Vairavimas su monokuliniu regėjimu Lietuvoje

Vairavimas yra vienas intensyviausių kasdienių procesų, kurio metu mūsų smegenys apdoroja milžinišką kiekį informacijos. Net 90 % visos informacijos, reikalingos saugiai valdyti automobilį, mus pasiekia per akis. Tačiau dažnai nutinka taip, kad kelias, kuriuo važiuojame kasdien, pamažu pradeda keistis. Kelio ženklai tampa sunkiau įskaitomi, kol prie jų neprivažiuojame visai arti, o priešpriešiais atvažiuojančių automobilių žibintai vakarais ima „sklisti“ į šonus, sukurdami varginančius šviesos chorus.

Kai regėjimas bent šiek tiek nusilpsta, mes pradedame delsti: vėliau pastebime kliūtį, lėčiau priimame sprendimus. Vairavimas reikalauja specifinių regos funkcijų, kurios ramybės būsenoje, pavyzdžiui, skaitant knygą, nėra taip stipriai apkraunamos. Tai ne tik gebėjimas matyti raides iš tolo (regėjimo aštrumas), bet ir spalvų suvokimas, gylio pajautimas (stereopsija) bei periferinis matymas.

Bendrieji reikalavimai regėjimui vairuojant

Lietuvoje galioja griežti standartai, nustatantys, koks turi būti regėjimo aštrumas vairuotojams. Pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis šiuos reikalavimus, yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973, kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas. Šis įsakymas nustato minimalius regėjimo aštrumo, regos lauko ir kitus reikalavimus, kuriuos turi atitikti asmuo, norintis gauti ar pratęsti vairuotojo pažymėjimą.

Bendrieji reikalavimai apima:

• Regėjimo aštrumas: Minimalus regėjimo aštrumas su korekcija (akiniais ar kontaktiniais lęšiais) ir be jos. Reikalavimai skiriasi priklausomai nuo vairuojamos transporto priemonės kategorijos.
• Regos laukas: Reikalavimai regos lauko plotui, užtikrinančiam pakankamą periferinį matymą.
• Binokulinis matymas: Gebėjimas matyti abiem akimis vienu metu, užtikrinant gylio suvokimą. Tačiau yra išimčių, kai leidžiama vairuoti su viena akimi, jei atitinkami reikalavimai yra įvykdyti.
• Spalvų skyrimas: Gebėjimas atskirti pagrindines spalvas, ypač raudoną ir žalią, būtinas saugiam eismui.

Daugeliui kyla klausimas: ar galima vairuoti su akiniais? Atsakymas - taip, tačiau medicininėje pažymoje bus nurodytas specialus kodas (pavyzdžiui, 01.01), reiškiantis, kad vairuoti privaloma su akiniais.

Vairuotojų grupės pagal transporto priemonių kategorijas

Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:

• Pirmoji grupė: AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių, kurių masė ne didesnė nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
• Antroji grupė: Vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.

Regėjimo aštrumo reikalavimai

Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.

1 grupė (AM, A1, A, B1, B, BE)

• Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5.
• Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º, išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu, arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui.
• Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo.

2 grupė (C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE, T)

• Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5.
• Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama.
• Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.

Vairavimas su viena akimi (monokulinis regėjimas)

Vairavimas su viena akimi (monokulinis regėjimas) yra leidžiamas Lietuvoje, tačiau taikomi griežtesni reikalavimai sveikosios akies regėjimo aštrumui ir adaptaciniam laikotarpiui. Asmenims, matantiems tik viena akimi, taikomi specifiniai reikalavimai, atsižvelgiant į tai, kad jie neturi binokulinio matymo. Šie reikalavimai yra griežtesni, siekiant užtikrinti, kad vairuotojas sugebėtų saugiai valdyti transporto priemonę kompensuodamas sumažėjusį regėjimo lauką ir gylio suvokimą.

Regėjimo aštrumo reikalavimai monokuliniam regėjimui

Visai nematančių asmenų viena akimi arba matančių tik viena akimi (diplopijos atveju), regėjimo aštrumas turėtų būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,5 (1 grupės vairuotojams). Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.

Jei diplopija atsirado arba vienos akies regėjimas buvo prarastas neseniai, turėtų būti taikomas atitinkamas adaptacinis laikotarpis (pavyzdžiui, šešių mėnesių), per kurį vairuoti yra draudžiama. Pasibaigus šiam laikotarpiui, vairuoti leidžiama tik gavus gydytojo oftalmologo ir vairavimo specialistų sutikimą.

Regos lauko tyrimas yra būtinas siekiant įvertinti periferinį matymą. Reikalavimai regos lauko plotui gali būti griežtesni, kad užtikrintų pakankamą matymą šonuose.

Gydytojo išvada: būtina oftalmologo (akių gydytojo) išvada, patvirtinanti, kad asmuo yra tinkamas vairuoti su viena akimi. Gydytojas įvertina regėjimo aštrumą, regos lauką, adaptaciją ir kitus svarbius faktorius.

Praktinis vairavimo egzaminas: gali būti reikalaujama atlikti praktinį vairavimo egzaminą, siekiant įvertinti, kaip asmuo valdo transporto priemonę realiomis eismo sąlygomis su viena akimi. Egzamino metu vertinamas gebėjimas įvertinti atstumus, reaguoti į netikėtas situacijas ir saugiai manevruoti.

Apribojimai ir sąlygos

Net jei asmuo atitinka visus medicininius reikalavimus vairavimui su viena akimi, gali būti taikomi tam tikri apribojimai ar sąlygos. Tai priklauso nuo individualios situacijos ir gydytojo rekomendacijų.

Galimi apribojimai:

• Transporto priemonės tipas: Gali būti apribojimai dėl vairuojamos transporto priemonės tipo. Pavyzdžiui, gali būti leidžiama vairuoti tik lengvuosius automobilius, bet ne sunkvežimius ar autobusus.
• Greičio apribojimai: Gali būti nustatyti greičio apribojimai, ypač važiuojant užmiestyje ar greitkeliuose.
• Papildomos priemonės: Gali būti reikalaujama naudoti papildomas priemones, tokias kaip specialūs veidrodėliai, didinantys matymo lauką.
• Periodinės medicininės apžiūros: Gali būti reikalaujama reguliariai atlikti medicinines apžiūras, siekiant įsitikinti, kad regėjimo būklė išlieka stabili ir tinkama vairavimui.

Procedūra norint gauti leidimą vairuoti su viena akimi

Norint gauti leidimą vairuoti su viena akimi Lietuvoje, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Kreiptis į šeimos gydytoją: Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išduos siuntimą pas oftalmologą.
2. Apsilankyti pas oftalmologą: Oftalmologas atliks išsamų regėjimo patikrinimą, įvertins regėjimo aštrumą, regos lauką, adaptaciją ir kitus svarbius faktorius. Jis taip pat pateiks išvadą, ar asmuo yra tinkamas vairuoti su viena akimi.
3. Medicininė apžiūra: Su oftalmologo išvada reikia kreiptis į medicininę komisiją, kuri atliks bendrą medicininę apžiūrą ir įvertins, ar nėra kitų sveikatos problemų, galinčių trukdyti saugiam vairavimui.
4. Vairavimo egzaminas (jei reikia): Jei medicininė komisija nusprendžia, kad reikia atlikti praktinį vairavimo egzaminą, reikia užsiregistruoti į vairavimo mokyklą ir išlaikyti egzaminą.
5. Vairuotojo pažymėjimo gavimas: Jei visi reikalavimai yra įvykdyti, galima kreiptis į „Regitrą“ dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. Pažymėjime bus nurodyti visi apribojimai ar sąlygos, susijusios su vairavimu su viena akimi.

Kitos sveikatos problemos ir vairavimas

Vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarka yra griežta, siekiant užtikrinti eismo saugumą. VĮ „Regitra“ išduodant naują vairuotojo pažymėjimą reikalauja galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kuri patvirtintų, kad asmens sveikatos būklė yra tinkama vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę. Šiose pažymose gali būti nurodyti ir tam tikri medikų apribojimai vairuotojui.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, vairuotojai, norintys gauti sveikatos pažymėjimą, turi apsilankyti pas oftalmologą, psichiatrą, šeimos gydytoją, neurologą, otolaringologą. Taip pat asmuo gali būti siunčiamas endokrinologo, kardiologo ir pulmonologo konsultacijai.

SAM atstovai sako, jog 2010 metais buvo išleistas įsakymas, kuriuo remiantis gydymo įstaigos privalo nedelsiant informuoti Kelių policijos pareigūnus apie pasikeitusią vairuotojo sveikatos būklę: jei šis susirgo liga, dėl kurios nebegali vairuoti. Kelių policija privalo nedelsiant informuoti VĮ „Regitrą“, o ši - sustabdo išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimą ir taip apribojama teisė vairuoti.

Amžiaus ir sveikatos tikrinimo periodiškumas

VĮ „Regitra“ duomenimis, atsižvelgiant į tai, jog su amžiumi sveikatos būklė gali kisti kiek greičiau nei įprastai, nuo 55 metų vairuotojų sveikatos būklės patikrinimai yra dažnesni. Apskritai, gebėjimą vairuoti lemia ne metai, o sveikatos būklė.

Dažniausiai pasitaikančios regėjimo problemos, turinčios įtakos vairavimui

Daugelis 30-65 metų žmonių yra linkę ignoruoti pirmuosius simptomus, manydami, kad tai laikinas reiškinys. Tačiau silpnas regėjimas vairuojant simptomai dažnai pasireiškia subtiliai. Su amžiumi akies struktūra natūraliai keičiasi.

• Presbiopija (senatvinė toliaregystė): Maždaug nuo 40-ies metų dauguma žmonių susiduria su presbiopija, kai tampa sunkiau fokusuoti vaizdą arti (pavyzdžiui, žiūrint į automobilio prietaisų skydelį ar navigaciją).
• Katarakta: Tai lęšiuko drumstis. Šiuolaikinė mikrochirurgija leidžia per trumpą laiką susigrąžinti skaidrų regėjimą.
• Glaukoma: Ši liga yra itin klastinga, nes ji „vagia“ periferinį matymą. Centrinis matymas gali išlikti geras, todėl žmogus mano, kad viskas gerai.
• Tinklainės pakitimai: Tinklainės atšoka ir vairavimas yra nesuderinami dalykai, reikalaujantys skubios intervencijos.

Yra ligų, dėl kurių vairuoti draudžiama:

• Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis (H54.2).
• Sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º (H53.4).
• Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 - kita akimi (1 kategorijos vairuotojams - kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi)).
• Tinklainės ir regimojo nervo ligos (H30-H36, H47).
• Glaukoma, nekompensuotas akispūdis (H40.I-H40.9, H42).
• Jei yra diplopija ir žvairumas (H49-H50).
• Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių (H 25-H 28, H30-H36).
• Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas (H53.5) - ar asmuo gali vairuoti sprendžiama individualiai.

Regėjimo korekcijos ir pagalbinės priemonės

Modernioje optikoje naudojama pažangi įranga, leidžianti sudaryti pilną akių žemėlapį. Akių patikra leidžia nustatyti regėjimo būklę dar iki tol, kol ji taps kritinė. Šiandieninė oftalmologija siūlo sprendimus, kurie ne tik koreguoja regėjimą, bet ir pagerina vairavimo komfortą.

• Akiniai vairavimui naktį: Dažnai turi specialią dangą, kuri sumažina atspindžius nuo šlapio asfalto ir priešpriešinių žibintų.
• Poliarizuoti akiniai: Veikia kaip filtras, kuris blokuoja horizontalius šviesos spindulius (atspindžius). Vairuotojams virš 45 metų tai yra idealus pasirinkimas.
• Kontaktiniai lęšiai: Suteikia platesnį periferinį matymą nei akiniai, nes nėra rėmelių, kurie ribotų vaizdą.
• Progresiniai lęšiai: Vairuotojams virš 45 metų idealus pasirinkimas, leidžiantis vienu metu aiškiai matyti kelią tolumoje, prietaisų skydelį vidutiniu atstumu ir, jei reikia, tekstą telefone ar dokumentuose visai arti.
• Regėjimo korekcija lazeriu: Daugeliui vairuotojų palengvina gyvenimą. Tačiau iškart po operacijos vairuoti nerekomenduojama dėl galimo laikinai padidėjusio jautrumo šviesai ar neryškaus matymo tamsoje.
• Rekomenduojami akiniai su rudos arba pilkos spalvos lęšiais, nes jie mažiausiai iškraipo spalvų suvokimą.

Prevencija ir patarimai

Nereikėtų laukti, kol baigsis vairuotojo sveikatos patikrinimo galiojimas. Regėjimo priežiūra prasideda nuo kasdienių įpročių. Regėjimo tausojimas prasideda nuo paprastų įpročių. Regėjimas - tai jūsų pagrindinis navigacijos įrankis. Pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais.

• „20-20-20“ taisyklė darbe: Jei visą dieną dirbate prie kompiuterio, kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrus).
• Švara: Reguliariai nuvalykite automobilio priekinį stiklą iš vidaus ir iš išorės.
• Reguliarumas: Net jei manote, kad matote gerai, regos testas vairuotojams internetu negali pakeisti profesionalios apžiūros. Rekomenduojama regėjimą tikrintis kasmet.
• Mityba: Svarbi mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, liuteinu ir vitaminais A, C, E.
• Kokybiški akiniai nuo saulės: Su poliarizuotais lęšiais.
• Būkite ypač atidūs: Kompensuokite sumažėjusį regėjimo lauką atidžiau stebėdami aplinką, dažniau žiūrėdami į veidrodėlius ir atlikdami "akląją zoną" patikrinimus.
• Laikykitės didesnio atstumo: Laikykitės didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių transporto priemonių, kad turėtumėte daugiau laiko reaguoti į netikėtas situacijas.
• Venkite vairuoti tamsiu paros metu: Jei įmanoma, venkite vairuoti tamsiu paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms, kai matomumas yra ribotas.
• Būkite pailsėję: Vairuokite tik būdami pailsėję ir susikaupę. Vairavimas pavargus gali sumažinti reakcijos laiką ir padidinti klaidų riziką.
• Pasitarkite su specialistais: Jei turite kokių nors abejonių ar klausimų dėl vairavimo su viena akimi, pasitarkite su oftalmologu ir vairavimo instruktoriumi.

Vairavimas su viena akimi Lietuvoje yra galimas, tačiau jam taikomi griežti reikalavimai ir apribojimai. Svarbu atitikti visus medicininius reikalavimus, būti prisitaikiusiam prie matymo viena akimi ir laikytis visų saugumo rekomendacijų. Atminkite, kad saugumas kelyje yra svarbiausias prioritetas, todėl jei abejojate savo gebėjimais saugiai vairuoti, geriau atsisakyti vairavimo arba pasikonsultuoti su specialistais.

tags: #jeigu #zmogus #nemato #viena #akim #ar