmonių jaučia bendresnio pobūdžio nerimą dėl sėdėjimo prie vairo. Be to, daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda tarsi netikėtai, be aiškios priežasties ir kartais po daugelio metų vairavimo be baimės.
Kas gali sukelti baimę vairuoti?
Nėra universalaus atsakymo į klausimą, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ar yra įgimta baimė vairuoti. Dauguma jų susiduria su įvairiomis baimėmis ir nerimu. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių yra šie:
- Atsakomybės našta - žmogui būdinga jausti atsakomybės naštą, ypač kai kalbama apie saugumą. Be to, kad rūpinatės ne tik savo gerove, bet ir keleivių, esančių jūsų transporto priemonėje, priežiūra. Daugeliui žmonių nepatogu pasitikėti savo jėgomis už vairo.
- Kelionės baimė (hodofobija) - tai labiau konkreti fobija, apimanti judėjimą visomis transporto priemonėmis ir baimę tyrinėti naujas vietas ar maršrutus.
- Nemaloni patirtis - suprantama, kad visi, kurie praeityje pateko į eismo įvykį (ar vos nepateko į jį) arba buvo jo liudininkais, gali būti stipriai paveikti savo patirties. Joks įvykis nėra per menkas, kad galėtų turėti įtakos - gali būti, kad vairavimas per prastą audrą, pasiklydimas ar net žinojimas apie pažįstamo žmogaus patirtį gali sukelti nenorą grįžti į kelią.
- Institucijų baimė - nors žinome, kad policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos darbuotojai yra tam, kad mums padėtų, kai kurie žmonės kenčia nuo labiau kliniškai išreikšto nerimo dėl valdžios atstovų. Tai gali lengvai sukelti nenorą sėsti prie vairo dėl baimės dalytis keliu su valdžios institucijomis arba net tiesiog nepažįstamose eismo situacijose - dėl baimės padaryti ką nors ne taip.
- Klaustrofobija - viena iš labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų fobijų, t. y. bendra uždarų patalpų baimė, kuri gali lengvai persikelti į vairuotojo ar keleivio vietą automobilyje.
- Nelaimingų atsitikimų baimė - nė vienam iš mūsų nepatinka nelaimingi atsitikimai, tačiau žmonės, turintys šią baimę, yra linkę aktyviai vengti visų situacijų, kuriose padidėja fizinio pavojaus rizika, pavyzdžiui, sėsti į automobilį.
- Įgūdžių ir patirties trūkumas - „Įgūdžių ir patirties trūkumas yra priežastis, kodėl kelyje susidarančios situacijos tokiems vairuotojams būna netikėtos ir sukelia diskomfortą. Tokiais atvejais lengva pasiduoti streso, baimės ar net panikos poveikiui“, - sako Lenkijoje veikiančios „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weseli.
- Baimė nesuprasti eismo situacijos arba per vėlai į ją sureaguoti - Pradedantieji vairuotojai dažnai nerimauja, kad nepakankamai greitai priims sprendimus, ypač sudėtingose sankryžose ar nepažįstamuose maršrutuose.
- Rikiavimasis ir persirikiavimas - naujiems vairuotojams ypač daug įtampos kelianti situacija.
- Baimė sukelti avariją, pakenkti savo ar kitų transporto priemonėms, keleiviams - Dalis vairuotojų jaudinasi ne tiek dėl nuosavo automobilio pažeidimų, kiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
- Nedrąsa vairuojant nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius - Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių.
Baimės pasekmė - atidėliojimas
Vairavimo mokyklos „Mobilūs žmonės“ vadovė ir vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė pastebi, kad vairavimo baimė kai kuriuos žmones taip suparalyžuoja, jog jie net nepradeda mokytis vairuoti. Kita dalis - po kelių bandymų metusieji pamokas. „Pradėję mokytis žmonės būna labai užsidegę, galvoja, kad viską išmokti bus labai lengva. Tada daugelis susiduria su realybe, kad tai nėra taip paprasta. Kai žmogus, deja, turi per mažai valios ir kantrybės, šiame taške dažnai jis pasako, kad vairavimas - ne jam, arba galvoja, kad išmoks vėliau, kai bus vyresnis ir drąsesnis. Tačiau ne amžius lemia drąsą, o asmenybė - jaunas nedrąsus žmogus greičiausiai toks liks ir toliau. Pasitikėjimas savimi auga su patirtimi“, - pabrėžia mokytoja.
Kitas klaidingas stereotipas - kad moterys vairuoti bijo labiau: „Pastebiu, kad pamokų metu vyrai dažnai slepia savo nerimą, nors bijoti yra normalus jausmas, o moterys tiesiog jį išreiškia atviriau. Vieni vienų dalykų labiau bijo, kiti - kitų, tačiau lytis nėra esminis veiksnys, tad skatinčiau moteris drąsiai sėsti prie vairo“, - sako E.Vasaitienė.
Vairavimo baimės simptomai
Vairavimo fobijos ar nerimo simptomai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tačiau paprastai jie gali būti panašūs į simptomus, susijusius su kitomis nerimo ar panikos priepuolių formomis. Didelę baimę vairuoti jaučiantis asmuo gali parodyti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus.
Emociniai simptomai:
- Stresas
- Nerimas
- Baimė
- Netikrumo jausmas
Fiziniai simptomai:
- Sumišimas
- Galvos svaigimas
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Prakaituojantys delnai
- Gausus prakaitavimas
- Sutrikusi orientacija
- Dusulys
- Burnos išdžiūvimas
Kai kurie žmonės nebūtinai pajunta fizinius simptomus, bet tiesiog vengia vairavimo, o savo baimę slepia nuo draugų ir šeimos narių. Jei pažįstate žmogų, kuris, kaip pastebėjote, ilgą laiką nesėdo prie vairo, o gal niekada nesiekė tikslo pradėti vairuoti, pabandykite su juo pasikalbėti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Kaip įveikti vairavimo baimę
Nors ne visi atvejai būtinai išgydomi, yra bent keletas praktinių žingsnių, kurių galite imtis ir kurie laikui bėgant gali padėti sumažinti su vairavimu susijusią įtampą. Mokytoja Edita Vasaitienė teigia, kad norint įveikti vairavimo baimę, svarbiausia yra pakeisti požiūrį į savo baimes apskritai. „Dažnai žmonės per daug galvoja apie savo emocijas, o ne apie patį veiksmą. Vietoje to, kad galvotumėte, kad jaučiate stresą ar bijote atlikti kokį nors manevrą, reikėtų tiesiog pasiryžti ir galvoti, kaip tai padaryti saugiai“, - aiškina E.Vasaitienė.
Apie tai, kaip suvaldyti stresą ir baimę vairavimo teorijos ir praktikos egzaminų metu, „Regitros“ egzaminuotojai dalijasi naudingais patarimais.
Pasiruošimas egzaminui ir praktiniai patarimai
Kruopštus pasiruošimas
Pasiruošimas yra svarbiausias, negailėkite tam laiko. Gerai susipažinkite su egzamino reikalavimais ir taisyklėmis. Nuolatinis mokymasis yra efektyviausias būdas pasiruošti. Reguliariai spręskite KET testus, skaitykite kelių eismo taisykles, įsiminkite kelio ženklus ir stenkitės suprasti tiek teoriją, tiek praktiką. Kai jaučiatės užtikrinti dėl savo žinių, būsite mažiau įsitempę ir testo užduotys bus lengvesnės.
Praktinis vairavimas
Lavinkite praktinį vairavimą su draugu ar šeimos nariu, kad vairuodami jaustumėtės kuo saugiau ir komfortabiliau. „Baimę gali panaikinti tik važiuodamas, kitaip niekaip“, - sako instruktorius Dovydas Eiza. Praktika - kitas kertinis veiksnys. Vairavimo mokytoja pabrėžia, kad vairavimas yra įgūdis, kurį reikia nuolat lavinti - dažniau vairuojant vis mažiau galvojama apie pačius veiksmus ir jie tampa automatiniai. Bijoti pradžioje yra normalu, bet svarbu nepaleisti vairo vien dėl to, kad vieną kartą buvo nejauku, pataria E.Vasaitienė.
Egzamino diena
- Laiku atvykite į egzaminą - tai padės išvengti papildomo streso dėl vėlavimo.
- Kvėpavimo pratimai - ypač įtemptose situacijose dažnai kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai. Teisingas kvėpavimas puikiai padeda sumažinti stresą - giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite 2-3 sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną.
- Teigiamas požiūris - teigiamas požiūris taip pat gali sumažinti streso ir nerimo jausmus. Nekritikuokite savęs per daug dėl klaidų.
- Venkti aplinkinių klausimų ir neigiamų minčių - „Aplinkiniams žinoti, kada tu laikai egzaminą - nebūtina. Kodėl? Aplinkinių klausimai ir patarimai prieš egzaminą gali kelti papildomą stresą, blaškyti. Venk neigiamų minčių, tokių kaip „Ne ten pasuksiu, padarysiu klaidą“ ir pan.
- Pasitikėjimas savimi - „Pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis turi būti pagrįstas. Rekomenduojame ant lapelio susirašyti, ką svarbu atlikti ir ką jau atlikau, kad išlaikyčiau vairavimo egzaminą.
- Nebijoti egzaminuotojo žymėjimų - „Ką ten žymisi egzaminuotojas? Daugeliui, matant, jog egzaminuotojas kažką žymisi planšetėje, pirmiausiai kyla negatyvios mintys, kad neva fiksuojamos padarytos klaidos. Realybė gali būti visai kitokia, pavyzdžiui, egzaminuotojas gali pasižymėti, kad pasikeitė oro sąlygos, gali tikrintis, kokius pratimus dar reikia atlikti ar pan.
Kiti bendri patarimai
- Venkite kofeino ir tuščio skrandžio - sumažintas kofeino turinčių gėrimų vartojimas gali turėti stebėtinai teigiamą poveikį nerimui. Kadangi kofeinas, kaip žinoma, sukelia nerimą, geriausia būtų jo visiškai atsisakyti. Niekada nebandykite išvažiuoti automobiliu prieš tai nieko nevalgę ir niekada nevairuokite neišsimiegoję.
- Streso valdymas - deja, ilgalaikis didelis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte streso lygį. Padėti gali tokie standartiniai metodai, kaip reguliarios pertraukos darbe, laikas mankštai, joga ir meditacija.
- Terapiniai metodai - apsvarstykite galimybę išbandyti tokias praktikas kaip desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti tiesiog sėdėjimas stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Perėjimas prie kito etapo gali užtrukti kelias valandas, dienas, savaites ar mėnesius, tačiau visą tą laiką mažinsite savo nerimą sukeliančių veiksnių įtaką.
- Susitelkimas automobilyje - kai sėdite prie vairo, darykite viską, ką galite, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Pirmiausia laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei manote, kad tai padeda.
- Apsvarstykite galimybę važiuoti kartu su kitais - kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su drauge ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Gali būti, kad dienos, kurias praleisite kaip keleiviai, tikrai padės pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos.
- Pasikalbėkite su specialistais - jei vis tiek jaučiate didelį stresą, nebijokite pasikalbėti su vairavimo instruktoriumi arba psichologu. Jie gali suteikti daugiau naudingų patarimų, kaip suvaldyti šiuos jausmus. „Fobijas patiriančių žmonių elgesys gali būti nenuspėjamas. Tai reikia atsiminti, matant darantį staigius manevrus, chaotiškai ir isteriškai vairuojantį vairuotoją. Jei ši problema ištiko jus, pasistenkite nustatyti, kokio pobūdžio pagalba jums reikalinga. Gali būti, kad papildoma mokymų programa bus pakankama tam, kad pavyktų įgyti daugiau įgūdžių ir pasitikėjimo savimi.
- Virtualios realybės (VR) terapija - tyrimais nustatyta, kad VR terapija yra veiksminga pagalba gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija, veikianti beveik kaip vaizdo žaidimas, leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas, tokias kaip tuneliai, tiltai ar lenkimas.
Pradedančiųjų vairuotojų pasitikėjimo didinimas
Dalis vairuotojų nedrąsiai jaučiasi tais atvejais, kai vairuoja nepažįstamus, nuomotus ar dalijimosi platformų automobilius. Dar neišbandytas automobilis gali didinti nepasitikėjimą savo jėgomis, kelti stresą dėl galimų finansinių pasekmių. Pasak automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ vadovės Gretos Januškaitės-Karvelienės, būtent to paskatinta įmonė nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjo taikyti naują politiką - įvykus eismo įvykiui dėl kliento kaltės ir jam apie įvykį informavus, įmonė padengia visus nuostolius, išskyrus atvejus kai klientai eismo įvykį sukelia neblaivūs, pasišalina iš įvykio vietos ar kitaip pažeidžia kelių eismo taisykles. „Siekiame sumažinti stresą vairuojant, todėl visoms kelionėms taikome „BeeChill“ apsaugą. Įsivaizduokite, esate pavyzdingas vairuotojas, laikotės kelių eismo taisyklių, bet patekote į eismo įvykį, kurio metu apgadinote nuomotą automobilį. Ši situacija gali įvykti kiekvienam, todėl iškart apie įvykį pranešus mūsų klientų aptarnavimo komandai - už automobilio apgadinimą mokėti nereikės“, - sako G.Januškaitė-Karvelienė. Per beveik penkis mėnesius nuo „BeeChill“ starto, buvo užfiksuota daugiau nei 150 įvykių, kai ši apsauga padėjo vairuotojams išvengti neplanuotų išlaidų. Viso „Citybee“ padengė žalos už daugiau nei 90 tūkst. eurų, daugiausiai 26-35 metų amžiaus vairuotojų grupėje. Dažniausiai buvo apgadintos automobilių priekinės dalys, žibintai, bamperiai, variklio gaubtai.
Vyresnio amžiaus vairuotojai ir ilgą laiką nevairavę asmenys
Labai normalu, kad vyresnio amžiaus vairuotojai (arba tie, kurie jau daugelį metų nevairuoja) baiminasi grįžti į vairuotojo vietą. Jei jūsų pasitikėjimui savimi reikia pastiprinimo, net ir labiausiai pasitikinčiam savimi vairuotojui būtų naudinga retkarčiais išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursą. Jie ne tik padės jums neatsilikti nuo visų pokyčių, kurie galėjo būti praėję pro akis, bet ir atgaivins kažkada patirtą meilę vairavimui. Be to, stebėtinai lengva įgyti blogų įpročių arba pamiršti kai kurias svarbiausias žinias, išmoktas pirmą kartą, todėl skirti kelias valandas su instruktoriumi gali būti geriausias būdas pasitobulinti.
Kada baimė per didelė?
Svarbu prisiminti, kad jei baimė ir nerimas dėl vairavimo yra per dideli - neverskite savęs vairuoti. Jeigu jaučiate didelį stresą ir nerimą vairavimo teorijos ar praktikos egzaminų metu, nepamirškite, kad tai yra normalu, tačiau tinkamas pasiruošimas ir kiti patarimai gali padėti tai suvaldyti.