Rida: kas tai yra ir kodėl svarbu?

Automobilio rida - tai nuvažiuotų mylių arba kilometrų skaičius nuo transporto priemonės pagaminimo. Nors tai yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant naudoto automobilio būklę ir ilgaamžiškumą, pirkėjai dažnai susiduria su problema, kai šis skaičius yra dirbtinai sumažintas.

Griežtesnė ridos vertinimo tvarka Lietuvoje

Nuo 2025 m. liepos 8 d. Lietuvoje įsigalioja griežtesnė automobilių ridos vertinimo tvarka, kurią taikys techninės apžiūros (TA) stotys. Pagal ją, užfiksuota sumažėjusi automobilio rida per pastaruosius dvejus metus bus laikoma „didelio trūkumo“ požymiu.

Pagrindinės naujosios tvarkos nuostatos:

• Sumažėjusi rida - didelis trūkumas: Jei kontrolierius užfiksuos, kad rida mažesnė nei per paskutinį TA vizitą, net ir techniškai tvarkingas automobilis nebegalės dalyvauti eisme.
• Taikymo sritis: Ši tvarka taikoma tik Lietuvoje jau registruotiems automobiliams, kurių TA istorija tęsiasi bent dvejus metus po 2023 m. liepos 7 d.
• Išimtys: Nauja tvarka netaikoma naujai į Lietuvą įvežtiems automobiliams, kurie dar nėra registruoti ar nėra perėję TA Lietuvoje.
• Tikrinimo metodika: Rida bus tikrinama pagal paskutinę techninės apžiūros rezultatų kortelėje („žaliame lape“) įrašytą reikšmę. Nei į odometro duomenis, fiksuotus tarkim 2021-aisiais ar 2019-aisiais, nei automobilio kompiuteryje galimai esančią informaciją apie realią automobilio ridą nebus kreipiamas dėmesys.

Ką daryti, jei rida sumažėjo?

Jeigu TA kontrolierius užfiksuos, kad per pastaruosius dvejus metus rida sumažėjo, automobilis bus įvertintas kaip netinkamas eismui, nepriklausomai nuo jo techninės būklės. Tokiu atveju teks spręsti problemą su Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), kuri žada parengti rekomendacijas, kaip tokią situaciją išspręsti.

Anksčiau ridos sumažėjimas buvo laikomas nedideliu trūkumu. Pereinamasis laikotarpis - dveji metai - buvo suteiktas vairuotojams, siekiant užkardyti nepagrįstą ridos sumažėjimą (sukčiavimą).

Ridos klastojimas - opi problema

Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų „atsukimo“ problema niekur nedingo ir pirkėjams ji kainuoja nemažai pinigų. Tyrimai rodo, kad sukčių akiratyje dažniausiai atsiduria automobiliai, peržengę 200 tūkst. kilometrų ribą. Pastebėta, kad kuo didesnė rida, tuo didesnė tikimybė rasti suklastotų duomenų: tarp daugiau nei pusę milijono kilometrų nuvažiavusių modelių beveik kas trečias (31,6 proc.) automobilis buvo paliestas sukčių.

Permokos ir finansinė našta

„carVertical“ duomenimis, lietuviai dėl ridos klastojimo už naudotus automobilius permoka vidutiniškai 22,4 proc. Tai reiškia, kad 10 tūkst. eurų kainuojantis automobilis iš tiesų gali būti vertas tik 8 tūkst., o pirkėjas, nežinodamas tikrosios istorijos, permoka daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Priklausomai nuo automobilio amžiaus ir būklės, ridos sumažinimas gali dirbtinai padidinti mašinos kainą net 25 procentais. Duomenys rodo, kad iš JAV importuotų automobilių kaina gali padidėti net iki 6000 eurų.

Pigus nusikaltimas, didelė grąža

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ridos „atsukimas“ yra toks populiarus nesąžiningų pardavėjų tarpe, yra kaina. Vos už porą šimtų eurų odometro rodmenys gali būti suklastojami net ir apsaugotuose automobiliuose su atnaujinta programine įranga.

Dažniausiai klastojamų automobilių tipai

Didžiausia automobilių istorijos tikrinimo platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kuriame išsiaiškino, kokių automobilių odometrai yra atsukami dažniausiai. Siekiant gauti tikslius rezultatus, buvo išanalizuotos daugiau nei 570 tūkst. skirtingų automobilių istorijos ataskaitų.

• Dyzeliniai automobiliai: Iš visų 2020-aisiais sugeneruotų istorijos ataskaitų daugiausia suklastotos ridos atvejų buvo pastebėta tikrinant dyzelinu varomus automobilius. Beveik trys ketvirčiai (74,4 proc.) šių automobilių turėjo didesnes ar mažesnes ridos korekcijas. Dyzeliniai varikliai dažniau mėgstami vairuotojų, kurie kiekvieną dieną įveikia ilgus atstumus, todėl antrinėje rinkoje tokie automobiliai dažniau turi netikras ridas.
• Benzinu varomi automobiliai: Naudoti benzinu varomi automobiliai turi gerokai mažesnę suklastotos ridos tikimybę - jie sudarė vos 25 proc. visų pastebėtų odometro „atsukimo“ atvejų.
• Hibridiniai ir elektra varomi automobiliai: Pateko į rečiausiai sutinkamų sąrašą - jie sudarė tik 0,6 proc. visų pastebėtų ridos klastojimo atvejų.

Klastojimo įtaka pagal automobilio amžių

Tyrimo duomenys parodė, kad dažniausiai klastojamos automobilių, pagamintų tarp 1991 ir 1995 metų, ridos. Vidutiniškai šios amžiaus grupės transporto priemonių rida sumažinama 80 tūkstančių kilometrų. Tai neturėtų stebinti, nes senesnių automobilių duomenų klastojimas yra gerokai pigesnis ir mažiau techninių įgūdžių reikalaujantis procesas.

Automobiliai, kurie buvo pagaminti tarp 2016 ir 2020 metų, vidutiniškai buvo „atsukti“ 36 tūkst. kilometrų. Visgi, tokio klastojimo įtaka kainai gali būti kelis kartus didesnė nei senos transporto priemonės. Tyrimo metu buvo aptikta ir atvejų, kai rida buvo sumažinta 200 000 ar net 400 000 kilometrų.

Ridos klastojimas Lietuvoje - nusikaltimas

Lietuvoje ridos klastojimas yra nusikaltimas, kaip nurodoma Baudžiamajame kodekse: kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tačiau, kaip rodo statistiniai duomenys, per metus užregistruojama nuo kelių iki keliolikos nusikalstamų veikų (2023 m. - 3, pernai - 14, o šiemet kol kas 5 tokie atvejai).

Ką daryti, jei nustatytas ridos neatitikimas?

Nors numatytas pereinamasis laikotarpis turėjo padėti vairuotojams pasirūpinti odometro duomenų atstatymu, vis dar kyla klausimų, kaip tai atlikti legaliai. LTSA aiškina, kad ridos duomenų atstatymas į paskutinę žinomą faktinę padėtį nėra prilyginamas klastojimui, nes juo siekiama pateikti teisingus duomenis.

Rekomenduojami veiksmai:

1. Diagnostika: Diagnostine įranga (OBD) patikrinti sistemų atmintyje kaupiamą informaciją ir taip nustatyti faktinę transporto priemonės ridą.
2. Prietaisų skydelio remontas: Prireikus skydelis gali būti remontuojamas ar keičiamas nauju arba naudotu, užtikrinant faktinės ridos atvaizdavimą. Nesant galimybės diagnostine įranga nustatyti faktinės transporto priemonės ridos, kaupiamos transporto priemonės sistemų / komponentų atmintyje, arba ridai toje atmintyje esant taip pat sumažėjusiai ir sutampančiai su odometro rodoma reikšme, į pakeistą / suremontuotą prietaisų skydelį įrašoma rida turėtų būti ne mažesnė, nei buvo nustatyta transporto priemonei atliktos ankstesnės techninės apžiūros metu.
3. Dokumentacija: Kiekvieno vizito į automobilio remonto dirbtuves metu paslaugos teikėjas ir jos klientas privalo užpildyti užsakymo paraišką, kurioje oficialiai užfiksuojama paslauga ir numatomi atlikti darbai. Ši paraiška bus svarbus dokumentas, esant poreikiui įrodyti teisėtą ir teisingą ridos atkūrimą. Kitas svarbus dokumentas yra OBD patikros protokolas, kuriame turėtų atsispindėti reali transporto priemonės rida.

Patarimai pirkėjams: kaip išvengti problemų su rida

Automobilių rinkos ekspertai pabrėžia, kad geriausia apsauga - prevencija prieš pirkimą. Daugelis naudotų automobilių pirkėjų nežino tikrosios įsigyjamos mašinos istorijos, o kai kurie pardavėjai taip pat. Automobilio istorijos ataskaita gali atskleisti faktus, kurie padės netapti prastai prižiūrėto automobilio savininku, be to, ji gali tapti ir pagalbine priemone derantis dėl kainos.

Rekomenduojami veiksmai prieš įsigyjant naudotą automobilį:

• Patikrinti transporto priemonės istoriją: Būtina atkreipti dėmesį į ridos įrašus TA kortelėje arba pasitikrinti automobilio istoriją nemokamai Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ svetainėje (skiltyje „Apžiūros galiojimas ir istorija“). Tam tereikia žinoti transporto priemonės valstybinį numerį ir jai Lietuvoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo numerį.
• Sutikrinti duomenis: Jeigu matote, kad rida per pastaruosius kelerius metus nelogiškai kito arba šiuo metu odometras rodo mažiau nei nurodyta TA dokumentuose - klauskite automobilio pardavėjo, kur dingo trūkstami kilometrai.
• Atlikti techninę patikrą: Atlikti bandomąjį važiavimą ir techninę patikrą patikimame autoservise.

Svarbu nepamiršti, kad jūsų tikslas - ne automobilis su kuo mažesne rida, o patikima transporto priemonė.

Rida ar amžius: kas svarbiau?

Nėra vienareikšmiško atsakymo, ar geriau senesnis automobilis su maža rida, ar jaunesnis automobilis su didele rida. Į šį klausimą reikia žiūrėti visapusiškai, atsižvelgiant į daugelį veiksnių. Svarbu būti apdairiems, nes tik žinodami transporto priemonės istoriją galime susidaryti išsamų vaizdą.

Kaip rida įtakoja automobilio būklę:

• Didelė rida: Paprastai reiškia, kad automobiliu važiuojama didelius atstumus arba jis naudojamas labai dažnai. Tokiu atveju labiau dėvisi guoliai, variklis, pavarų dėžė ir pakaba. Tačiau tolimos kelionės gali būti naudingos dyzeliniams varikliams, nes padeda tinkamai regeneruotis išmetimo sistemai.
• Maža rida: Reiškia, kad automobilis naudojamas nereguliariai arba dažnai, bet trumpais atstumais. Tai gali sukelti problemų su išmetimo sistema (užsikimšimas), variklio veikimu neoptimalioje temperatūroje, greitesniu trinkelių, pavarų dėžės ir variklio dėvėjimusi. Taip pat, ilgesnis stovėjimas gali prastinti filtrų būklę, sąlygoti guminių dalių skilinėjimą, skysčių degradaciją ir įstrigusių mechanizmų (valytuvų, starterio, kondicionieriaus sistemos) atsiradimą.

Automobilio amžiaus įtaka:

Automobilio amžius nėra didelė problema, jei jis buvo tinkamai prižiūrėtas, reguliariai keičiama variklio, pavarų dėžės alyva ir kiti skysčiai. Tačiau, nepriklausomai nuo ridos, amžius pirmiausia turi įtakos korozijai, ypač jei automobilis nėra laikomas garaže. Garaže laikomų automobilių kėbulo ir važiuoklės būklė neretai būna puiki, bet gali atsirasti problemų dėl susidėvėjusių guminių dalių ir skysčių.

Ką rinktis?

Jei reikėtų balsuoti tarp amžiaus ir ridos (su sąlyga, kad rida yra tikra), dažnai rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į metus. Tikra rida ir automobilio apžiūra patvirtintų jo tikrąją būklę. Jei automobilio rida maža, o automobilis atvažiavęs iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos ar kitų senosios Europos šalių, reikėtų suklusti, nes iš tokių šalių automobiliai per metus vidutiniškai nuvažiuoja 50+ tūkstančių km. Todėl 10-ies metų senumo automobilis iš Vokietijos su, pavyzdžiui, 250 000 km nesiekiančia rida, turėtų kelti įtarimų.

Jei renkatės automobilį su didele rida, turėtumėte nusiteikti, kad laikui bėgant gali tekti atlikti daug smulkių ir didesnių remonto darbų. Kita vertus, šiuolaikiniai automobiliai turi privalumą - jie yra saugesni (ABS, ESP, oro pagalvės).

Kaip galima nustatyti automobilio ridą?

Lietuvoje veikia kelios įmonės, kurios teikia mokamas paslaugas ir leidžia legaliai patikrinti automobilio ridą. Taip pat galima patiems paieškoti informacijos internete, ypač jei automobilis atvažiavo iš užsienio. Skaidriausia šiuo atveju yra JAV rinka, nes ten galima rasti daugiausia informacijos ir dažnai su nuotraukomis. „Transeksta“ interneto svetainėje taip pat galima nemokamai patikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją ir kartu ridos istoriją.

tags: #ka #reiskia #dienos #rida