Automobilis dažnai „pasako“, kad jam kažkas negerai, dar prieš užsidegant įspėjamajai lemputei. Neįprasti garsai automobilyje yra svarbus signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Techniškai tvarkingo automobilio vieninteliai skleidžiami garsai turėtų būti tyliai veikiantis variklis ir grojantis radijas. Išgirdus neaiškų garsą, atidus vairuotojas turėtų suklusti, nes, gali būti, jog automobilis taip perduoda įspėjimą apie gedimą. Automobilis turi savo sistemą, kurios pagalba praneša apie atsiradusius gedimus. Daugeliu atvejų tai išduoda neįprasti garsai, todėl jų ignoruoti - negalima. Kiekvienam automobilio modeliui būdingas „akustinis portretas“, kurį galima laikyti norma. Nukrypimai nuo jos dažniausiai rodo vieną ar kitą defektą.
Automobilis - tai sudėtingas mechanizmas, kuriame veikia daugybė judančių dalių, todėl laikui bėgant tam tikri garsai tampa neišvengiami. Tačiau ne visi garsai yra normalūs. Pašaliniai, neįprasti garsai dažnai rodo, kad automobilio sistemoje gali būti gedimų arba pradeda dėvėtis svarbios detalės. Kad vizitas į servisą būtų efektyvus, verta aiškiai įvardyti simptomą: pavyzdžiui, „metalinis caksėjimas iškart po užvedimo, trunka X sekundžių, kartojasi rytais“. Ankstyvas problemos identifikavimas gali padėti išvengti rimtų gedimų ir didelių išlaidų.
Variklio Garsai ir Jų Diagnostika
Metalinis Caksėjimas ir Tiksėjimas Po Užvedimo
Vienas konkretus garsas po variklio užvedimo, pasak patyrusio motoristo, gali signalizuoti rimtą problemą - ypač jei jis kartojasi arba stiprėja. Kalbama apie trumpą metalinį stuksėjimą ar „caksėjimą“ (tarsi smulkus metalo smūgis), kuris pasigirsta iškart užvedus variklį. Eksperto teigimu, dažniausiai tai siejama su hidraulinių kompensatorių darbu arba neteisingai sureguliuotais vožtuvų tarpais.
Jei toks garsas dingsta po kelių sekundžių, tai dar nebūtinai tragedija - tačiau tai vis tiek ženklas, kad tepimas įsijungė pavėluotai. Įtarimų kelia situacijos, kai garsas kartojasi kiekvieną rytą ar po ilgesnės stovėjimo pauzės. Priežastys gali būti kelios, ir dalis jų - gana „žemiškos“. Ekspertas kaip dažniausią scenarijų mini per žemą variklio alyvos lygį arba per klampią alyvą, kuri lėčiau pasiekia tepimo kanalus, ypač šaltuoju sezonu. Blogiausias scenarijus, pasak motoristo, yra tada, kai „caksėjimas“ nepraeina varikliui įšilus arba net sustiprėja. Tokiu atveju tai gali rodyti didelį poršininės grupės (cilindrų-stūmoklių) nusidėvėjimą ir būtinybę skubiai atlikti diagnostiką. Dar viena paminėta galimybė - netinkamas (per žemo oktaninio skaičiaus) kuras, dėl kurio cilindre gali vykti detonacija. Šis pastebėjimas pateikiamas Ukrainos kontekste; Lietuvoje degalų tiekimo ir kontrolės praktikos gali skirtis, todėl tiksliausią priežastį nustatys diagnostika.
Jeigu išgirdai tiksėjimą, sklindantį iš variklio skyriaus, tai gali reikšti, kad kai kurios judančios dalys sugedo arba nėra tinkamai suteptos. Įprastai šis garsas yra šiek tiek švelnesnis už variklio kalimą, ir greitas problemos sprendimas gali apsaugoti nuo žalos. Variklio tiksėjimą gali lemti keletas priežasčių:
- Žemas variklio alyvos slėgis - viena dažniausių variklio tiksėjimo priežasčių, ją neretai lemia alyvos trūkumas arba nusidėvėjęs siurblys. Tokiu atveju skydelyje turėtų įsižiebti perspėjimo indikatorius.
- Vožtuvų sistema. Daugumos šiuolaikinių automobilių vožtuvai reguliuojami automatiškai, tačiau kai kuriuose varikliuose vis dar esama vožtuvų, kuriuos reikia sureguliuoti rankiniu būdu. Kitu atveju jie ims skleisti tiksintį garsą ir gali pažeisti variklį.
- Atsilaisvinusios arba sugedusios užvedimo žvakės gali kelti tiksėjimą. Netinkamai veikiančios žvakės reikiamu metu neuždega degalų mišinio, o netinkamai įstatytos jos lemia pratekėjimą.
- Pažeistos smulkios variklio detalės ir (ar) diržai. Diržas arba sankaba gali būti pažeisti ir dirbant varikliui skleisti tiksintį garsą.
- Kiaura išmetimo sistema. Nedidelės skylės išmetimo sistemoje, ypač netoli variklio, gali lemti tiksėjimą.
Išgirdus tiksėjimą pirmiausia patikrinkite variklio alyvos lygį - variklis gali deginti arba praleisti alyvą, o važiavimas be alyvos gali turėti rimtų pasekmių. Bet kokiu atveju automobilį reikėtų gabenti į servisą, kur problema bus išspręsta.
Variklio Kalimas: Rimtas Pavojaus Signalas
Variklio kalimas - gerokai rimtesnis. Įprastai variklio kalimas atsiranda „negydant“ tiksėjimo arba kažkam lūžus, išgirdus tokį garsą reikėtų sunerimti. Priklausomai nuo garso stiprumo problema gali slypėti daug kur: nuo pernelyg žemo oktaninių dalelių skaičiaus benzine ar anglies sankaupų cilindruose iki netinkamo degimo laiko ar lūžusio švaistiklio. Kalančio variklio eksploatavimas gali lemti rimtą žalą, todėl rekomenduojama kuo greičiau užgesinti automobilį ir susisiekti su savo mechaniku.
Jeigu pradės bildėti švaistiklių ir stūmoklių grupės detalės, yra daugiau priežasčių nerimauti. Stūmoklių bildesys - stipraus variklio susidėvėjimo rezultatas. Garsas aukšto tono, panašus į varpą. Perspektyvoje - gali sugesti stūmokliai. Švaistiklio bildesys kitoks - sunkus, lyg kažkas daužytų plaktuko rankena per bloką. Paprastai priežastis - alkūninio valo švaistiklio kaklelio ir švaistiklio apatinės galvutės įdėklo užsirietimas. Tarpai dideli, metalas daužosi į metalą - važiuoti negalima! Viskas gali baigtis tuo, kad sulūš švaistiklis, ir tada galas cilindrų blokui.
Nustatyti, kuris iš švaistiklių kaltas, paprasta: iš eilės atjungiame žvakių laidus. Kur bildesys dingo, ten ir sudaužytas švaistiklis. Kartą automobilio savininkas skundėsi trečiojo cilindro švaistiklio bildesiu. Patikrinus dugną, pamatėme, kad švaistiklio kaklelio ir įdėklų būklė ideali. Staiga dugne žvangtelėjo keistas metalo gabalas - tai buvo stūmoklio kreipiamosios dalies nuolauža. Pasirodė, kad stūmoklis nuo pat pradžių buvo suskilęs, dėl to ir kilo problema. Beje, suskilusio stūmoklio garsas nepanašus į varpo.
Kiti Specifiniai Variklio Skyriaus Garsai
Švilpimas ir Zvimbimas
Nuo pažeistų langų tarpiklių iki suskeldėjusios turbokompresoriaus žarnos - pasigirdęs švilpimas ir zvimbimas gali signalizuoti apie visą eilę problemų. Švilpimą paprastai sukelia pro siaurą plyšį patenkantis oras, o štai zvimbimas dažnai įspėja apie mechaninės dalies gedimus, pvz., susidėvėjusias arba tepimo netekusias judančias dalis. Jeigu lyg iš niekur pasigirdo garsus švilpimas arba zvimbimas, reikėtų nieko nelaukiant sustabdyti automobilį ir įsitikinti, kad tęsti kelionę saugu.
Švilpimą gali lemti net valytuvai arba atsilaisvinusios plastikinės detalės, tad bėdą galima išspręsti juos tiesiog pritvirtinus arba pakeitus. Kartais vairuotojai įmontuoja ultragarsinius švilpukus žvėrims atbaidyti, ir jų švilpimas girdimas važiuojant 50 km/h ir greičiau. Visgi neretai neįprastą švilpimą ar zvimbimą lemia pažeistos turbokompresoriaus, tarpinio oro aušintuvo (interkulerio), vakuumo žarnos arba prakiurusi išmetimo sistema. Švilpimas taip pat gali būti vienas iš sugedusios turbinos požymių. Šis garsas gali sklisti dėl išmetamųjų dujų arba oro, kuris skverbiasi per sutrūkinėjusią tarpinę arba kompresorių.
Šnypštimas
Jei užvedant jūsų automobilio variklis šnypščia it gyvatė, panašu, kad kažkur pro siaurą plyšį skverbiasi dujos arba suspaustas oras. Bet kuriuo atveju šnypštimas variklio užvedimo metu nėra geras ženklas. Dažniausiai šį garsą kelia tokios priežastys:
- Prakiurusi išmetimo sistema. Įprastai iš šios sistemos šnypštimas sklinda atsilaisvinus kuriai nors jungčiai, taip susidaro siauras plyšys, pro kurį skverbiasi dujos.
- Vakuumo nuotėkis. Dauguma automobilių turi vakuumo sistemas, kurios privalo būti visiškai sandarios, todėl nuotėkis gali lemti šnypštimą. Atsargiai - prakiurusi vakuumo sistema gali susilpninti stabdžių veikimą.
- Atsilaisvinusios užvedimo žvakės. Laisva žvakė gali lemti kartkartėmis pasigirstantį šnypštimą, kadangi įvyksta degimo kameros nuotėkis.
- Pažeistos žarnos. Vakuumo, aušinimo ir kitos žarnos prakiurusios gali lemti šnypštimo garsą.
Šnypštimas, sklindantis iš po kapoto, taip pat perspėja apie perkaitusį variklį arba užsikimšusius filtrus. Išgirdus šį garsą rekomenduojama patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius. Deja, dauguma tokių problemų nėra lengvai sutaisomos.
Cypiantys Diržai
Dauguma automobilių variklio skyriuje turi bent 1 ar 2 paskirstymo diržus, sukančius vairo stiprintuvo hidraulinį siurblį, generatorių ir kt. Daugelis gamintojų rekomenduoja juos keisti kas 100 000 km arba kas trejus metus, kitu atveju diržai dažnai pradeda cypti. Iš pradžių garsas nėra nuolatinis, tačiau gana greitai tokiu tampa. Cypimas yra puikus perspėjimas apie tai, kad jau laikas keisti diržą, mat šis gali trūkti ir sugadinti kitas dalis/sistemas ir patį variklį. Per daug įtemptas krumpliuotas diržas kaukia, kaip numuštas „meseršmitas“ tarybiniuose filmuose. Tačiau susidėvėjusių generatoriaus guolių garsas beveik toks pat. Kartais tenka atlikti nedidelį tyrimą: visų pirma - nuimti generatoriaus diržą. Garsas dingo? Guolius reikia keisti. Liko? Vadinasi, atkreipiame dėmesį į GRM pavarą. Kitaip elgiasi grandinė. Net nauja stipriai vibruoja - ramintojo užduotis neleisti jai įsisiautėti. Susidėvėjusią sulaikyti dar sunkiau: ji daužo per įtempimo įtaiso antgalį, ir jeigu, neduok dieve, peršoks per žvaigždutės dantelius, lauk sulinkusių vožtuvų!
Burbuliavimo Garsai (Skysčiai)
Skysčiai gali skleisti burbuliavimo garsus, o dažniausias to kaltininkas - aušinimo skystis. Tekėjimas gali būti girdimas ir keletą minučių po to, kai užgesinai variklį - tai visiškai normalu, ypač esant aukštai temperatūrai. Problema atsiranda tuomet, kai tekėjimo garsą papildo iš aušinimo sistemos sklindantis burbuliavimas, reiškiantis, kad sistema kažkur nėra sandari ir praleidžia orą. Taip dažniausiai nutinka pakeitus aušinimo skystį ar kurią nors kitą aušinimo sistemos dalį. Padėti turėtų oro išleidimas iš sistemos, tik nepamirškite pasirūpinti, kad iki tol variklis neperkaistų.
Neįprasti Garsai Variklio Užvedimo Metu
Nemažai komponentų užvedant automobilį patiria didelį spaudimą. Taigi, būtent šis momentas gali padėti laiku identifikuoti įvairias problemas. Įprastomis aplinkybėmis užvedant šaltą automobilį neturėtų girdėti keistų garsų. Jei pasigirsta neįprasti garsai, tai rodo galimą problemą. Be to, žiemą šalto užvedimo garsai gali būti labiau pastebimi. Kai kurie automobilio gedimai lengviau išgirstami nei pamatomi.
- Užvedimo metu girdimas gremžimas. Pasukus į spynelę įkištą raktą, galingas elektrinio starterio variklis sužadinamas ir prisijungia prie variklio. Starterio varikliui sugedus ar susidėvėjus, gali išgirsti nemalonų gremžimo garsą. Tai reiškia, kad starteris nėra pilnai sužadinimas arba pažeista jo pavara. Tokiu atveju netinkamai veikiantis starteris gali sugadinti smagratį.
- „Šaudantys“ garsai užvedimo metu. Šiuolaikinių automobilių degimo sistemos degalų mišinį uždega tiksliai reikiamu momentu, taip užtikrindamos sklandų ir tolygų variklio darbą. Visgi jeigu sistema sugenda ir mišinys dega netinkamai, jis ima sproginėti, dažnai sukeldamas šaudančius garsus bandant užvesti automobilį ar jau dirbant varikliui. Tai gali lemti netinkamai veikiantys degalų purkštukai, uždegimo žvakės, anglies sankaupos ir kt.
- Taip pat, automobilio kintamosios srovės generatoriaus diržas gali būti per įtemptas arba paslysti, todėl paleidžiant gali kilti triukšmas. Vandens siurblio skriemulys arba variklio skriemulio guoliai gali būti šiek tiek susidėvėję, todėl paleidžiant gali kilti triukšmas. Sugedęs kuro siurblys arba alyvos siurblio guoliai gali sukelti keistus garsus užvedant šaltai.
Važiuoklės, Stabdžių ir Transmisijos Sistemos Garsai
Stabdžių Sistemos Garsai: Cypimas, Gremžimas, Bildesys
Jeigu stabdymo metu girdėti cypimas, metalo trynimasis ar bildesys, tikėtina, kad nusidėvėjo arba buvo pažeistos stabdžių kaladėlės arba diskai. Stabdžių kaladėlės sudarytos iš plieninės plokštelės ir ją dengiančio storo frikcinės medžiagos sluoksnio. Kai ši medžiaga nusidėvi, plokštelė ima liestis prie disko, todėl pasigirsta cypimas arba gremžimas. Be to, sumažėja stabdymo jėga, o skydelyje gali įsižiebti stabdžių kaladėlės formos lemputė. Nepamirškite, kad eksploatuoti tokios būklės automobilį yra rizikinga, be to, kyla pavojus pažeisti kitas stabdžių sistemos dalis. Jei nuspaudus automobilio stabdžius girdite duslų garsą, gali būti, jog jūsų automobilio stabdžių diskai, slankmatis ar kaladėlės yra susidėvėję arba pažeisti. Jei pasikeitė stabdžių pedalo veikimas - jis spaudžiasi labai sunkiai arba itin lengvai, vadinasi stabdžių sistemoje yra gedimų.
Jei stabdymo metu pasigirsta beldimas ir juntamas drebėjimas, panašu, kad nusidėvėjo arba buvo pažeisti stabdžių diskai. Įprastai jie pažeidžiami (metalas deformuojasi) esant ypač staigiam temperatūrų skirtumui, pvz., po staigaus ir stipraus stabdymo įvažiavus į balą. Kartais cypia net naujos stabdžių kaladėlės ar diskai. Visgi tai turėtų būti tik laikina, kol nusitrins viršutinis šių dalių sluoksnis.
Transmisijos Garsai: Gremžimas ir Ūžimas
Automobilio transmisija turėtų veikti sklandžiai - ūžimo, trinties ar gremžimo garsai nėra įprasti. Transmisijos sistema yra sudaryta iš daugybės velenų, guolių, krumpliaračių, vožtuvų ir kitų metalinių dalių. Netinkamai veikiančios transmisijos dalys dažnai kelia drebėjimą ir gremžimo arba ūžimo garsą. Jei transmisijos skysčio lygis yra nepakankamas, taip pat gali išgirsti neįprastų garsų dėl padidėjusios trinties tarp judančių detalių. Kad išvengtumėte didesnės žalos, šias problemas reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau. Transmisijos remontas gali kainuoti tūkstančius eurų, tačiau kartais padėti paprasčiausias skysčio pakeitimas, ypač laiku pastebėjus problemą.
Pakabos ir Vairo Mechanizmo Sistemos Garsai
Automobilio vairo mechanizmo ir pakabos sistemos atsakingos už gerą valdomumą, sukibimą ir bendrą važiavimo komfortą. Tačiau jos yra gana sudėtingos - net ir mažiausias atsilaisvinęs ar nusidėvėjęs varžtelis gali lemti nemalonius garsus. Duslūs garsai važiuojant per duobes ar kelio iškilimus taip pat gali nurodyti ir problemas, susijusias su guminės pakabos įvorėmis, vadinamaisiais sailentblokais. Jeigu važiuojant per duobes ar kelio nelygumus girdisi bildesys ar barškėjimas, tikėtina, kad susidėvėjo važiuoklės komponentai - stabilizatoriaus traukės, amortizatoriai ar įvorės. Tokie garsai dažniausiai sklinda iš ratų arkų srities ir tampa ryškesni važiuojant per duobes.
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plastikines dugno apsaugas, saugančias važiuoklę nuo šiukšlių, korozijos ir kt. Plastikas gali lengvai lūžti ir atsikabinti nuo važiuoklės, ypač važiuojant žvyrkeliu ar bekele. Tad atsilaisvinusios ir barškančios apsaugos tikrai nėra retenybė.
Jei posūkiuose girdisi spragsėjimas arba trakštelėjimas, dažniausiai problema slypi pusašiuose ar jų granatose. Toks garsas ypač stiprus, kai sukama vairas iki galo.
Duslus mušimo garsas variklio skyriuje. Būna, kad vos girdimas ūžimas rodo daug rimtesnę problemą, negu garsus bildesys. Pavyzdžiui, vienam klientui, kuriam po alyvos ir filtro keitimo variklyje pasigirdo baisus kalenimas, patarė atidžiai apžiūrėti alyvos matuoklį. Paaiškėjo, kad sulinkęs matuoklis užkliuvo už alkūninio veleno atsvaro - atlenkti jį buvo sekundžių darbas, ir garsas dingo.
Padangų ir Ratų Guolių Garsai
Visos padangos skleidžia šiokį tokį garsą, ypač žemo profilio ar skirtos bekelei. Vis dėlto perteklinis, su pertrūkiais ir nemalonus garsas gali įspėti apie saugumo riziką ir turėti tragiškų pasekmių. Išgirdus bet kokį neįprastą iš padangų sklindantį garsą reikėtų nedelsiant jas apžiūrėti. Spragsėjimą įprastai lemia protektoriaus griovelyje įstrigusios šiukšlės, o štai zvimbimą sukelia netinkamas ratų suvedimas arba padangų pažeidimai.
Nepamirškite, kad padangas pažeisti gali ir susidėvėjusi pakaba, ypač jeigu pastebimas netolygus padangų nusidėvėjimas, pvz., išorėje, viduje arba skirtingose vietose. Jei girdite duslų garsą, sklindantį iš padangų, tai rodo, kad kažkurios padangos dalis tapo plokštesnė.
Važiuojant girdimas ūžimas dažniausiai sklinda iš padangų arba guolių. Padangų skleidžiamus garsus jau aptarėme, tačiau ne mažiau pravartu susipažinti ir su nusidėvėjusių ratų guolių skleidžiamu ūžesiu. Susidėvėję ratų guoliai ima ūžti dėl padidėjusios trinties. Kadangi ūžimas vis garsėja, o pats guolis, padidėjus spaudimui, ima kaisti, rasti bėdos kaltininką nesunku. Pavyzdžiui, jeigu garsas sklinda iš priekinių ratų, klausykitės, kaip jis kinta sukant į vieną ar kitą pusę - dešinys g... Automobilio ūžimas dažniausiai siejamas su rato guolio gedimu. Patikrinti ar problema tikrai guolyje galima visai nesunkiai. Jei pasukus vairą, ūžimas suintensyvėja - problema yra šioje vietoje. Jei ūžimas padidėja pasukus vairą į dešinę pusę - gedimas kairėje pusėje, jei intensyvesnis garsas pasukus į kairę, problema dešinėje pusėje. Ignoruojant šį gedimą, automobilio ratas gali atsilaisvinti ir automobilis praras stabilumą. Jei girdite ūžimą, sklindantį iš automobilio apačios, patikrinkite alyvos lygį.
Išmetimo Sistemos Garsai
Variklio barškėjimas ir garsus veikimas laisvąja eiga įprastai sklinda iš išmetimo sistemos. Automobilio išmetimo sistema valdo variklio garsą ir išmetamąsias dujas nukreipia iš išmetimo kolektoriaus į orą. Ją sudaro keletas metalinių vamzdžių su tarp jų įsiterpusiais rezonatoriais, duslintuvais ir katalizatoriais, kurie gali būti pažeisti ir laikui bėgant pradėti skleisti nemalonius garsus.
Vienas didžiausių išmetimo sistemos priešų - korozija, kadangi ji nuolat susiduria su ekstremaliais temperatūros pokyčiais ir kelio nešvarumais. Prakiurus išmetimo sistemai automobilis dirba garsiau, o kuo didesnė skylė, tuo garsas didesnis. Barškėjimas taip pat yra gana dažnas, jį dažniausiai lemia dvi priežastys. Išmetimo sistemos dalis prilaiko ir nuo vibracijos saugo guminiai laikikliai, kurie yra per laiką suskeldėja arba praranda formą. Be to, rezonatorių ir duslintuvų viduje esantys metalo lakštai gali atsilaisvinti ir pradėti barškėti. Barškėjimas, sklindantis iš automobilio apačios, dažniausiai yra nuoroda į atsilaisvinusią išmetimo sistemą. Pavyzdžiui, vairuotojas sunerimo, kai išgirdo variklyje kažkokį „spragsėjimą“, ir paaiškėjo, kad tai skilimas tarpiklyje po išmetamuoju kolektoriumi. Jei įsibėgėdamas automobilis skleidžia riaumojimą primenančius garsus - automobilyje yra problemų su išmetimo sistema. Gali būti, jog sistema aprūdijo arba buvo pažeista ir dėl šių priežasčių duslintuvas nebeatlieka savo darbo. Norint išvengti duslintuvo pažeidimų, rekomenduojama reguliariai tikrinti amortizatorių būklę.
Dažniausiai patikrinti, ar barškėjimas sklinda iš išmetimo sistemos, galima pačiam. Viskas, ką reikia padaryti, tai pačiupti ir pajudinti išmetimo vamzdį į šonus besiklausant, ar negirdėti neįprastų garsų. Nepamirškite mūvėti pirštinių ir tikrinti tik neįkaitusį vamzdį.
Žmogaus Garso Suvokimas ir Triukšmo Poveikis Sveikatai
Natūralūs Garsai ir Triukšmo Pasaulis
Minint Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, specialistai sako, kad svarbu suprasti, kokie garsai leidžia gyventi kokybiškai, ir ragina kurti ramią savo ir artimųjų aplinką. „Ausis, mūsų klausos aparatas, yra pritaikytas girdėti natūralius gamtos garsus. Mūsų ausis nefiltruoja automobilių, pramonės garsų. Visi šie garsai, jei trunka ilgai arba tuo metu, kai žmogus turi ilsėtis, miego metu, dirgina centrinę nervų sistemą ir sukelia nusiskundimus“, - paaiškina specialistė.
Triukšmo Kategorijos ir Jo Poveikis Kūnui
Anot gydytojos A. Kuzmienės, triukšmas skirstomas į kelias kategorijas. „Viena kategorija - tai toks triukšmas, kuris gali sutrikdyti natūralų gyvenimo ritmą: aplinkos triukšmas, kaimynų šurmulys. Jis gali sutrikdyti natūralų miegą, sukelti galvos skausmą, nerimą. Triukšmas gali sutrikdyti ir širdies veiklą, sukelti virškinimo trakto ligas, dvylikapirštės žarnos opaligę, skrandžio, skydliaukės problemas ir kt.
Garsinės Traumų Rizika
„Jei jaunimas yra roko koncerte, šalia kolonėlių, kur garsas yra, kaip nurodoma literatūroje, iki 130 decibelų, esama didelės vibracijos, užtenka ten pabūti labai trumpai, dešimt-dvidešimt minučių, ir tai gali sukelti ūmią garsinę traumą“, - teigia A. Kuzmienė. Yra ir kita grupė žmonių, kurie gali patirti garsinę traumą - tai tie, kurie dirba su pramonės mašinomis ir įrenginiais, pavyzdžiui, grąžtais ar elektriniais pjūklais, kurie skleidžia panašaus intensyvumo garsą. Apie 70 proc. pacientų klausą atstatyti pavyksta, jei pacientas kreipiasi pirmomis dienomis po traumos.
Klausos Sutrikimų Diagnostika ir Prevencija
Specialistai išsiaiškina klausos problemas, kilusias dėl nuolatinio triukšmo, atlikdami audiogramą. Jos metu skirtinguose dažniuose tiriama, koks yra klausos lygis. Tiems žmonėms, kurie ilgai būna kenksmingoje garsinėje aplinkoje, būna specifinis (dažnesnis - aukštų dažnių) klausos sutrikimas. Gydytoja pažymi, kad klausa blogėja palaipsniui. „Vėliau, po metų-dvejų, jis pradeda suprasti, kad jis lyg ir girdi, bet ne viską supranta, kas yra aplinkoje. Pavyzdžiui, kalba su pašnekovu, bet ne visus žodžius aiškiai supranta, labai dažnai perklausia“, - atkreipia dėmesį A. Kuzmienė.
Gydytoja primena, kad klausai labai kenkia ausinukai, kuriuos daugelis žmonių naudoja kasdien. „Yra nustatyta, kad dažniausia jaunimas garso klauso 110 decibelų stiprumu, kas iš tikrųjų yra žalinga. Šie žmonės, kurie dažnai ir ilgai klauso muzikos ar radijo su ausinėmis, yra padidintos rizikos grupėje“, - teigia A. Kuzmienė. Be ausinių žmonės radijo paprastai klausosi 70 decibelų garsumu. „Ypač, jei žmogus nakties metu užmiega prie radijo, tai gali sutrikdyti miegą, gali padidėti ir kraujospūdis, ir širdies susitraukimų dažnis.“ Kaip žinoti, ar verta sunerimti dėl klausos problemų? A. Kuzminienė sako, kad, jei žmogus, išėjęs į parką, girdi, kaip čiulba paukščiai, kaip šnara medžių lapai, kaip upelyje čiurlena vanduo, toks žmogus gali būti ramus - jis girdi puikiai.
Ką Daryti Išgirdus Neįprastus Garsus?
Svarbiausia - neignoruoti ir nebandyti „išlaukti“ savaites. Garsai gali būti atsitiktiniai arba kaip tik - pranešti apie rimtus gedimus. Kai kurie garsai signalizuoja, kad būtinas greitas automobilių remontas. Neignoruokite keistų garsų - jie gali būti pirmasis ženklas, kad jūsų automobilis reikalauja dėmesio. Laiku nustatyta ir pašalinta problema ne tik padės išvengti brangaus remonto, bet ir užtikrins jūsų bei kitų eismo dalyvių saugumą.
- Klausymasis. Atkreipkite dėmesį, kada tiksliai girdisi garsas - stabdant, greitėjant, važiuojant per duobes ar posūkiuose.
- Vizuali apžiūra. Jei įmanoma, patikrinkite, ar nėra akivaizdžių pažeidimų, skysčių nuotėkio ar atsilaisvinusių detalių.
- Apsilankymas servise. Jei garsas nuolatinis, intensyvus ar primena anksčiau minėtas situacijas, kreipkitės į specialistus, kurie atliks nuodugnią diagnostiką.