Pastarosiomis savaitėmis šalies magistraliniuose keliuose vairuotojai pastebėjo naujus mėlynus informacinius stendus su užrašu apie vykdomą transporto priemonių stebėseną. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie įspėja apie naujus greičio matuoklius ar dar vieną baudų medžioklę. Socialiniuose tinkluose vairuotojai dalijasi nuotraukomis ir klausia: „Ar dabar filmuoja greitį? Gal matuoja atstumą tarp automobilių?“ „Via Lietuva“ aiškina, kad nauji stendai atsirado pasikeitus Kelių eismo taisyklėms.
Iki šiol prieš visus automatinės kontrolės įrenginius buvo statomas ženklas „Automatinė eismo kontrolė“. Naujasis informacinis stendas, pasak „Via Lietuva“ atstovų, skirtas informuoti eismo dalyvius apie vykdomą kontrolę ir renkamus duomenis.
Ką fiksuoja kameros keliuose?
Daugiau kaip 260 vaizdo kamerų, įrengtų šalies keliuose, nefiksuoja greičio. Lengvųjų automobilių vairuotojams, važinėjantiems privačiais tikslais, šie stendai nieko nekeičia. Tačiau svarbu suprasti, kokie duomenys renkami ir kam jie naudojami.
Greičio matuokliai
Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius - stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. O vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose. Pavyzdžiui, viename ruožo gale jis užfiksuoja laiką, kai automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale fiksuojamas laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal tai nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis didesnis nei numatyta - fiksuojamas pažeidimas.
Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis“, - paaiškina Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.
Eismo, oro sąlygų ir svorio stebėjimo sistemos
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramina - greičio jos tikrai nefiksuoja.
„Kelio ženklais šios eismo stebėjimo kameros nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka“, - tikina S. Jansonas.
Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu. Taip pat identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius. Nuskaičius valstybinius numerius, galima nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones.
Vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui. Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį. Tai itin aktualu dėl to, kad tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai daro neigiamą įtaką kelių būklei ir greitesniam dėvėjimuisi.
S. Jansonas papildo, kad ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia tik bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą.
Meteorologinės stotelės ir eismo intensyvumo skaitikliai
Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą - meteorologinės stotelės. „Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją. Tai yra, kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį“, - LRT.lt pasakoja S. Jansonas.
Dar vienas įvairiais mitais apipintas kelio įrenginys - į asfalto dangą įlieti „kvadratai“. Tai eismo intensyvumo skaitikliai, kurie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti, kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu vasarą.
Kintamos informacijos ženklai
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus. A1 ir A5 keliuose tokie ženklai įspėja ir apie prastas eismo sąlygas.
Vaizdo registratoriai ir jų funkcijos
Vaizdo registratoriai - tai nedideli prietaisai, kurie fiksuoja ir įrašo vaizdą priešais ir, kai kuriais atvejais, gale ir viduje viso važiavimo metu. Tiesioginės transliacijos ekrane galima stebėti, kas vyksta kelyje. Kai kurie vaizdo registratoriai turi ekranus, kurie leidžia matyti įrašomą vaizdą. Vaizdo registratorių įrašytą vaizdo medžiagą galima panaudoti kaip įrodymą įvykus eismo įvykiui.
Vaizdo registratorių būna įvairių formų ir dydžių. Galite juos rasti su skirtinga atminties talpa (dažnai nuo 16GB iki 512GB) ir skirtingomis įrašymo galimybėmis (nuo 720p iki 4K skiriamoji geba).
Parkavimo režimas
Įprastai vaizdo registratorius įrašinėja vaizdą tik važiavimo metu. Jie automatiškai įsijungia pradėjus važiuoti ir išsijungia sustojus. Tačiau kai kurie modeliai integruoja ir parkavimo režimą. Parkavimo režimas - tai pažangi technologija, skirta aktyviai stebėti jūsų pastatytą automobilį. Jis veikia tiek dienos, tiek nakties metu.
Kalbant apie vaizdo registratoriaus baterijos eikvojimą, parkavimo režimas ne visada išeikvoja daugiau baterijos - pavyzdžiui, kai kurių vaizdo registratorių parkavimo režimai yra įkraunami, kai automobilis važiuoja. Kad atminties kortelė nebūtų užpildyta nenaudingais failais, dauguma parkavimo režimų failus išsaugos tik tada, kai įvyks įvykis, kurį verta įrašyti. Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu gali filmuoti 24 valandas per parą, net kai automobilis stovi ir variklis išjungtas.
Vaizdo registratoriai su parkavimo režimu turi G-Force jutiklius, kurie aptinka judėjimą prie automobilio arba kontaktą su transporto priemone. Registratoriai su parkavimo režimu gali turėti vieną, dvi arba tris kameras. Siekiant maksimalios apsaugos priparkavus automobilį, rekomenduojama naudoti bent dviejų kamerų (2CH) vaizdo registratorių. Dvi kameros padvigubina jūsų matymo lauką, todėl padidėja tikimybė pamatyti, kas įvyko prie automobilio. Trijų kanalų vaizdo registratorius (3CH) papildomai fiksuoja automobilio vidų.
Transporto priemonių registravimas ir kontrolė
Daugeliui Lietuvos vairuotojų kyla klausimas, ar greičio matuokliai ir eismo kontrolės sistemos fiksuoja transporto priemones, kurios turi tik transporto priemonės identifikavimo numerį (SDK), bet oficialiai negali dalyvauti eisme. SDK - tai transporto priemonės identifikavimo kodas, kurį suteikia VĮ „Regitra“, kai automobilis įvežamas į Lietuvą arba pasikeičia jo statusas. Tačiau SDK kodo turėjimas nereiškia, kad transporto priemonė teisėtai gali dalyvauti viešajame eisme.
Teisės ekspertai ir policija įspėja, kad vairavimas neregistruotos transporto priemonės yra pažeidimas. Net jei kameros ne visada tai užfiksuoja automatiškai, policijos patikrinimai arba kryžminės duomenų bazės nuorodos gali baigtis baudomis ar kitomis nuobaudomis.
Pasikeitus Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatoms, „Via Lietuva“ prie kelių mokesčio (vinječių) kontrolės kamerų valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose įrengia informacinius stendus. „Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad tai nėra kelio ženklas, o informacinis stendas, kurio paskirtis - pranešti, kad šiame kelyje veikia vaizdo stebėjimo sistema.
„Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei.