1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio atominės elektrinės (toliau - Černobylio AE) branduolinė avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Ši katastrofa laikoma didžiausia tokio tipo avarija visoje branduolinės energetikos istorijoje tiek pagal žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų nuo jos pasekmių žmonių skaičių, tiek pagal ekonominę žalą. Tai buvo viena didžiausių katastrofų per visą žmonijos istoriją.
Katastrofos eiga ir mastas
1986 m. balandžio 26 d. 01:23 val. dėl žmogiškosios klaidos saugos bandymo metu įvyko sprogimas ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės reaktoriuje, šiaurės Ukrainoje, kuri tuomet priklausė Sovietų Sąjungai. Operatoriai pradėjo mažinti reaktoriaus galią apie 1 val. nakties balandžio 25 d., tačiau elektros tinklą valdantis operatorius Kijeve neleido visiškai išjungti reaktoriaus. Taigi, priešingai nei nurodyta bandymo protokole, reaktorius buvo palaikomas pusiausvyros režimu nuo 14 iki maždaug 23 val. vietos laiku. Bandymo atnaujinimo metu budėjo mažiau patyrusi naktinė komanda.
Apie 00:30 val. balandžio 26 d. operatoriai suprato, kad galia sumažėjo per greitai. Jie bandė ją padidinti, išimdami beveik visus valdymo strypus, kurie skirti sulėtinti atomų skilimo reakciją. Buvo aptiktas 100 kartų didesnis nei įprastai galios šuolis. Tada operatoriai bandė suvaldyti reakciją, nuleisdami visus 211 valdymo strypų į aktyviąją zoną, tačiau jie užstrigo. 1:23 val. įvyko du vienas po kito einantys garų sprogimai, kurie nuplėšė pastato stogą ir išmetė radioaktyviąsias medžiagas aukštai į atmosferą. Nuolaužos sukėlė didžiulį gaisrą, kuris buvo užgesintas per savaitę.
Sprogimas sugriovė pastato vidų, į atmosferą išmetė radioaktyvių dūmų debesis, o branduolinis kuras degė daugiau nei 10 dienų. Siekiant sustabdyti radioaktyvios spinduliuotės nutekėjimą, sraigtasparniais buvo atgabenta ir užpilta tūkstančiai tonų smėlio, molio ir švino luitų. Karštis ir radiacija, sklidę iš reaktoriaus, buvo sustabdyti tik gegužės 4-ąją.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nustatė, kad pagrindinė nelaimės priežastis buvo „rimti reaktoriaus ir avarinio sustabdymo sistemos projektavimo trūkumai“, kartu su „eksploatavimo procedūrų pažeidimais“. Mokslininkai dabar žino, kad tokie RBMK reaktoriai kaip šis turi lemtingą konstrukcijos trūkumą - sistemoje, susidarant garams, grafitas įkaista, o kartu pagreitėja ir dalijimosi reakcija, sukurdama nekontroliuojamo teigiamo grįžtamojo ryšio ciklą. Nepadėjo ir tai, kad valdymo strypai buvo padengti grafitu, kuris laikinai pagreitino dalijimosi reakciją, kai operatoriai bandė ją sulėtinti.
Kaip pasaulis sužinojo apie Černobylio avariją
Dvi dienos: tiek laiko praėjo, kol pasaulis kažką sužinojo apie sprogimą. Per kelias tolimesnes dienas radioaktyvusis debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po visą Europą. Radioaktyvieji debesys praslinko virš Lietuvos per pirmąsias paras po avarijos, pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyje palikdami gana žymias radioaktyviųjų medžiagų iškritas.
Pirmasis viešas perspėjimas pasirodė tik po dviejų dienų, balandžio 28-ąją, kai darbuotojai vienoje Švedijos atominėje elektrinėje aptiko radioaktyvią taršą ir išanalizavo, iš kur ji galėjo atsirasti. Tik tada ėmė ryškėti vaizdas to, kas įvyko. Švedija savo teritorijoje užfiksavo staigų radiacijos lygio šuolį, įtarė, kad ji atkeliavo iš Sovietų Sąjungos.
Balandžio 29 d. JAV palydovai užfiksavo pirmuosius katastrofos vaizdus, juos pamato Vakarai. TATENA apie avariją buvo oficialiai informuota balandžio 30-ąją, tačiau Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas ją viešai pripažino tik gegužės 14 d. Gegužės 6 d. sovietai pagaliau uždarė mokyklas Kijeve ir rekomendavo žmonėms neiti į lauką, nevalgyti šviežių daržovių. Gegužės 14 d. Michailas Gorbačiovas pirmą kartą viešai aptarė šį incidentą ir per valstybinę televiziją paskelbė, kad „blogiausia jau praeityje“.
Kas nutiko Černobylyje: po 40 metų – BBC World Service Documentarys
Pasekmės ir likvidavimas
Per katastrofą iš karto žuvo du darbininkai, o kai kurie ugniagesiai ir likvidatoriai, kurie skubėjo suvaldyti gaisrą ir užkirsti kelią tolesniam branduolinio kuro išsilydymui, galiausiai mirė nuo radiacinės ligos arba vėžio. Per pirmuosius tris mėnesius po avarijos mirė 31 žmogus, ilgalaikės spinduliuotės poveikis 15 metų laikotarpyje tapo 60-80 žmonių mirties priežastimi. 134 žmonėms išsivystė vienokio ar kitokio laipsnio spindulinė liga, daugiau nei 115 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Apie 350 tūkst. žmonių buvo evakuota iš sprogimo rajono pirmosiomis dienomis po nelaimės ar vėliau vyriausybės perkelta į kitas vietas. Iš labiausiai radiacijos paveiktų teritorijų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje buvo evakuota apie 350 tūkst. žmonių. Maždaug 600 tūkst. žmonių, vadinamųjų Černobylio likvidatorių, buvo nusiųsti gesinti gaisro ir valyti teritorijos. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą avarijos naktį patyrė apie 600 atominės elektrinės avarijos likviduotojų. 1986-1989 m. avarijos zonoje dirbo 600 tūkst. avarijos likviduotojų, patyrusių didelę apšvitą, iš Lietuvos buvo išsiųsta 7 tūkst.
Nuo radioaktyviojo jodo poveikio tūkstančiai žmonių susirgo skydliaukės vėžiu. Po to sekusiais metais netoliese esančių regionų vaikams skydliaukės vėžio atvejų buvo daugiau nei anksčiau. 1991-2005 m. laikotarpiu apie 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų buvo registruota Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo vaikai ar paaugliai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų padalinys mano, kad dėl vėžio ir leukemijos, susijusių su Černobyliu, galiausiai mirs 9 tūkst. žmonių, jei įvykiai klostysis panašiai kaip po Hirošimos ir Nagasakio subombardavimų. 2005 m. Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodyta, kad trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir numanomų mirčių skaičius siekia 4 tūkst. 2006 m. organizacija „Greenpeace“ apskaičiavo, kad katastrofa pareikalavo beveik 100 tūkst. gyvybių.
Avarija Černobylio AE sutelkė pasaulio specialistus spręsti tinkamiausių gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus. Šios pastangos nenuėjo veltui.
Užterštos teritorijos
- Po avarijos buvo užteršta daugiau kaip 145 tūkst. kv.km Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje.
- Nuo Černobylio katastrofos nukentėjo apie 5 mln. žmonių. Buvo užteršta apie 5 tūkst. kaimų ir miestelių Ukrainoje ir Baltarusijoje.
- Faktiškai negyvenami liko iš viso daugiau nei 2,2 tūkst. kvadratinių kilometrų plotai šiaurės Ukrainoje ir 2,6 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija pietų Baltarusijoje. TATENA teigimu, žmonės juose negalės saugiai gyventi artimiausius 24 tūkst. metų.
- 4 762 kvadratiniai kilometrai: tiek žemės aplink elektrinę reikėjo palikti dėl didelio užterštumo radiacija.
Debesis, susidaręs nuo degančio reaktoriaus, išnešiojo įvairias radioaktyvias medžiagas, tarp kurių buvo jodo ir cezio radionuklidai, didžiojoje Europos dalyje.
Poveikis Lietuvai
Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kurio iš karto po avarijos su atmosferos pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Radioaktyviojo jodo bei kitų radionuklidų, pasklidusių Černobylio atominės elektrinės aplinkoje, poveikį patyrė ir Lietuvos gyventojai, dalyvavę Černobylio atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbuose. Radioaktyviojo jodo poveikis Lietuvos gyventojams truko tik iki gegužės mėnesio pabaigos. Iš karto po avarijos pietvakariniuose ir vakariniuose Lietuvos rajonuose laikinai buvo uždrausta naudoti pieną vaikų mitybai, buvo susirūpinta dėl ganyklų žolės užterštumo.
Nors po Černobylio atominės elektrinės avarijos praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas dėl į aplinką patekusių ilgaamžių radionuklidų. Labiausiai Lietuvos teritorija buvo užteršta ilgaamžiais Cs-137 (užterštumas padidėjo 4,5 karto) ir Sr-90 radionuklidais, kurių nustatoma ir dabar. Pastarųjų metų tyrimų rezultatai patvirtino išankstinę prognozę, kad ilgaamžių radionuklidų Cs-137 ir Sr-90 kiekiai aplinkoje sumažėjo apie du kartus, palyginti su išmatuotais pirmaisiais metais po avarijos.
Radiacinės saugos centras, siekdamas įvertinti, koks liekamojo užterštumo poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai, atlieka maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens radiologinę stebėseną, kurios rezultatai naudojami gyventojų gaunamai apšvitai įvertinti, bei vykdo įvairias programas, skirtas liekamajam radionuklidų užterštumui po Černobylio atominės elektrinės avarijos šalies teritorijoje įvertinti, labiausiai po avarijos užterštose teritorijose atlieka dirvožemio radiologinius tyrimus. Dirbamuose laukuose Cs-137 kiekis sumažėjo greičiau, nes dirvos nuolat maišomos jas ariant, tačiau miško paklotėje, pievose Cs-137 yra viršutiniuose dirvos sluoksniuose. Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia Cs-137 nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Grybai, surenkami pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvieji debesys, yra labiau užteršti Cs-137, nei kituose šalies miškuose surenkami grybai, tačiau jų radioaktyvusis užterštumas neviršija leistinų lygių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, padidėjęs užterštumas radionuklidais nustatomas ir Lietuvos miškų laukinės faunos mėsoje (šernienoje).
Tai, kad po branduolinės avarijos pasklidę radioaktyviosios medžiagos turi ilgalaikį poveikį aplinkos užterštumui ir gali lemti gyventojų apšvitą, rodo pastarųjų metų įvykiai, susiję su užterštu Cs-137 medienos kuru, įvežamu iš po Černobylio atominės elektrinės avarijos užterštų Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų. Siekiant užtikrinti, kad medienos kuro pelenai, naudojami dirbamiems laukams tręšti, nebūtų užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, teisinėmis priemonėmis yra apribotas iš teritorijų, užterštų po Černobylio atominės elektrinės avarijos, įvežamos medienos kuro radioaktyvumas.
Kita problema yra beveik kasmet įvykstantys gaisrai Černobylio zonoje. Degdami medžiai, miško paklotė, žolė vis dar į aplinką išskiria ilgaamžius radionuklidus, reikšmingiausias jų yra Cs-137. Nors šio radionuklido kiekiai, kilus gaisrams Černobylio zonoje, iki šiol neturėjo įtakos Lietuvos foninės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimui, Radiacinės saugos centras tokių gaisrų metu atlieka radionuklidų pernašos prognozę, seka Lietuvos radiacinio monitoringo tinko RADIS stočių duomenis, vertina Ukrainos branduolinę ir radiacinę saugą reguliuojančios institucijos teikiamą informaciją bei Černobylio zonoje esančio radiologinio monitoringo tinklo bei Europos Komisijos EURDEP tinklo duomenis ir nuolat teikia informaciją gyventojams.
Radiacinės saugos stiprinimas ir naujos grėsmės
Ši avarija buvo lyg akstinas daugeliui šalių, ypač Europos žemyne, stiprinti radiacinės ir branduolinės saugos infrastruktūras, rengti tinkamos kvalifikacijos radiacinės ir branduolinės saugos specialistus, vystyti technines radioaktyviųjų medžiagų aplinkoje aptikimo bei įvertinimo priemones. Po Černobylio atominės elektrinės avarijos visame pasaulyje pradėta svarstyti apie branduolinės energetikos saugumą, jos vystymosi perspektyvas. Daugelis šalių pradėjo spręsti gyventojų apsaugomųjų veiksmų bei techninių priemonių avarijos padariniams likviduoti taikymo klausimus.
Fukušimos avarijos pamokos
Tačiau visuomenės susirūpinimą ir vėl sukėlė 2011 m. kovo 11 d. įvykusi avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, tačiau abiejų avarijų pamokos įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kurios padėtų išvengti galimo aplinkos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis, ir taip apsaugoti gyventojus nuo galimos avarinės apšvitos.
Tarptautinė atominės energijos agentūra, išanalizavusi reagavimą į Japonijos Fukušimos AE avariją, įvardijo nemažai trūkumų. Tiek nacionaliniame, tiek savivaldos lygmenyse nebuvo atnaujinami reagavimo į avarijas planai, nebuvo organizuojamos realios visų lygių reagavimo pratybos. Nebuvo numatyti materialinio techninio aprūpinimo variantai, avarijos pradžioje trūko veiksmų koordinacijos, nebuvo įvertintas galimas galingo žemės drebėjimo ir cunamio scenarijus ir kt.
Baltarusijos AE ir Lietuvos pasirengimas
Nors Lietuvos institucijos siekė sustabdyti Baltarusijos atominės elektrinės (toliau - Baltarusijos AE) statybą ir eksploatavimą, 2020 m. rudenį pradėjo veikti tarptautinių ekspertų pripažinta nesaugia Baltarusijos AE. Baltarusijos AE yra didžiausio pavojaus objektas, kuriame įvykusi branduolinė avarija galėtų turėti pasekmių mūsų šalies gyventojų sveikatai ir teritorijos radioaktyviajam užterštumui. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, poveikį pajustų didelė dalis Lietuvos gyventojų.
Baltarusijos AE įvykus sunkiai branduolinei avarijai, Lietuvai galimai prireiktų organizuoti apsaugomųjų veiksmų, tokių kaip evakavimas, skydliaukės blokavimas jodu, slėpimasis, laikinas žmonių perkėlimas, maisto ir geriamojo vandens vartojimo apribojimai ir pan., taikymą dideliam gyventojų skaičiui. Radiacinės saugos centras nuolat (24/7) stebi Lietuvos ankstyvojo radiacijos pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) stočių teikiamus aplinkos radiacinio fono duomenis.
Lietuvoje nemažai yra daroma pasirengiant reaguoti į galimą branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje: pakeistas ir papildytas Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 99:2019 ,,Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ pakeitimas, Radiacinės žvalgybos įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, Žmonių dezaktyvavimo įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos, organizuojamos valstybinio ir savivaldybių lygio civilinės saugos pratybos, išplėstas Lietuvos radiacinio monitoringo RADIS stočių tinkas, valstybės biudžeto lėšomis nupirkta 4 mln. jodo tablečių. Bet kokios ekstremalios situacijos metu labai svarbu, kad gyventojai suprastų jiems gresiantį pavojų ir adekvačiai elgtųsi.
Karo veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse
Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, karo veiksmai Ukrainos atominių elektrinių aikštelėse priminė Černobylio AE avarijos grėsmę. Černobylio AE 30 km spindulio saugoma zona tebėra tokia radioaktyvi, kad atrodo, jog tai paskutinė vieta Žemėje, kurią kas nors norėtų užkariauti. Tačiau jau pirmomis karo dienomis ją užėmė rusų kariuomenė. Karinės technikos judėjimas, kasami apkasai iš gilesnių grunto sluoksnių į paviršių pakėlė radioaktyviąsias medžiagas, buvo fiksuotas žymus aplinkos ar radiacinio fono padidėjimas.
Panaudoto branduolinio kuro „šlapio“ tipo saugykloje nutraukus elektros energijos tiekimą (kuris buvo gana greitai atstatytas) buvo iškilusi grėsmė kilti branduoliniam incidentui. Rusijos pajėgos užėmė elektrinę pirmąją dieną 2022 m. Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą dieną. Rusijos kareiviai išsikasė tranšėjas ir įsirengė stovyklas tokiose vietovėse kaip vadinamasis Raudonasis miškas, taip pakrikštytas pagal spalvą, kurią jo medžiai įgavo po elektrinės sprogimo. Po nebeveikiančios elektrinės užėmimo kilo didelė baimė, kad karinis incidentas gali sukelti dar vieną katastrofišką radiacinę avariją šioje vietoje. Rusijos kariuomenė iš šios teritorijos pasitraukė maždaug po mėnesio, atsitraukdama dėl nuožmaus Ukrainos pasipriešinimo žlugus siekiui apsupti ir užimti sostinę Kyjivą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniai branduoliniai įrenginiai nėra pritaikyti karo veiksmams ir dėl to jokiomis sąlygomis negali būti šių veiksmų taikiniais, arba šių veiksmų zonoje. Nors nebeveikiančioje Černobylio AE nėra potencialo įvykti sunkiai branduolinei avarijai, paminėti karo sukelti įvykiai Černobylio AE 30 km zonoje ir kitų Ukrainos atominių elektrinių aplinkoje kelia didelį Lietuvos gyventojų susirūpinimą.
Sprogusios elektrinės nuolaužas dengia vidinė plieno ir betono konstrukcija, vadinamasis sarkofagas, skubotai pastatytas po 1986 m. katastrofos. Naujesnis aukštųjų technologijų išorinis gaubtas, vadinamas „Naujuoju apsauginiu gaubtu“, buvo įrengtas 2016-2017 m. Jis turėjo ilgainiui pakeisti sarkofagą, kuris nebuvo numatytas kaip ilgalaikis sprendimas apsaugai nuo radiacijos. 2025 m. vasario mėn. masyvią metalinę išorinę konstrukciją pramušė rusų dronas, todėl ji nebegali visiškai sulaikyti radiacijos. Balandžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Greenpeace“ teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog išorinis apvalkalas „šiuo metu negali būti remontuojamas, jis negali veikti taip, kaip buvo suprojektuotas, todėl lieka radioaktyvios spinduliuotės nuotėkio galimybė“. Planuojama, kad išorinio gaubto remontas truks apie trejus-ketverius metus. Po dar vieno Rusijos smūgio radiacijos skydas gali visai sugriūti, 2025 m. gruodį AFP pabrėžė elektrinės direktorius.
Draudžiama zona aplink elektrinę buvo evakuota ir tapo draudžiama zona su ištisais apleistais miestais, laukais ir miškais. Už trijų kilometrų nuo elektrinės esantis Pripetės miestas, 1986 m. turėjęs 48 tūkst. gyventojų, po sprogimo buvo visiškai evakuotas. Jis lieka apleistas, o jo tušti, yrantys pastatai, įskaitant garsųjį rūdijantį pramogų parką su apžvalgos ratu, primena postapokaliptinį miestą vaiduoklį. Iki 2022 m. Rusijos invazijos ten būdavo galima apsilankyti su gidu, tačiau jau beveik trejus metus į šią teritoriją turistai neįleidžiami. Nelikus žmonių, šis regionas faktiškai tapo didžiuliu gamtos rezervatu, kuriame 1998 m. buvo vėl įveisti reti ir nykstantys Prževalskio arkliai.