Ką daryti nusipirkus nepilnos komplektacijos prekę

Artėjantis švenčių laikotarpis ir prasidedantys didieji metų išpardavimai skatina žmones įsigyti naujų prekių. Nusipirkus naują, ypač brangų, daiktą, tikimasi, kad jis bus kokybiškas ir tinkamas naudoti ilgą laiką. Tačiau dažnai susiklosto situacijos, kai pradėjus naudoti naują prekę, paaiškėja, kad ji yra nekokybiška arba turi tam tikrų trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti prekės įsigijimo metu.

Vartotojo teisiniai santykiai ir garantija

Susiklosčius tokiai situacijai, natūraliai kyla klausimas, ką daryti įsigijus nekokybišką prekę? Ar galima pirkinį grąžinti pardavėjui ir atgauti už jį sumokėtus pinigus? Visų pirma, dauguma žmonių galvoja, kad teisiniame santykyje su pardavėju jie yra laikomi vartotojais ir jų, kaip vartotojo, teisės visuomet privalo būti ginamos.

Vartojimo teisinių santykių apibrėžimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.228¹ str. nurodyta, kad vartojimo teisiniai santykiai tarp pirkėjo ir pardavėjo susiklosto tuomet, kai fizinis asmuo įsigyja prekę išimtinai tik savo asmeniniais tikslais, nesusijusiais nei su turimu verslu, amatu ar profesija, ir šią prekę įsigyja iš pardavėjo, kuris pagal teisės aktus yra laikomas verslininku, užsiimančiu šių prekių prekyba.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu fizinis asmuo įsigyja automobilį iš kito fizinio asmens, kuris neužsiima automobilių prekyba individualios veiklos ar juridinio asmens pagrindu, tokie tarp asmenų susiklostę teisiniai santykiai nebus laikomi vartojimo teisiniais santykiais, ir automobilių iš tokio pardavėjo įsigijusiam asmeniui nebus taikoma vartotojų teisių apsauga. Tačiau tai nereiškia, kad esant tokiai situacijai, fiziniam asmeniui visiškai netaikoma jokia teisinė apsauga įsigijus automobilį su defektais.

Garantija pagal įstatymą

CK 6.363 str. 1 d. nurodyta, kad sudarius vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas visais atvejais vartotojui garantuoja parduodamų daiktų kokybę. Tai yra, vadinamoji, garantija pagal įstatymą, pagal kurią pardavėjas visais atvejais privalo pirkėjui garantuoti savo parduodamų daiktų kokybę.

Pagal įstatymą, pardavėjo suteikiamos garantijos terminas daiktui yra dveji metai, kuris pradedamas skaičiuoti nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. Tai reiškia, kad pardavėjas yra laikomas atsakingu už bet kokius daikto trūkumus, kurie gali išryškėti per 24 mėnesius. Pardavėjas taip pat turi teisę savo iniciatyva nustatyti ir ilgesnį garantijos terminą, tačiau jis negali sutrumpinti įstatyminės garantijos termino, t. y. nurodyti, kad daiktas bus kokybiškas naudojimui mažiau nei du metus.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu vartotojas daiktą naudojo ilgą laiką, pavyzdžiui, 23 mėnesius, teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas taip, kad daiktas, atitarnavęs beveik visą garantijos laikotarpį, yra kokybiškas ir atitiko pagrįstus vartotojo lūkesčius. Priešingai, vartotojo įsigyta prekė turi išlikti tinkamos kokybės visą numatytą garantijos laikotarpį. Praktikoje pasitaiko labai daug atvejų, kai įsigyto daikto trūkumas išryškėja ne iš karto, t. y. naujas daiktas iš pradžių veikia tinkamai, todėl vartotojas neturi jokio pagrindo įtarti, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingus daiktus, kurių trūkumai gali išryškėti tik po kurio laiko.

Pardavėjo atsakomybės ribos

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi daikto pirkimo metu arba jie buvo tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pavyzdžiui, vartotojas įsigyja daiktą, kuris yra akivaizdžiai nusidėvėjęs ir tinkamam jo naudojimui būtini remonto darbai (CK 6.327 str. 2 d.; 6.333 str.).

Pardavėjas taip pat gali paneigti savo atsakomybės prezumpciją įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado dėl paties pirkėjo kaltės, jeigu pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, taip pat dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas pažeidė prekės instrukcijoje nurodytas daikto naudojimo ir saugojimo taisykles ir dėl to daiktas sugedo, pardavėjas už tokius atsiradusius daikto trūkumus nebus laikomas atsakingu. Tačiau šią aplinkybę privalo įrodyti pats pardavėjas (CK 6.333 str.).

Vartotojo teisės įsigijus nekokybišką prekę

Įsigijęs netinkamos kokybės prekę vartotojas turi teisę iš pardavėjo reikalauti:

• nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
• nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
• atitinkamai sumažinti prekės kainą;
• vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Visi šie reikalavimai yra alternatyvūs, todėl pirkėjas turi teisę pasirinkti bet kurį iš jų. Tačiau pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties su pardavėju ir reikalauti sugrąžinti sumokėtus pinigus, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 str. 8 d.).

Sprendžiant, ar daikto trūkumas yra mažareikšmis, turi būti vertinama, ar daikto trūkumas gali būti pašalintas. Jeigu taip, tai kokiomis darbo ir laiko sąnaudomis, kokią įtaką tai turės būsimai daikto būklei ir kokią įtaką šalinimas daro vartotojo teisei toliau naudotis tinkamos kokybės daiktu.

Pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 9 dalis).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.338 straipsnio nuostatomis, vartotojas visais atvejais į pardavėją dėl atsiradusių prekės trūkumų gali kreiptis per 2 metus (garantija pagal įstatymą).

Prekių grąžinimas ir keitimas

Kalbant apie įsigytų prekių grąžinimą, reikia atskirti taisykles, susijusias su kokybiškų prekių grąžinimu (pavyzdžiui, norima grąžinti be priežasties, ar todėl, kad prekė nebepatinka, arba dėl netinkamo dydžio ir pan.) nuo nekokybiškų (turinčių trūkumų) prekių grąžinimo.

Kokybiškų prekių grąžinimas fizinėje parduotuvėje

Pirkėjas turi teisę per 14 dienų nuo prekių įsigijimo dienos, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti įsigytas prekes pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškomis kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo prekėmis arba jas grąžinti ir atgauti už prekes sumokėtą kainą. Pirkėjas turi pateikti įrodymą, kad prekes pirko iš pardavėjo. Pirkėjas prašymą grąžinti prekes gali pateikti tiek raštu, tiek žodžiu.

Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalis).

Svarbu: Pirkėjai negali grąžinti visų įsigytų tinkamos kokybės prekių. Mažmeninės prekybos taisyklėse nurodoma, jog augalai, gyvūnai ir tinkamos kokybės maisto prekės nėra keičiamos ar grąžinamos. Taip pat, Mažmeninės prekybos taisyklėse yra patvirtintas sąrašas prekių, kurios gali būti grąžinamos tik jeigu pardavėjas sutinka. Pavyzdžiui, pardavėjas gali atsisakyti priimti knygas, kosmetiką, parfumeriją, elektronikos prekes ir kt.

Teisės aktai nenumato draudimo grąžinti prekių, pirktų per išpardavimą. Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje numatyta, kad pirkėjas turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto prekių perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas. Jeigu pardavėjas neturi pakeisti tinkamų daiktų, pirkėjas turi teisę per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą.

Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš to pardavėjo.

Kokybiškų prekių grąžinimas, įsigytų nuotoliniu būdu

Pirkėjai, užsakydami prekę nuotoliniu būdu (elektroninėje parduotuvėje, iš katalogo paštu ir kt.), negali tinkamai įvertinti jos kokybės ir savybių, todėl jiems suteikiama teisė „gyvai“ įvertinus prekę ją grąžinti, t. y. atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties per 14 dienų nuo prekių gavimo. Pavyzdžiui, pirkėjas turėtų drabužį tik pasimatuoti ir neturėtų jo dėvėti. Gautas elektronikos prekes (garso kolonėles, televizorių ir pan.) galima įjungti ir patikrinti jų savybes.

Pirkėjai privalo būti informuoti apie teisę grąžinti prekę (atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties) arba turi būti pateikiama informacija, jog dėl prekės specifiškumo, pirkėjas neturi teisės jos grąžinti. Be to, pirkėjams turi būti parengta pavyzdinė forma, kurią jie turi užpildyti dėl prekės grąžinimo ir sutarties atsisakymo.

Svarbu, jog 14 dienų sutarties atsisakymo terminas taikomas informavimui apie sutarties nutraukimą, tačiau ne pačių prekių grąžinimui, t. y., pirkėjas per 14 dienų nuo prekių gavimo privalo informuoti pardavėją, jog nori nutraukti sutartį (pateikti sutarties atsisakymo formą), o prekes privalo išsiųsti arba pristatyti į prekių grąžinimo punktą per 14 dienų nuo pardavėjo informavimo apie sutarties nutraukimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirkėjui turi būti grąžinamos prekių pristatymo jam išlaidos, o grąžinimo išlaidos gali būti priskirtos pirkėjui. Tačiau pardavėjas pirkėjui turi grąžinti standartines prekių pristatymo išlaidas. Jeigu pirkėjas pasirinko greitą, o ne standartinį pristatymą, tokios papildomos išlaidos pirkėjui neprivalo būti grąžinamos.

Prekių, įsigytų internetu, grąžinimui yra taikoma keletas išimčių. Mažmeninės prekybos taisyklėse nustatytas sąrašas negrąžinamų prekių nėra taikomas prekybai nuotoliniu būdu (internetu) ir šiais atvejais turi būti vadovaujamasi skirtingomis taisyklėmis.

Kokių prekių pirkėjas negali reikalauti pakeisti, jei pirkėjui nepatinka jų forma, spalva ar komplektiškumas? Vartotojo reikalavimas pakeisti nusipirktą tinkamos kokybės prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus gali būti tenkinamas tik tada, kai pardavėjas sutinka, įsigijus šias prekes: tabaką ir tabako gaminius, parfumerijos ir kosmetikos preparatus, fotografijos ir kinematografijos prekes, spausdintas knygas, reprodukcijas ir kitus poligrafijos pramonės dirbinius, audinius, kilimines grindų dangas, išskyrus kilimus ir kilimėlius, apatinius drabužius, kūdikių drabužėlius, pėdkelnes, kojines, puskojines, liemenėles, juosmenis, korsetus, perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus bei jų dirbinius, išskyrus dirbtinę bižuteriją, mašinas ir mechaninius įrenginius, elektros mašinas ir įrenginius, garso įrašymo ir atkūrimo bei televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, antžeminio transporto priemones, laivus, valtis ir plaukiojančius įrenginius, optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, kontrolės, medicinos arba chirurgijos prietaisus ir aparatus, laikrodžius, muzikos instrumentus, ginklus ir šaudmenis, baldus, patalynės reikmenis, šviestuvus, žaislus, žaidimus, išskyrus sporto ir meškeriojimo reikmenis, meno kūrinius, kolekcionavimo objektus ir antikvarinius daiktus. Šių prekių sąrašą galima rasti Mažmeninių prekybos taisyklių 17 punkte.

Prekių grąžinimas ir komplektacija

Grąžinama prekė turi būti originalioje pakuotėje (jei ji buvo). Grąžinant būtina pateikti PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo gauta kartu su siunta, arba kitą prekės pirkimą iš pardavėjo patvirtinantį dokumentą, užsakymo numerį. Už grąžinamos prekės komplektaciją atsako pirkėjas. Jei prekė nesukomplektuota, pardavėjas nepriima grąžinamos prekės.

Jei pirkėjas nepateikia kasos aparato kvito arba kito nustatyta tvarka išduodamo prekės pirkimą ir pardavimą iš šio pardavėjo patvirtinančio dokumento, prekė keičiama ar kiti teisėti pirkėjo reikalavimai vykdomi tik pardavėjui sutikus.

Kaip elgtis, jei pardavėjas nepristato prekių ar kyla ginčas

Jeigu pardavėjas per nustatytą terminą nepristato prekės, pirmiausia turite raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo konkretų reikalavimą. Jei per 14 kalendorinių dienų nuo Jūsų raštiško kreipimosi pardavėjas nepateiks rašytinio atsakymo arba atsisakys vykdyti Jūsų reikalavimą, turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Pardavėjas per 14 dienų privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir pateikti savo atsakymą į jį. Jeigu pardavėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl prekės kokybės įvertinimo ir ginčo išnagrinėjimo. Vartotojas taip pat turi teisę kreiptis ir į teismą dėl daikto kokybės trūkumų nesilaikydamas aukščiau nurodytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Kilus įtarimams dėl nusikalstamos veikos

Kilus įtarimams dėl nusikalstamos veikos, reikėtų kreiptis į policiją.

Kreipimasis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą

Kreipiantis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, privalote pateikti:

• prašymą nagrinėti vartojimo ginčą;
• pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo į vartotojo kreipimąsi kopiją, o jeigu pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas per nustatytą terminą negautas - vartotojo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją kopiją;
• vartojimo sutarties, dėl kurios kyla ginčas, kopiją (sutarties, užsakymo patvirtinimo, čekio, pavedimo kopiją ar kt., komercinio pasiūlymo, susirašinėjimo su pardavėju dėl prekės užsakymo kopiją);
• prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijas;
• paprastos rašytinės formos įgaliojimą, jeigu vartotojui atstovauja atstovas. Jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija, kurios narys jis yra, vietoj įgaliojimo pateikiamas dokumentas, patvirtinantis vartotojo narystę vartotojų asociacijoje;
• jeigu vartotojui atstovauja vartotojų asociacija - dokumentų, patvirtinančių, kad vartotojų asociacija įregistruota Juridinių asmenų registre ir kad jos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas - vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas, kopijas.

Vartojimo ginčų komisijos funkcijos

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo ginčų komisijoje nagrinėjami tik ginčai, kurie turi būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka ir kurių suma yra didesnė nei 200 Eur. Visi kiti tarp vartotojų ir verslininkų kilę ginčai (dėl nekokybiškų prekių / paslaugų, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir t. t.) nagrinėjami Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje alternatyvia vartojimo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Svarbu žinoti prieš perkant

1. Pasitikrinkite, iš ko perkate

Kiekvienas verslininkas privalo viešai skelbti savo įmonės pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Tad prieš pirkdami pasidomėkite informacija apie pardavėją. Pasitikslinkite, ar pardavėjas turi papildomą bendravimo priemonę. Nepamirškite, kad pardavimo platformoje ar socialinio tinklo paskyroje, kilus ginčui, pardavėjas vartotoją gali blokuoti ar ignoruoti.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai vartotojų pinigai pervedami į bankus, esančius už Europos Sąjungos ribų, todėl tampa sudėtingiau identifikuoti pardavėją ir apginti vartotojų interesus. Pardavėjo patikimumui įvertinti, patikrinkite atsiliepimus internete bei specialiose atsiliepimų svetainėse, forumuose. Būkite budrūs vertindami atsiliepimus pardavėjo paskyroje, kadangi neigiamus komentarus nesąžiningas pardavėjas gali pašalinti. Jei yra galimybė, nemokėkite pinigų iš anksto - sutarkite dėl atsiskaitymo gavus prekę arba mokėkite banko kortele (negavus prekės, galima bandyti pasinaudoti pinigų susigrąžinimo (angl. charge back) procedūra). Galiausiai, prašykite mokėjimo dokumento, kuris, ginčo atveju, leistų identifikuoti pardavėją.

2. Atkreipkite dėmesį, ar Jums pateikta visa būtina informacija

Nuotolinės prekybos įmonė privalo Jums pateikti prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo sąlygas ir kitas sutarties sąlygas. Jei šių duomenų pasigedote, geriau iš šio pardavėjo nepirkite. Visą informaciją verslininkas privalo pateikti patvarioje laikmenoje kartu su užsakymo patvirtinimu, kad vartotojas galėtų bet kada susipažinti dėl kokių sąlygų buvo susitarta sutarties sudarymo metu.

Pagrindinės pardavėjo pareigos:

• suteikti vartotojui išsamią informaciją apie save, parduodamas prekes, kainą, apmokėjimo, grąžinimo, sutarties vykdymo sąlygas, informaciją apie garantiją ir garantinį aptarnavimą;
• pristatyti prekes ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, jeigu nesusitarta kitaip;
• per 14 dienų nuo vartotojo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo dienos, grąžinti visą vartotojo sumokėtą sumą, įskaitant ir prekės pristatymo išlaidas (negrąžinamų prekių sąrašą numato Civilinis kodeksas);
• atsakyti į vartotojo pretenziją per 14 dienų;
• nurodyti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ir kt. informaciją.

3. Sužinokite prekių pristatymo terminą

Civiliniame kodekse įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą. Vartotojas su pardavėju gali susitarti dėl bet kokio abi šalis tenkinančio prekių pristatymo termino, o jei šis terminas nenustatytas - prekės turi būti pristatytos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo.

4. Prireikus, grąžinkite prekes

Interneto įsigytas prekes galima grąžinti per 14 dienų. Nesvarbu, ar tai išpardavimo, ar naujos kolekcijos prekės. Svarbu, kad grąžinamos prekės būtų nenaudotos ir nepraradusios prekinės išvaizdos! Vartotojas atsako už tokį vertės sumažėjimą, kuris nebuvo būtinas prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui įvertinti.

Tačiau yra išimčių - negalėsite grąžinti:

• greitai gendančių gaminių (gėlių, maisto produktų);
• pagal individualų užsakymą pagamintų prekių (užuolaidų);
• kosmetikos ar higienos prekių, kurių pakuotė pažeista;
• išpakuotų sveikatos apsaugos prekių, leidinių, vaizdo ar garso įrašų bei programinės įrangos.

Svarbu žinoti, ko negalima daryti su prekėmis, jei vartotojas pageidautų jų atsisakyti per 14 d.:

• drabužių negalima dėvėti, nuplėšti etikečių, ištepti;
• avalynės negalima avėti, vaikščioti lauke, nuplėšti etikečių;
• buitinės technikos negalima naudoti / pažeisti pakuočių;
• elektrotechnikos prekėse negalima kurti paskyrų, diegti programėlių;
• su žaislais, dviračiais, paspirtukais negalima važinėti lauke, palikti prekės surinkimo / montavimo žymių.

Specialios situacijos

Nekokybiškas drabužis ar avalynė

Jei drabužis išskalbus stipriai pasikeitė spalva, arba batai pradėjus nešioti suplyšta, tai yra laikoma nekokybiška preke. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatomis, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi savybių, kurių pirkėjas galėjo tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Pagal Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalį, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą:

1. reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
2. reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
3. reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;
4. vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog vartotojai turi teisę gauti teisingą, visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, jei vartotojas, naudodamas prekę, laikėsi prekės etiketėje nurodytų priežiūros ir skalbimo reikalavimų, spalvą pakeitęs drabužis laikytinas nekokybišku. Tokiu atveju vartotojas turi teisę kreiptis į pardavėją ir nurodyti vieną iš Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje numatytų reikalavimų. Vartotojas taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją, jei jam nebuvo tinkamai suteikta informacija apie prekės naudojimą ir priežiūrą. Jei drabužis pakeitė spalvą, nes vartotojas netinkamai jį prižiūrėjo, jis neturi teisės reikšti pretenzijos pardavėjui.

Kosmetikos gaminių galiojimo data

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 19 straipsnio „Ženklinimas“ 1 dalies c) punkto nuostata, data, iki kurios tinkamomis sąlygomis laikomas kosmetikos gaminys išlaiko savo pirminę funkciją, o svarbiausia - atitinka 3 straipsnio „Sauga“ reikalavimus įvardinamas „minimalaus tinkamumo termino data“. Prieš pačią datą arba vietą ant pakuotės, kurioje ši data yra užrašyta, nurodomas VII priedo 3 punkte pateiktas simbolis arba žodžiai: „Geriausias naudoti iki“. Minimalaus tinkamumo termino data pažymima aiškiai, ją sudaro mėnuo ir metai arba diena, mėnuo ir metai, užrašyti pateikta tvarka. Jei būtina, šią informaciją galima papildyti nurodant sąlygas, kurias reikia įvykdyti nurodytai naudojimo trukmei užtikrinti. Kosmetikos gaminių, kurių minimalus tinkamumo terminas yra ilgesnis nei 30 mėnesių, minimalaus tinkamumo termino datos nurodyti nebūtina. Tokiems gaminiams nurodomas laikas, per kurį atidarytas gaminys yra saugus. Ši informacija pažymima VII priedo 2 punkte pateiktu simboliu, nurodant trukmę (mėnesiais ir (arba) metais), išskyrus tuos atvejus, kai tinkamumo terminas po atidarymo nesvarbus.

Didelių ir sunkių prekių transportavimas

Dideles ir sunkias (daugiau nei 10 kg svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jeigu pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Tokių prekių kokybė gali būti įvertinta ir vietoje, kurioje prekė faktiškai naudojama ar laikoma.

Sugadinta prekė parduotuvėje

Parduotuvėje sudaužyta ar sugadinta prekė sukelia deliktinę atsakomybę, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 6.245 straipsnio 4 dalis: „Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais <...>.“ Įstatymai numato pareigą atlyginti padarytą žalą - kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, o žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui ar turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Jei prekė buvo sugadinta dėl pirkėjo kaltės, jis turi atlyginti pardavėjo patirtus nuostolius (už vaiko veiksmus atsako tėvai arba globėjai). Nuostolių dydis nustatomas pagal žalos dydį, o pardavėjas turėtų pateikti nuostolių dydį patvirtinančius dokumentus. Taip pat pažymime, kad pardavėjas/paslaugų teikėjas turi užtikrinti, jog prekės yra sudėtos tinkamai. Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais kaltė turi būti įrodyta. Jei pirkėjas nesutinka su pardavėjo (nukentėjusiosios šalies) nurodytu žalos dydžiu ar pateiktu kaltinimu, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą, galintį priimti sprendimus dėl turtinės žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo.

tags: #jei #pssiskejs #kad #nusipirkai #nepilnos #komplektacijos