Ką daryti, kai avarijos kaltininkas nesirodo ar neturi draudimo?

Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas arba kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos. Tokiais atvejais nukentėjusiam vairuotojui tenka spręsti sudėtingą problemą, kaip atlyginti patirtą žalą. Šiame straipsnyje aptarsime veiksmus, kurių reikėtų imtis tokioje situacijoje, ir kokių klaidų vengti.

Eismo įvykis su neapdraustu vairuotoju

Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, apie 9 proc. (net apie 140 tūkst.) keliuose važinėjančių automobilių yra neapdrausti. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos, siūlydamas užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus.

Ką daryti?

Jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. Nedelsiant kvieskite policiją. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją ir pažymėkite, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Jeigu avarijos kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Vėliau per Transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.

Finansinės pasekmės

Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės. „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, nukentėjusiam automobilio savininkui buvo atlyginta beveik 7 tūkst. eurų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys yra brangesnės. Nuostoliai užsienyje gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų, o avarijose su sužeistais žmonėmis žala dar labiau išauga.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrėžia, kad sukčiavimo schemos yra draudikams puikiai žinomos. Vairuotojas, siekdamas padėti kaltininkui iš geros valios, pats gali tapti sukčiavimo auka. Todėl draudimo ekspertai vienareikšmiškai pataria visais atvejais skambinti policijai. Nukentėjęs asmuo visada turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę, net jei pats buvo nedraustas. Jei nedraustas yra tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu, kuris vėliau regreso tvarka kreipiasi į atsakingus asmenis.

Kaltininko pasišalinimas iš įvykio vietos

Pastaruoju metu draudimo kompanijos stebi tendenciją, kai stovėjimo aikštelėje ar kitoje viešoje vietoje apgadinę svetimus automobilius kaltininkai pasišalina iš įvykio vietos. Tokiu atveju, net jei turite KASKO draudimą, nesant avarijos kaltininkui, teks mokėti franšizę.

Kaip apsisaugoti?

Geriausiai apsisaugoti nuo tokių nemalonių netikėtumų kelyje ir laiko gaišaties ieškant sąžiningų liudininkų ar pravažiavusių automobilių, kurie turėjo vaizdo registratorius, padės vaizdo registratorius. Šis mažas prietaisas, kainuojantis nuo keliasdešimt eurų, gali atskleisti tikrąjį avarijos kaltininką ir išgelbėti nuo tūkstantinių nuostolių. Kai kuriose pasaulio šalyse draudimo kompanijos taiko nuolaidas, jei automobilyje yra įmontuotas vaizdo registratorius.

Pasaulyje populiarūs vaizdo registratoriai padeda užtikrinti saugumą kelyje ir apsaugo nuo neteisingų kaltinimų. Jie veikia kaip eismo įvykių įrodymai, kai jų labiausiai reikia. Vaizdo registratoriai pasižymi naudingomis funkcijomis, kurios gelbsti žmonių gyvybes: įspėja nukrypus nuo eismo juostos, esant susidūrimo iš priekio tikimybei, apie susidūrimą į automobilio galą, primena apie konkrečiame kelio ruože ribojamą vidutinį greitį ir padeda išvengti baudų. Šios savybės yra puiki prevencinė priemonė išlaikyti atitinkamą vairuotojo dėmesį ir išvengti dėl nuovargio įvykstančių nelaimių.

Vaizdo registratoriaus pasirinkimas

Kadangi tamsusis paros metas visuomet tampa didesniu iššūkiu eismo dalyviams, padaugėja eismo įvykių. Rinkdamiesi vaizdo registratorių, įvertinkite jo filmavimo kokybę sutemus arba esant prastoms oro sąlygoms. Kuo geresnė filmavimo kokybė (rekomenduojama Full HD arba 4K raiška), kuo inovatyvesnė naktinio filmavimo technologija, tuo didesnė tikimybė, jog įvykus eismo įvykiui vaizdo įrašas bus naudingas ir nešališkas šio įvykio liudininkas. Vaizdo registratoriai gaminami ne tik lengvosioms transporto priemonėms, bet ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, motociklams ar keturračiams.

Naujausiose išmaniosiose technologijose registratoriuose įdiegta automobilio paieškos funkcija, leidžianti susiejus telefoną su registratoriumi matyti ne tik palikto automobilio vietą, bet ir tikslią trajektoriją iki jo.

Bendrieji veiksmai įvykus eismo įvykiui

Eismo įvykio numatyti nepavyks, nebent incidentas sukeliamas tyčia. Taigi, kokie būna eismo įvykiai? Sąlyginai juos galima suskirstyti į keturias atskiras kategorijas:

1. Automobilių susidūrimas
2. Užvažiavimas ant pėsčiojo (dviračio, paspirtuko vairuotojo)
3. Susidūrimas su gyvūnu
4. Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ir t.t.

Nepaisant to, koks eismo įvykis įvyko, kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus:

• Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
• Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
• Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.
• Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją.
• Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
• Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, transporto priemones ar kitą sugadintą turtą. Nuotraukose turėtų matytis tiek transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai.
• Apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Eismo įvykio deklaracijos pildymas

Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o sugadinto turto savininkai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės, gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija be policijos iškvietimo. Popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant schemą, aprašant aplinkybes ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.

Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės deklaracijos formos, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybės gali būti aprašomos ir schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, nurodant visą reikiamą informaciją: vardus, pavardes, gimimo datas (arba asmens kodą, jei transporto priemonė neregistruota), vairuotojų pažymėjimų numerius, transporto priemonių markes, modelius, valstybinius numerius, apgadintą turtą ir liudininkus.

Kada kviesti policiją?

Būtina kviesti policiją, jei:

• Eismo įvykio metu sužalotas žmogus.
• Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
• Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs.
• Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę.
• Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ar siūlo "susitarti" be įvykio detalių fiksavimo.

Nepilant deklaracijos ir išvažiavus, net nedidelis kontaktas gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį gresia rimtos sankcijos: bauda, transporto priemonės konfiskavimas arba teisės vairuoti atėmimas.

Žalos atlyginimas

Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu. Nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri administruoja žalas Biuro vardu.

Draudiko pareigos ir išlaidos

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai. Apžiūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta už:

• Sugadinto automobilio remontą (jei ekonomiškai tikslinga).
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas susijusias išlaidas.
• Negautas pajamas, jei automobilis buvo naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).

Teisės aktai numato, kad išmoka turi būti išmokėta per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Išimtiniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių. Jei išmoka mokama priėmus sprendimą byloje, ji sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos.

Kaltininkas gali turėti atlyginti žalą pats

Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, pasišalina iš įvykio vietos, arba automobilį vairavo pagal vairuotojų civilės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas (pvz., turintis trumpesnį vairavimo stažą nei numatyta sutartyje). Be to, atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir laiku nesumokėjus draudimo įmokos.

Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (sužalotas, išgabentas į ligoninę, nėra artimo žmogaus), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo ir kitų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.

Vairuotojo atsakomybė ir prevencija

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės kasmet auga, sukeldamas šimtus avarijų ir dešimčių žmonių žūtis. Neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme yra opi ir aktuali problema. Išgėrus prie vairo negalima sėsti ne tik dėl galimos žalos, bet ir dėl savo bei kitų eismo dalyvių saugumo ir gyvybės.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai, nurodant teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę ir laiku vykdyti įsipareigojimus. Regitros duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui.

Susidūrimai su pėsčiaisiais ir gyvūnais

Susidūrimas su pėsčiuoju

Nors formaliai dviračiai ir paspirtukai taip pat yra transporto priemonės, susidūrimas su pėsčiuoju, dviratininku ar paspirtuko vairuotoju yra potencialiai pavojingesnis, kadangi jie neturi saugos pagalvių ar diržų. Įvykus tokiam susidūrimui, nepaisant to, kas, atrodytų, yra kaltas, būtina kviesti policijos pareigūnus ir, priklausomai nuo situacijos, greitosios pagalbos medikus. Pėsčiasis po susidūrimo gali patirti vizualiai nematomų, tačiau sunkių sužalojimų.

Jeigu žmogus guli nukritęs, jokiu būdu negalima jo judinti, mėginti pakelti ar keisti jo kūno padėties. Visi medikai vieningai teigia, kad bet koks nekvalifikuotas bandymas teikti pagalbą gali pabloginti nukentėjusiojo būklę. Viskas, ką galima padaryti, tai apkloti žmogų, kad nesušaltų, kalbėtis su juo ir neleisti prarasti sąmonės, bei laukti medikų. Svarbu tiksliai nurodyti incidento koordinates, o jei yra kraujavimas - stabdyti jį minimaliai judinant nukentėjusįjį.

Kita galima susidūrimo priežastis - pakiša, kai piktavaliai patys save ar bendrininką „pakiša“ po automobiliu, siekdami pasipelnyti. Tokiu atveju labai praverčia vaizdo registratorius arba automobilyje sėdinčių keleivių parodymai. Jeigu situacija panaši į pakišą, būtina kviesti policijos pareigūnus - sukčiai, tikėtina, išsigąs.

Susidūrimas su gyvūnu

Ypač pavasarį ir rudenį aktuali tampa problema - susidūrimas su gyvūnu. Nors statomi atitvarai, tveriamos tvoros ir formuojami tuneliai, visos šios priemonės gelbsti ne visada. Pervažiavus smulkų gyvūną (ežiuką, kačiuką) didesnių sunkumų, išskyrus sielos graužatį, vairuotojas nepatirs. Tačiau susidūrus su stirna, šernu ar briedžiu, pasekmės gali būti ne tik jaučiamos, bet ir tragiškos.

Universalios taisyklės, kaip išvengti tokio susidūrimo, nėra. Tačiau reikėtų atminti, kad gyvūnų migracijos laikotarpiu važiuojant miškingomis vietovėmis, reikėtų judėti mažesniu greičiu, atidžiai stebėti aplinką ir būti pasiruošusiems netikėtumams. Pastebėjus per kelią bėgant vieną gyvūną, rekomenduotina sustoti ir palaukti, kol prabėgs visi. Atskirais atvejais, važiuojant vietoje, kur didelis automobilių eismas, per tiltą, sankasą ar panašų inžinerinį objektą, kilus pasirinkimui - pradėti manevruoti ar susidurti su gyvūnu, turėtų būti pasirenkamas būtent susidūrimo variantas. Pradėjus manevruoti slidžiame ar pašalusiame kelyje, automobilis gali greitai tapti nevaldomas ir sukelti dar didesnes pasekmes.

Jeigu susidūrimo išvengti nepavyks, rekomenduotina neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos, o informuoti apie susidūrimą telefonu 112. Pareigūnai ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai pasirūpins sužeistu gyvūnu. Vairuotojams formaliai draudžiama pasiimti žuvusį gyvūną, tačiau baudos už tokius eismo įvykius skiriamos ypatingai retai. Blogiausia, kas gali būti padaryta - po susidūrimo palikti sužeistą gyvūną, taip pasmerkiant jį lėtai ir skausmingai mirčiai.

Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą ar kitą objektą

Atsitrenkimas į atitvarą, stulpą, stotelę ar kelio ženklą - taip pat turi savų niuansų. Svarbu atminti, kad stotelės, stulpai, atitvarai, kelio ženklai ir pan. yra kažkieno nuosavybė. Juos sugadinus, savininkas patirs nuostolių, kuriuos kažkas turės kompensuoti. Po susidūrimo su kelio ženklu ar atitvaru ir policijos neiškvietimas, vėliau gali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, už kurį laukia rimtos sankcijos.

Be to, jei vairuotojas pasišalina iš įvykio vietos, jam gali kilti įtarimų dėl automobilio vagystės, alkoholio ar narkotikų vartojimo, arba teisės vairuoti automobilį neturėjimo. Toks bandymas, ypač miestuose, kur apstu vaizdo stebėjimo kamerų ir praeivių, tikrai baigsis liūdnai ir su nemaloniomis pasekmėmis.

Apibendrinant, gyvenime pasitaiko visko, tačiau eismo įvykiai, jeigu asmuo nesėdo prie vairo neblaivus ar neviršijo greičio, vis rečiau baigiasi tragiškai. Tai lemia modernėjantys automobiliai, policijos vykdomos prevencijos priemonės ir pačių žmonių sąmoningumas. Kuo daugiau vairuotojų supras, kad jie yra atsakingi ne tik už save, bet ir už tuos, kurie yra šalia jų, tuo atsargesni ir atidesni jie bus kelyje.

tags: #kai #avarijos #kaltininkas #nesirodo