Kasmet Lietuvoje užsidega apie 1000 automobilių. Tikimybė, kad automobilis užsiliepsnos, nėra tokia maža, kaip vairuotojai mano. Per šių metų 9 mėnesius Lietuvoje jau kilo 846 gaisrai transporto priemonėse, daugiausia iš jų - 557 lengvuosiuose automobiliuose. Kiekvienais metais šalyje sudega daugiau nei 1000 transporto priemonių (2018 m. - 1124, 2017 m. - 1086). Mašinai užsidegus, žmonėms dažniausiai koją pakiša stresas ir nežinojimas, ką daryti. Svarbiausia, kilus gaisrui automobilyje, nepanikuoti, sprendimus priimti operatyviai ir tinkamai reaguoti į pasikeitusią situaciją.
Dažniausios automobilių gaisrų priežastys
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Operatyvaus valdymo valdybos viršininko Kęstučio Aginto, pernai Lietuvoje transporto priemonėse kilo daugiau kaip 1,1 tūkst. gaisrų, šiemet per šešis mėnesius - 512. Nuo 2004 m. Lietuvoje degalinių pastatuose bei jų teritorijose kilo 21 transporto priemonių gaisras. Dažniausiai automobiliai užsidega dėl elektros instaliacijų gedimų, kiek rečiau - kuro tiekimo sistemos arba dujų įrangos gedimų. Gaisrus sukelia ir varvančios automobilio kuro tiekimo sistemos žarnelės, ypač jei šalia pradeda kibirkščiuoti elektros laidai.
Kitos dažnos priežastys:
- Žmonės po variklio dangčiu palieka skudurą, kuriuo valė detales, atlikę automobilio remontą.
- Transporto priemonių savininkai automobiliuose sumontuoja papildomą garso aparatūrą, bet pamiršta įsirengti papildomus saugiklius, apsaugančius nuo įtampos svyravimų.
- Užsikimšęs dujų išmetimo sistemos kietųjų dalelių filtras naujesniuose automobiliuose.
- Automobiliai užsiliepsnoja nuo atviros ugnies remontuojant automobilį - suvirinimo aparato, litavimo lempos, degtuko, cigaretės.
- Nuleista padanga ar lauko gyvūnai, radę prieglobstį po šiltu automobilio variklio gaubtu. Dėl pastarosios priežasties šaltuoju metų laiku prieš užvedant automobilį rekomenduojama su delnu kelis kartus trinktelėti į variklio gaubtą, kad benamės katės ar graužikai pabėgtų variklio skyrių nepadarę žalos.
Vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje yra 16,9 metų, o Europos Sąjungoje - 10,7 metų. Tai yra viena iš gaisrų priežasčių.
Gaisrų prevencija automobiliuose
Norėdami išvengti gaisrų, vairuotojai turėtų nuolatos rūpintis automobilio saugumu ir technine būkle, atitinkamai jį prižiūrėti. Darbus su elektros instaliacija, elektronine ar dujine įranga turėtų atlikti tik patyrę meistrai.
Bendrosios rekomendacijos
- Nenaudoti benzino detalėms plauti.
- Nelaikyti garaže daugiau kaip 60 l benzino ir 20 l tepalų.
- Nevežioti ir nelaikyti degalų plastmasiniuose induose, nes kyla statinės elektros iškrovos pavojus.
- Apsižiūrėti, ar benzinas nevarva iš automobilio.
- Nenaudoti garaže atviros ugnies.
- Benziną į automobilio baką reikėtų pilti ne garaže, o lauke.
- Paliekant automobilį ilgesniam laikui, reikėtų atjungti jo akumuliatorių.
Ką daryti kilus gaisrui automobilyje?
Pirmieji veiksmai pajutus dūmus
Kuo anksčiau bus pastebėtas gaisras, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus sėkmingai užgesintas. Paprastai žmogus pamato besiveržiančius dūmus, išgirsta degimui būdingą garsą ar sprogimą, ar pajunta dūmų kvapą. Tokiu atveju reikia kuo skubiau sustoti. Beje, manevras neturėtų sukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
Tinkamos sustojimo vietos pasirinkimas
Sustojimo vietą reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į galimas rizikas. Negalima įvažiuoti ir sustoti degalinėse, šalia degiųjų produktų laikymo vietų ir ten, kur išplitęs gaisras gali būti nekontroliuojamas, sukeltų pavojų žmonėms. Nerekomenduojama sustoti po tiltais, viadukais, tuneliuose ar pralaidose.
Automobilio paruošimas prieš paliekant
Sustabdžius automobilį ir išjungus variklį, pavarų dėžės svirtį reikėtų nustatyti į stovėjimo padėtį P, o automobiliuose su mechanine pavarų dėže nustatyti „laisvą“ pavarą. Taip pat reikėtų įjungti arba užtraukti rankinį stovėjimo stabdį, kad automobilis būtų stabilus. Jokiu būdu negalima palikti automobilio su įjungtomis pavaromis, nes jis gali pajudėti iš vietos ir sužeisti jį gesinantį asmenį. Prieš išlipant iš automobilio reikėtų paimti vertingesnius daiktus (dokumentus ir kt.) bei padėti evakuotis keleiviams, jeigu jie negali to padaryti patys (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su negalia ir t. t.).
Skubiosios pagalbos iškvietimas ir gaisro gesinimas
Užsidegus automobiliui, pirmiausia kvieskite ugniagesius gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Sustojus reikia kuo greičiau išlipti iš automobilio ir nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 bei pradėti gesinti automobilį gesintuvu.
Gesinimo priemonės
Jeigu gesintuvo nėra ar jis pasibaigęs, gaisro gesinimui gali būti panaudotos ir kitos parankinės medžiagos: smėlis, žvyras, butelis su vandeniu ar gaiviaisiais gėrimais. Tačiau reikėtų atminti, kad užpylus vandeniu elektros instaliaciją reikėtų kuo skubiau atjungti akumuliatoriaus gnybtą. Žiemą gaisro gesinimui gali būti panaudotas sniegas, kurio gesinimo poveikis yra panašus kaip ir vandens. Tam tikrais atvejais gaisro gesinimui gali būti panaudotas ir storas audeklas. Gesinant gaisrą su audeklu reikėtų įvertinti šilumos spinduliavimą ir liepsnos aukštį, nes kitaip galima pačiam nukentėti. Galima kartu naudoti ir kelias iš šių priemonių.
Gesinimo technika pagal gaisro vietą
Gaisro gesinimo veiksmai priklauso nuo gaisro židinio vietos, dydžio ir turimų resursų. Dažnai panikuojantys vairuotojai pradeda gesintuvu purkšti ant variklio gaubto viršaus arba ugnį pradeda gesinti iš apačios ir tik vėliau supranta, kad tokiose situacijose skubėjimas neretai pakiša koją - vairuotojai neberanda gaubto kabliuko, o galiausiai jį suradę gaubtą atidaro per greitai. Tuomet deguonies gavusi ugnis dar labiau įsiplieskia, gaisro židinys lieka neužgesintas, o gesintuvo milteliai pasibaigia. Įmonės „Gaisriniai tyrimai“ direktorius Vytautas Valaitis akcentavo dažniausiai daromas klaidas: „Pripratę prie sovietinių gesintuvų žmonės juos apverčia ir daužo. Taip išnaudojama tik apie pusė gesinamosios medžiagos. Naujų gesintuvų vartyti nereikia“. Specialistas taip pat pastebėjo, kad vieni žmonės į ugnį puola pernelyg drąsiai, o kiti - bijo ir bėga. Dar viena klaida - purkšti gesintuvo miltelius kur papuola. V. Valaitis patarė purkšti juos tiesiai į liepsnos židinį, bet variklio dangčio staigiai neatidaryti, nes maža liepsna gali virsti didžiuliu karščio kamuoliu.
Gaisras variklio skyriuje
Identifikavus, kad gaisras kilo variklio skyriuje, rekomenduojama iš karto išjungti automobilio šildymo-šaldymo sistemą, uždaryti langus ir ortakių sklendes, išlipant uždaryti duris. Tokiu būdu gaisro degimo produktai nepateks į saloną ir ugnis negaus papildomai oro degimui spartinti. Prieš išlipant reikėtų patraukti automobilio priekinio dangčio lyną, kad dangtis atsirakintų.
Paėmus gesintuvą ir prieš pradedant gesinimo darbus rekomenduojama užsidėti apsaugines pirštines. Gesintuvas turi būti parengiamas darbui, nuimamas jo apsauginis įtaisas. Jeigu reikia pakelti priekinį dangtį, tai daryti reikėtų labai atsargiai. Jokiu būdu negalima dangčio atidaryti staiga, nes papildomas oro kiekis gali suintensyvinti degimą ir pliūptelėti liepsna, kuri gali nudeginti gaisrą gesinantį asmenį. Nedaug pradarius priekinį dangtį reikėtų įpurkšti gesinimo medžiagos ir jį uždaryti. Tarp dangčio ir kėbulo rekomenduojama padėti raktą, kuris skirtas akumuliatorių gnybtams atjungti. Įpurškus gesinimo medžiagos reikėtų palaukti apie 3 sekundes, tada visiškai atidaryti dangtį ir išpurkšti gesinimo medžiagą tiesiai į degimo zoną. Po to, vos tik pavyksta užgesinti gaisrą, siekiant išvengti trumpo elektros sujungimo reikia atjungti akumuliatorių.
Gaisras salone
Gaisro gesinimo salone veiksmų principai nedaug skiriasi nuo gesinimo variklio skyriuje. Čia galioja ta pati taisyklė: „Negalima leisti gaisrui gauti papildomo deguonies“. Todėl atidaryti duris pirmiausia reikėtų nedaug, tik tiek, kad būtų galimybė įpurkšti gesinimo medžiagos. Po kelių sekundžių galima atidaryti duris ir išpurkšti visą gesinimo medžiagą į gaisro židinį. Gesinimui reikėtų pasirinkti arčiausiai gaisro židinio esančias duris.
Gaisras bagažinės skyriuje
Gaisras, kilęs bagažinės skyriuje, gesinamas panašiai. Pirmiausia dangtį reikėtų tik truputį praverti ir įpurkšti gesinimo medžiagos, o paskui atidaryti ir išpurkšti visą gesinimo medžiagą.
Užgesinus gaisrą reikėtų atjungti akumuliatoriaus maitinimo („minuso“) laido gnybtą nuo akumuliatoriaus ir apžiūrėti automobilį, ar neatsirado naujų degimo ar rusenimo vietų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Operatyvaus valdymo valdybos viršininkas Kęstutis Agintas tvirtino, kad net ir užgesinus gaisrą savo jėgomis, būtina kviesti ugniagesius, kad šie patikrintų, ar ugnies suniokota transporto priemonė nebėra pavojinga.
Gaisras automobilyje su dujų įranga
Sudėtingiau gaisrą gesinti, jeigu automobilyje yra sumontuota dujų įranga. Dujų gaisro gesinimas nenutraukus dujų tiekimo gali sukelti sprogimą ir pakartotiną gaisrą. Todėl rekomenduojama automobilį su dujų įranga gesinti tik tada, jeigu įmanoma tuoj pat nutraukti dujų tiekimą. Kitu atveju apie pavojų reikėtų įspėti aplinkinius ir pasitraukti saugiu atstumu (apie 50 m), o esant galimybei pasitraukti už užtvaros, kuri gali apsaugoti nuo sprogimo bangos.
Būtinos priemonės automobilyje
Lengvajame automobilyje būtina turėti gesintuvą. Jis turi būti techniškai tvarkingas ir laikomas lengvai pasiekiamoje vietoje. Patogiausia jį laikyti keleivio pusėje po sėdyne. Valstybinė kelių transporto inspekcija teigia, kad nuo 2014 m. spalio 15 d. lengvuosiuose automobiliuose ir automobiliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir 1 sėdima vieta vairuotojui, privalo turėti gesintuvą, turintį ne mažiau kaip 1 kg (l) gesinimo medžiagos (anksčiau buvo reikalavimas turėti 2 kg (l) gesinimo medžiagos). Nors šis įsakymas pradžiugino norinčius sutaupyti, patariama įsigyti 2 litrų talpos miltelinius gesintuvus arba apsirūpinti papildoma apsauga, tokia kaip aerozolinės gesinimo priemonės.
Pravartu lengvajame automobilyje turėti ir darbines pirštines, kurios padėtų apsisaugoti nuo gaisro ar cheminės medžiagos poveikio bei galimų mechaninių sužeidimų. Taip pat reikėtų turėti ir raktą, skirtą atjungti akumuliatoriaus gnybtą nuo akumuliatoriaus. Automobilį eksploatuoti privaloma atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas, būtina turėti tinkamą ir veikiantį gesintuvą, pirštines ir raktą. Taip pat svarbu mokėti naudotis gesintuvu, žinoti automobilio konstrukcinius ypatumus, kurie yra svarbūs kilus gaisrui.
Gesintuvų tipai ir pasirinkimas
Renkantis miltelinį gesintuvą savo automobiliui rekomenduojama atkreipti dėmesį į jo galiojimo/pagaminimo datą ir ar gesintuvas yra sertifikuotas. Taip pat labai svarbu įsitikinti, kad gesintuvas tinkamas gesinti A (kietas medžiagas), B (degius skysčius) ir C (dujas) klasės gaisrus. Todėl prieš įsigydami gesintuvą atidžiai perskaitykite ant gesintuvo etiketės pateiktą informaciją.
Miltelinis gesintuvas nėra vienintelė priemonė, gelbėjanti nuo gaisro. Aerozolinės gesinimo priemonės efektyvumu kai kuriais atvejais, pavyzdžiui gesinant degiuosius skysčius, prilygsta dvigubai didesnės talpos gesintuvams, jos gerokai pigesnės ir ugnį gesina taip pat aktyviai. Šią priemonę rekomenduojama turėti ne tik automobilyje, bet ir namuose, kadangi jos pagalba greitai užgesinsite įvairius ankstyvos stadijos gaisro židinius. Aerozolinė gesinimo priemonė ypač efektyvi, nes absorbuoja deguonį iš ugnies židinio bei atvėsina įkaitusius paviršius.
tags: #kaip #gesinti #uzsidegusi #benzina