Užstatytas automobilis: kada kviesti policiją?
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė primena, kad vairuotojai, susidūrę su situacija, kai jų transporto priemonę daugiabučio namo kieme užstatė kitas automobilis ir dėl to jie negali pravažiuoti, turėtų elgtis tinkamai. Gyventojai, pastebėję ne vietoje paliktą automobilį, kuris realiai trukdo eismui, gali skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, kadangi tai yra Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas. Į tokius pranešimus reaguoja Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Pajėgų valdymo valdybos pareigūnai, kurie nustato automobilio savininką ir su juo susisiekia dėl padaryto pažeidimo.
Jeigu atvejis yra skubus, pavyzdžiui, negalima pravažiuoti, kai reikalinga ypač skubi pagalba, gyventojai taip pat gali skambinti telefonu 8 700 60 000. Tokius interesantus sujungia su Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų budėtojais, kurie taip pat sureaguoja į įvykį.
Kada pranešti apie KET pažeidimą, kai nėra skubos?
Jeigu įvykis nėra skubus ir transporto priemonė netrukdo eismo dalyviams, tačiau yra pastebimas KET pažeidimas, tokiu atveju gyventojai policijai gali pranešti, naudojantis internetiniu portalu ePolicija.
Policija papildomą informaciją teikia telefonu 8 700 60 000. Susisiekus šiuo telefonu, asmenys konsultuojami dėl KET pažeidimų ir baudų apmokėjimo, leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar keitimo fiziniams asmenims, ginklų paveldėjimo, įsigijimo/pardavimo ir kt. licencijavimo klausimais, pažymėjimų apsaugos darbuotojams išdavimo ir keitimo bei skundų/pareiškimų pateikimo tvarkos.
Smulkūs eismo įvykiai ir pasišalinimas iš įvykio vietos
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu kasmet padaugėja smulkių eismo įvykių automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos centrų, šalia pagrindinių aikščių arba kitose masinio susibūrimo vietose. Dažniausiai fiksuojami nedideli įlenkimai, šonų apibraižymai, žibintų dūžiai, veidrodėlių nulenkimai ar buferių suskaldymai.
V. Katilienė įspėja, kad vairuotojai neretai pasišalina iš įvykio vietos arba patys vertina nuostolių dydį ir sprendžia, ar pranešti apie įvykį policijai. Skubėdami vairuotojai dėl smulkaus įvykio dažnai net nesulaukia apgadinto automobilio savininko, o už apgadinto automobilio valytuvo palieka raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir išvažiuoja. Toks elgesys yra neteisėtas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę - baudą, teisės vairuoti atėmimą.
Pasišalinimas iš įvykio vietos ir draudimo atlyginimas
Jeigu raštelį radęs vairuotojas paskambins ne jame nurodytu numeriu, o kreipsis į policiją, tuomet, pasak V. Katilienės, raštelį palikęs eismo įvykio kaltininkas bus laikomas pasišalinusiu iš įvykio vietos. Tokiu atveju pasišalinusio vairuotojo draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pasišalinusiam vairuotojui pareikšti reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo.
Draudimo bendrovės atstovė teigia, kad net jei eismo įvykis smulkus, visgi nereikėtų išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės ar kitos vietos. Jei transporto priemonė yra truputį įlenkta, situaciją būtina išspręsti su nukentėjusiu automobilio vairuotoju, o jei taikiai išsiaiškinti nepavyksta - pranešti policijai. Savaime suprantama, kad įvykus avarijai, kurioje sužaloti žmonės, policijos pareigūnus kviesti būtina. Ji atkreipia dėmesį, kad įvykus eismo nelaimei, kurioje nukentėjo žmonės, nereikėtų transporto priemonių judinti. Būtina likti vietoje ir nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos telefonu 112. Jei prireiks, policija padės susisiekti su nukentėjusio automobilio vairuotoju, susitarti ir užpildyti reikalingus dokumentus.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Jeigu apgadintos tik transporto priemonės, pasak draudikės, įvykio dalyviai turėtų užpildyti eismo įvykių deklaraciją. Nuo šiol jie gali pasinaudoti ir elektronine įvykių deklaravimo sistema draudimoivykiai.lt. Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant bus pateikta avarijos kaltininko draudimo bendrovei. Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikės apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam liks tik susisiekti su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo. Jeigu susitarti ir bendru sutarimu užpildyti eismo įvykių deklaracijos nepavyksta, tuomet būtina kviesti policiją.
Jei radote apgadintą transporto priemonę, taip pat reikėtų kreiptis į policijos pareigūnus. Informaciją apie eismo įvykio kaltininką galima gauti ir iš stovėjimo aikštelėse paprastai veikiančių vaizdo kamerų. Stovėjimo aikštelėje padarius smulkų eismo įvykį nereikėtų patiems vertinti padarytos žalos dydžio. Vairuotojai, vertindami padarytą žalą, neretai klysta. Automobiliuose sparčiai daugėja elektronikos, todėl patiems įvertinti tik paviršiuje matomus avarijos padarinius yra rizikinga.
Klaidos pildant Eismo įvykio deklaraciją
- Nekorektiška data ir laikas: Pasitaiko, kai nukentėjęs asmuo sutinka įrašyti į EĮD netikslią eismo įvykio datą ir laiką, ypač jei kaltininkas neapsidraudęs ir draudžiasi po įvykio.
- Nepilni kontaktiniai duomenys: Eismo įvykio dalyviai nenurodo savo telefono numerio, el. pašto adreso arba nurodo ne savo, o klaidingai nurodomas arba neįskaitomai įrašomas kaltininko vairuotos TP valst. numeris.
- Pasišalinimas iš įvykio vietos: Jeigu nėra sugadinto turto savininko eismo įvykio vietoje, reikia kviesti policiją. Kaltininkas, palikęs raštelį su kontaktais, rizikuoja, kad jis dings arba taps neįskaitomas.
- Nesugebėjimas užfiksuoti duomenų: Nukentėjęs asmuo streso būsenoje neįsimena kaltininko automobilio valst. numerio. Gerai, jeigu eismo įvykio vieta filmuojama, nes tuomet yra tikimybė, kad pasišalinusi TP bus nustatyta ir nukentėjusiam asmeniui žala bus atlyginta. Turtinė žala atlyginama tik identifikavus kaltininko vairuotą TP. Nenustačius pasišalinusios TP, žala nebus atlyginta.
Specialistai rekomenduoja nuo pat pirmos minutės viską fotografuoti: eismo įvykyje dalyvavusias TP (sugadinimus, valst. numerį), kito vairuotojo dokumentus, TP dokumentus, draudimo dokumentus. Tai labai svarbu padaryti prieš aiškinantis, kas atsakingas už eismo įvykio kilimą.
Elektroninė Eismo įvykio deklaracija: privalumai
Pildant elektroninę EĮD, yra mažesnė galimybė suklysti, nes programėlės draudimoįvykiai.lt išmaniojo vedlio patarimai kiekviename žingsnyje nurodo ką ir kaip pildyti, didelė dalis duomenų yra užpildoma automatiškai (pvz., duomenys dėl TP markės, modelio, draudimo bendrovės pavadinimo, draudimo poliso numerio), taip pat nurodoma, jei koks būtinas duomuo yra praleistas. Šiuo metu jau daugiau nei ketvirtadalis visų eismo įvykių deklaracijų pildoma elektroniniu būdu.
Fiksuojant EĮD ne per Biuro programėlę, padidėja klaidos tikimybė, kadangi per Biuro programėlę didelė dalis duomenų užkraunami automatiškai (pvz., TP markė, modelis, draudimo bendrovės pavadinimas, draudimo poliso numeris), t.y., nereikia vesti šių duomenų rankiniu būdu. Be to, kaltininkui nereikia atskirai pranešinėti apie eismo įvykį savo draudimo bendrovei. Taip pat teisės aktai reglamentuoja, kad elektroninė EĮD pildoma Biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
Draudimo bendrovės atsakomybė ir kaltės nustatymas
Draudimo bendrovė, gavusi informaciją apie eismo įvykį, imasi eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Kaltininkui neteikiant pranešimo apie eismo įvykį, informacijos, kuri gali būti reikšminga objektyviai įvertinat eismo įvykio aplinkybes, žalos administravimo procesas bei nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimas gali užtrukti.
Apie eismo įvykį reikia pranešti draudimo bendrovei ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas. Be to, galimas atvejis, kai abu eismo įvykio dalyviai įvertina, kad kiekvienas iš jų yra atsakingas dėl sukelto eismo įvykio. Tokiu atveju irgi galima pildyti EĮD, tiesiog abu eismo įvykio dalyviai pasirašo EĮD 14 laukelyje, kiekvienas pripažindami savo kaltę. Pasak specialisto, dėl žalos atlyginimo šie asmenys, kaip nukentėjusieji, gali kreiptis į vienas kito draudimo bendroves. Abipusės kaltės atveju atsakomybė įprastai dalinama 50/50 ir kiekvienam iš eismo įvykio dalyvių atlyginama 50 proc. patirtos žalos.
Jei eismo įvykio dalyvis per klaidą pasirašė EĮD 14 laukelyje, t. y. klaidingai pripažino savo kaltę, nors yra nukentėjęs asmuo, situacija išsprendžiama - abiejų eismo įvykio dalyvių prašoma pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių. Vadovaujantis surinkta patikslinta informacija, yra priimamas sprendimas dėl eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnio. Tačiau toks žalos administravimas gali užtrukti.
Nukentėjusiam asmeniui rekomenduotina ypač atidžiai pildyti EĮD ir nepasirašyti EĮD 14 laukelio, jei nebuvo sutarta dėl abipusės kaltės.
Klaidingi draudimo duomenys ir pasekmės
E. Oršausko teigimu, pasitaiko, kad kaltininkas EĮD nurodo netikslius draudimo duomenis - įrašo ne jį apdraudusios draudimo bendrovės pavadinimą, bet draudimo tarpininko (brokerio), nenurodo draudimo liudijimo numerio, galiojimo termino. Ypač aktualu, kad atveju, kai kaltininkas vairuoja ne lietuviškos registracijos TP, būtų nurodomas tikslus kaltininko TP valst. numeris.
Nesant teisingos ir tikslios informacijos, tampa apsunkintas nukentėjusio asmens žalos administravimas. Pavyzdžiui, atveju, kai yra įrašytas tik kaltininko vairuotos ne lietuviškos registracijos TP valst. numeris ir šis numeris nurodytas neteisingai, nėra galimybių identifikuoti kaltininko vairuotą TP. Tokiu atveju turtinė žala nebus atlyginama.
Kaip užvesti automobilį, kai negalima pajudėti
Bene populiariausias būdas, kaip išsisukti iš situacijos, kai akumuliatorius išsikrovęs ir negalima pajudėti - užvesti automobilį laidais. Tam reikės vadinamųjų „krokodilų“ ir kito automobilio. Tačiau kartais nutinka taip, kad nei jūs, nei paslaugus kaimynas neturi užvedimo laidų. Ką daryti tada?
Galima užvesti automobilį stumiant. Šis būdas pasiteisins tik tuo atveju, jeigu į pagalbą atskubės dar du ar trys kaimynai. Visgi, jei leidžia sąlygos ir turite vilkimo lyną, galite užvesti automobilį pasinaudoję juo. Teorinių žinių čia nėra daug - „pakinkote“ neužsivedantį automobilį, įtempiate lyną, išjungę pavarą pradedate judėti.
Svarbu: filmuokite tik tada, jeigu automobilio borto kompiuteris rodo bent 12 laipsnių žemiau nulio.
