Atėjus šiltajam metų laikui, dalis vairuotojų ima svarstyti, ar tikrai būtina keisti žiemines padangas į vasarines. Dažniausia tokia logika - nekeičiant padangų galima sutaupyti tiek ant vasarinių padangų įsigijimo, tiek ant keitimo paslaugos, juolab kad kelių eismo taisyklės to tiesiogiai nedraudžia. Tačiau automobilių ekspertai ir padangų gamintojai rekomenduoja to jokiu būdu nedaryti. Nors nedygliuotų žieminių padangų naudojimas vasarą Lietuvoje nėra baudžiamas, tai yra ir pinigų švaistymas, ir pavojus sau bei kitiems eismo dalyviams.
Kodėl vasarą nereikėtų važinėti su žieminėmis padangomis?
Nors iš pirmo žvilgsnio skirtumas gali pasirodyti nedidelis, praktikoje jis tampa akivaizdus: nuo ilgesnio stabdymo kelio iki greitesnio padangų nusidėvėjimo. Būtent todėl verta aiškiai suprasti, kodėl žieminės padangos vasarą nėra tinkamas pasirinkimas.
Ilgesnis stabdymo kelias ir mažesnis saugumas
Vienas svarbiausių skirtumų tarp žieminių ir vasarinių padangų slypi jų sudėtyje. Žieminės padangos gaminamos iš minkštesnio gumos mišinio, kuris puikiai veikia žemoje temperatūroje (iki 7-8 °C), tačiau karštu oru tampa per minkštas. Dėl šios priežasties padangos prasčiau sukimba su įkaitusiu asfaltu, o stabdymo kelias gali pastebimai pailgėti.
- Važiuojant 50 km/h greičiu mieste, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 2-3 metrai.
- Važiuojant 90 km/h greičiu užmiesčio kelyje, stabdymo kelio skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų yra 13-16 metrų.
- Važiuojant 100 km/h greičiu, vien dėl žieminių padangų stabdymo kelias gali pailgėti šešiais metrais.
Kuo karštesnė vasaros diena, tuo kelyje pavojingesnis automobilis su žieminėmis padangomis, nes asfaltas stipriai įkaista saulėje, o žieminių padangų sukibimas su juo dar labiau pablogėja. Žieminių padangų protektorius taip pat suprojektuotas snieguotai dangai, o ne vandeniui ant karšto asfalto. Dėl to automobilis prasčiau laikosi trajektorijos, ypač atliekant staigius manevrus. Padangų kraštai šilumoje praranda standumą, todėl sumažėja vairavimo tikslumas vidutiniškai 15%. Tai ypatingai atsiliepia atliekant kritinį manevrą - stabdymo ar staigaus nusukimo nuo kliūties. Žieminės padangos daug blogiau nei vasarinės kimba tiek su šlapiu, tiek su sausu asfaltu. Dėl to automobilis sunkiau valdomas įveikiant posūkius, atsiranda akvaplaningo pavojus (kai prarandamas sukibimas su keliu dėl vandens sluoksnio).
Greitesnis padangų nusidėvėjimas ir didesnės išlaidos
Nors gali atrodyti, kad važinėjimas su žieminėmis padangomis vasarą leidžia sutaupyti, realybėje dažnai nutinka priešingai. Minkštesnis gumos mišinys aukštoje temperatūroje dėvisi gerokai greičiau. „Važinėjant žieminėmis padangomis vasarą, jų tarnavimo laikas dėl greitesnio dėvėjimosi gali sutrumpėti net iki 60 proc.“, - teigia ekspertai. Per vieną vasarą net ir apynaujes žiemines padangas, galinčias tarnauti 5-6 metus, galima sutrinti taip, kad kitam rudens sezonui teks žvalgytis naujo automobilinės avalynės komplekto. Žiemines padangas taip pat labai lengva pažeisti, ypač mašinose be ABS. Net vieną kartą staigiai sustabdžius, gali vietomis nusitrinti protektorius. Be to, netolygus dėvėjimasis gali lemti papildomas problemas - vibracijas, blogesnį sukibimą ar net būtinybę anksčiau laiko keisti visą padangų komplektą. Ilgainiui tai reiškia ne mažesnes, o didesnes išlaidas.
Didėjančios kuro sąnaudos ir komforto trūkumas
Dar vienas svarbus aspektas - kuro sąnaudos. Žieminės padangos dėl savo konstrukcijos ir minkštesnio mišinio sukuria didesnį pasipriešinimą riedėjimui. Tai reiškia, kad varikliui reikia daugiau energijos palaikyti tą patį greitį, o tai tiesiogiai didina degalų sąnaudas. Skirtumas siekia iki pusės litro šimtui kilometrų. „Toks pasirinkimas gali padidinti kuro suvartojimą keliais procentais“, - atkreipia dėmesį G. Petrikas. - „O tai reiškia ir didesnį išmetamųjų dujų pėdsaką“. Aplinkosauginis žieminių padangų naudojimo šiltuoju metų laiku poveikis neapsiriboja vien didesniu degalų suvartojimu. „Šios mikrodalelės patenka į dirvožemį, vandenį ir orą, kurį kvėpuojame“, - aiškina G. Petrikas.
Taip pat verta paminėti ir komfortą - važiuojant su žieminėmis padangomis vasarą dažniau jaučiamas didesnis triukšmas, prastesnis stabilumas posūkiuose ir mažesnis bendras vairavimo tikslumas. Žieminių ir vasarinių padangų protektoriai labai skiriasi. Siekiant užtikrinti gerą sukibimą su apledėjusiu keliu, žieminių padangų protektoriaus blokai yra sudėtingesnės formos. Vasarą važiuojant šiltu asfaltu pasigirsta zvimbimas, kuris gali būti labai nemalonus ir trikdantis. Visa tai mažina ne tik vairavimo malonumą, bet ir bendrą saugumo jausmą. Jei mėgstate dinamišką važiavimą mažose įkalnėse, su posūkiais į dešinę ir į kairę, tuomet žieminės padangos dėl savo sukibimo, nestabilumo ir kitos vasarai nepritaikytos specifikos sugadins visą vairavimo malonumą.
Teisiniai ir draudimo aspektai
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia eksploatuoti transporto priemonę su padangomis, kurių protektoriaus gylis nesiekia leistinos ribos. Nors kelių eismo taisyklės nedraudžia naudoti nedygliuotų žieminių padangų vasarą, ir policijos dėl to bijoti nereikia, Valstybės ir draudikų požiūris į nerūpestingumą kelyje yra griežtas.
Už bandymą dalyvauti automobilių eisme su netinkamomis padangomis vairuotojams gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda - nuo 30 iki 40 eurų. Kaip netinkamos padangos šiuo atveju yra traktuojamos vasarinės padangos žiemos metu (nuo lapkričio iki balandžio), dygliuotos žieminės padangos vasarą ir padangos, kurių protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų. Jeigu nedygliuotų žieminių padangų protektoriaus gylis yra pakankamas, už jų naudojimą vasarą nėra baudžiama.
Tuo tarpu draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, net ir tuomet, kai kaltininko automobilis žiemą bus su vasarinėmis padangomis. Tačiau yra ir svarbi sąlyga, kuri vairuotojui gali kainuoti itin brangiai. „Nepaisant to, kad draudimo bendrovės žalą atlygins visais atvejais, jeigu bus nustatyta, kad būtent padangų netinkamumas tapo eismo įvykio priežastimi, draudikas iš įvykio kaltininko žalos atlyginimo dydžio sumą gali išieškoti“, - įspėja BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
„Padangos yra vienintelis automobilio elementas, tiesiogiai liečiantis kelio dangą, - pabrėžia G. Petrikas. - Jų kokybė ir tinkamumas sezonui turi tiesioginės įtakos tam, ar transporto priemonė sustos reikiamu metu ir ar važiuojant išlaikys stabilumą.“
Žieminių padangų naudojimo reglamentai Europoje
Europoje kiekviena šalis turi savo teisės aktus dėl žiemos padangų naudojimo, todėl taisykles gali būti sunku suprasti vairuotojams. Laiko tarpai su specialiais reglamentais, minimalūs protektoriaus gyliai, sniego grandinių ar dygliuotų padangų leidimas: reglamentai skiriasi priklausomai nuo šalies. Nepriklausomai nuo to, ar dažnai kertate sieną, ar planuojate kelionę po Europą žiemos sezono metu, būtina žinoti vietinius teisės aktus dėl žiemos padangų, kad galėtumėte saugiai vairuoti.
Bendrosios žymėjimo taisyklės ir universalios padangos
Visos tikros žieminės padangos papildomai žymimos SNAIGĖS KALNO FONE LOGOTIPU 3PMSF (Three Peak Mountain Snow Flake). Nuo 2024 metų spalio mėnesio tik 3PMSF (kalnų simboliu su snaige) pažymėtos padangos bus priimamos kaip žiemos padangos daugelyje šalių. Taip, visų sezonų padangos gali būti sertifikuotos žiemai. Tačiau tai priklauso nuo padangų ženklinimo. Kad visų sezonų padanga būtų laikoma sertifikuota žiemos sąlygoms, ji turi turėti 3PMSF simbolį. Kai kurios šalys vis dar priima M+S ženklu pažymėtas padangas kaip žiemos padangas, tačiau šis reglamentavimas palaipsniui pereina prie plačiai naudojamo 3PMSF simbolio reikalavimo. Patikrinkite padangos šoną, ieškodami 3PMSF simbolio (kalnas su snaige), taip pat patikrinkite, ar yra lamelių ir gilių griovelių ant protektoriaus.
M+S - žymimos padidinto pravažumo padangos (Mud+Snow). Dažnai šis žymėjimas klaidingai vertinamas kaip universalių padangų požymis, nes teisės aktai leidžia naudoti tokias padangas žiemą neatsižvelgiant į sezoniškumą. Tačiau ši teisinė spraga kartais prasilenkia su gamintojų rekomendacijomis. M+S žymėjimu žymimos dauguma žieminių padangų, net ir dygliuotos, kuriomis vasarą važinėti draudžia kelių eismo taisyklės. Universalios padangos, kuriomis galima važinėti visus metus, ne visuomet turi šį žymėjimą. „M+S“ žymėjimą turi visos žieminės padangos.
Kas nori šiek tiek sutaupyti ir važinėja daugiausiai mieste arba vietovėse, kur nebūna daug sniego ir labai žemų temperatūrų, galėtų pirkti ir universaliąsias padangas. Žinoma, reikia atminti, kad vasarą jos neprilygsta vasarinėms padangoms, o žiemą - žieminėms.
Padangų techninės būklės patikra
Lietuvos kelių eismo taisyklės draudžia eksploatuoti transporto priemonę su padangomis, kurių protektoriaus gylis nesiekia leistinos ribos. Žieminės padangos turi turėti ne mažesnį nei 4 mm gylį. Minimalus padangų protektoriaus gylis vasarą turi būti 3 mm (Danijoje, Didžiojoje Britanijoje). Gylį galima patikrinti specialiu matuokliu, slankmačiu arba tiesiog liniuote.
Atkreipkite dėmesį, kad padangų protektoriaus gylis ne visada parodo tikrąją padangų būklę. Jei jos naudojamos 5 ar net 10 metų, jų guma gali būti visiškai sukietėjusi ir praradusi reikiamas savybes. Patikrinti padangų būklę vizualiai yra nesunku. Tiesiog esant geram apšvietimui reikia įdėmiai peržiūrėti kiekvieną padangą. Ar padangos tinkamos sezonui, galite patikrinti vizualiai pažiūrėdami, kas užrašyta ant padangos šono. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. 31 savaitę. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Tiksliausiai oro slėgį padangose galima pamatuoti dar nepradėjus automobiliu važiuoti, kol padangos dar šaltos. Tai galima padaryti manometru, kuris gali būti įmontuotas pompoje (arba specialiame aparate degalinėje). Jei vasarinės padangos jau sumontuotos ant ratlankių, vertėtų pasitikrinti, ar ratlankiai tiesūs, ir juos subalansuoti.
Išvada
Nors vieno padangų komplekto naudojimas ištisus metus gali atrodyti patogus ir ekonomiškas sprendimas, realybėje tai lemia išaugusią riziką kelyje, didesnes išlaidas degalams, spartesnį padangų dėvėjimąsi, didesnę aplinkos taršą ir galimą teisinę atsakomybę. „Iš esmės padangų pakeitimas į vasarines šiltajam metų sezonui priklauso tik nuo pačių vairuotojų sąmoningumo. Bet daugelio metų patirtis ir ekspertų bandymai rodo, jog sugaišti šiek tiek laiko padangų keitimui verta ir dėl saugumo, ir dėl taupumo, net ir tuo atveju, kai kyla pagunda ilgesnį laiką naudojamas padangas „pribaigti“ vasaros sezono metu“, - reziumuoja ekspertai.