Benzinas, kaip vandenilio ir anglies junginys (cheminė formulė - C6H6), 1825 metais naftoje buvo atrastas Maiklo Faradėjaus. Pirmą kartą iš benzoinės rūgšties benziną išgavo Harbordas Mičherlichas 1834 metais. Vėliau, 1848 metais, Čarlis B. Mansfeldas benziną išgavo iš deguto. Deja, Mansfeldas mirė nuo stiprių nudegimų, kai eksperimentuojant su benzinu kilo gaisras.
Benzino gamybos ir naudojimo pradžia
XIX amžiaus pabaigoje labiausiai naudojamas kuras buvo deguto distiliatas ir įvairūs neapdirbtos naftos distiliavimo produktai. XX amžiaus pradžioje naftos kompanijos gamino benziną naudodami paprastą naftos distiliavimo metodą. Tačiau tobulėjant įvairioms mašinoms, atsirado poreikis tobulinti ir benzino gamybos metodus.
Pirmosios degalų įsigijimo vietos buvo vaistinės. XIX amžiaus pabaigoje benzinas vaistinėse buvo parduodamas kaip valymo priemonė, o vaistinės šį produktą pardavinėjo kaip papildomą prekę savo asortimente. Tais laikais dar nebuvo degalus masiškai gaminančių kompanijų, o jį dažniausiai išgaudavo cheminėse laboratorijose, kurių dauguma bendradarbiavo su vaistinėmis dėl kitų savo siūlomų produktų.
Berthos Benz kelionė ir degalų poreikis
Pirmąja pasaulyje degaline galima vadinti Vyslocho miestelio vaistinę Badeno-Viurtembergo žemėje Vokietijoje. 1888 metais į šią vaistinę įsipilti degalų užsuko Bertha Benz, vokiečių inžinieriaus Karlo Benzo, sukūrusio vieną pirmųjų automobilių, žmona. Vyro bendrovės gamintu automobiliu ponia Benz iš Manheimo keliavo į Pforcheimą - ji buvo pirmoji, kuri automobiliu įveikė tokį didelį atstumą - apie 106 km. Pakeliui ne kartą teko sustoti vaistinėse pasipildyti degalų. Iki tol degalus vairuotojai dažniausiai pirkdavo medinėse dėžėse, kurių viduje rasdavo dvi penkių galonų talpas.
Degalinių tinklo plėtra ir konkurencija
Kuomet Henry Fordas pradėjo gaminti pigius automobilius, kurie buvo prieinami vis didesnei daliai amerikiečių, atsirado ir didžiulis patogios degalų užsipylimo vietos poreikis. 1905 metais Sent Luise, Jungtinėse Valstijose, pastatyta pirmoji pasaulyje degalinė, kuri buvo skirta tik degalų prekybai. Po dvejų metų, 1907 metais Sietlo mieste, Vašingtono valstijoje, atidaryta antroji degalinė. Šioje degalinėje buvo galimybė iš šalia esančios kuro bazės pumpuoti kurą į degalinėje buvusią 30 galonų talpą. Iš šios cinkuotos talpos buvo išvesta žarna su vožtuvu, iš kurios buvo galima pilti degalus tiesiai į standartines talpas.
Degalinių modernizacija ir paslaugų plėtra
Didėjant automobilių skaičiui, degalinės ėmė konkuruoti. Reikėjo sugalvoti būdų, kaip privilioti vairuotojus. Lengvai įsimenami pavadinimai, reklama, papildomos paslaugos - visa tai buvo pasitelkta kovai su konkurentais. Praėjusio šimtmečio 3-iajame dešimtmetyje degalinių kolonėlėse pradėti naudoti mechaniniai dozatoriai, o dar po dešimtmečio - elektriniai.
Dabar vairuotojai automatinėse degalinėse sugaišta mažiausiai laiko - patys įsipila degalų ir pasirinkę mokėjimo būdą čia pat susimoka.
Benzino ir degalinių situacija Lietuvoje
Tarpukariu Lietuvoje benzino buvo galima nusipirkti vaistinėse ir žydų krautuvėlėse. Birželio pradžioje litras benzino A-95 Lietuvoje kainavo 2,03 euro, o dyzelino - 1,86 euro. Tai yra didžiausios kainos nuo duomenų rinkimo pradžios. Palyginimui, 1998 metais litrą benzino buvo galima nusipirkti už 0,54 euro (1,86 lito), dyzelino - už 0,35 euro (1,21 lito).
Degalų kainos sandara ir akcizai
Benzino ar dyzelino kainą sudaro naftos žaliavos kaina, akcizas, perdirbėjo ir degalinės marža bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pastarasis Lietuvoje keistas du kartus: iš pradžių 2009 metų sausio 1 dieną padidintas nuo 18 proc. iki 19 proc., o tada dar kartą - iki 21 proc. nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos.
Tuo metu akcizai degalams didinti daug dažniau. Iki 2008 metų tarifas buvo taikomas produkto tonai, vėliau tai pakeista į 1 tūkst. litrų. 2008 metais dyzelinas Lietuvoje buvo apmokestinamas 947 litais (274,27 euro) už 1 tūkst. litrų. Nuo tada jis didintas septynis kartus ir šiuo metu siekia 372 eurus už 1 tūkst. litrų. Benzinui 2008 metais taikytas 1116 litų (323,22 euro) už 1 tūkst. litrų tarifas. Nuo tada jis didintas keturis kartus ir šiuo metu siekia 466 eurus už 1 tūkst. litrų.
Naftos kainų svyravimai ir jų įtaka
Naftos kainos per pastarąjį ketvirtį amžiaus taip pat gana smarkiai svyravo. Vertinant vidutinėmis metinėmis kainomis, barelis „Brent“ rūšies naftos pigiausias buvo 1998 metais, siekė 12,76 JAV dolerio. Naftos kainos buvo smarkiai išaugusios 2008 metais, kai pasiekė 96,94 dolerio vidurkį. Tada smuko ir vėl iššovė nuo 2011 metų. Iki 2015 metų jų lygis laikėsi virš 100 dolerių ribos. 2022 metais stebime jos sugrįžimą.
Vartotojams parduodamo dyzelino ir benzino kainos gana nuosekliai atitinka naftos kainų svyravimus. Atmetant šiuos metus, benzinas A-95 Lietuvoje brangiausias buvo 2012 metais. Tuomet vidutinė metinė litro kaina sudarė 1,41 euro. Tie patys metai iki šiol rekordiniais ir dyzeliniams degalams. 2012 metais vidutinė metinė litro kaina siekė 1,33 euro.
Perkamoji galia ir degalų kainos
Svarbu pažymėti, kad darbo užmokesčio ir pensijų augimas Lietuvoje nuo 2012 metų sparčiai augo. Statistikos departamentas yra suskaičiavęs, kad 2021 metais už vidutinį darbo užmokestį buvo galima įsigyti 754 litrus benzino arba 836 litrus dyzelino. Palyginimui, 2012 metais už vidutinį atlyginimą buvo galima nusipirkti 342 litrus benzino arba 360 litrų dyzelino. Atitinkamai už vidutinę senatvės pensiją 2021 metais buvo galima nusipirkti 144 litrais daugiau benzino arba 170 litrų daugiau dyzelino negu 2012 metais.