Internetas yra puikus šiandieninio gyvenimo pavyzdys, parodantis, kaip susijungia informaciją apdorojančios ir ją perduodančios technologijos. Kaip teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros prof. dr. Šarūnas Paulikas, bendrasis jų pavadinimas yra Informacinės ir ryšių technologijos (IRT). Tai yra tikslesnis informacinių technologijų (IT) pavadinimas, pasaulyje gerai žinomas kaip ICT (angl. Information and Communication Technologies).
Kas yra Informacinės ir ryšių technologijos (IRT)?
Profesoriaus teigimu, IRT yra plati sritis, apimanti technologijas, kurios naudojamos informacijai priimti, saugoti, apdoroti, perduoti ir pritaikyti. Su IRT glaudžiai susijusios ir IT - technologijos, skirtos informacijos valdymui ir apdorojimui. Trumpai tariant, tai programos kompiuteriams ar kitiems išmaniems įrenginiams, kurios atvaizduoja ir apdoroja informaciją. Tuo tarpu IRT apima tiek informacijos valdymo sistemas (programas kompiuteriams), tiek informacijos perdavimo sistemas: belaidį tinklą (WiFi), internetą, mobilųjį ryšį, daiktų internetą, debesų kompiuteriją.
Programavimo įgūdžiai IRT srities atstovams reikalingi kurti programas, skirtas valdyti ir apdoroti duomenis IT sistemose, ryšių ar daiktų interneto įrangoje, debesų kompiuterijos sprendimuose, išmaniuosiuose įrenginiuose. Pavyzdžiui, sukurti programą, kuri pati gebėtų susirasti geriausią viešą debesų kompiuterijos paslaugų tiekėją ir jame įdiegti norimus serverius, virtualius kompiuterius. Elektronikos įgūdžiai pravers daiktų interneto srityje ir leis kurti įterptines sistemas su mikrovaldikliais.
Š. Paulikas atkreipia dėmesį, kad IRT srityje programuotojai nėra vieninteliai darbuotojai. Būtent VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto IRT studijų programa rengia specialistus, gebančius kurti, administruoti bei programuoti informacines ir ryšių sistemas, turinčius informatikos, ryšių technologijų ir elektronikos sričių žinių ir gebėjimų.
Inovatyvių technologijų įtaka verslui ir visuomenei
Technologijų plėtra neabejotinai keičia verslo aplinką, suteikdama naujų galimybių ir iššūkių tradiciniams verslo modeliams. Skaitmenizacija leidžia verslams optimizuoti savo operacijas, sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Įmonės, diegdamos naujas technologijas, gali automatizuoti daugelį procesų, tokių kaip gamyba, sandėliavimas ir klientų aptarnavimas.
Pagrindinės inovatyvios technologijos
- Informacinės technologijos: apima programinę įrangą, duomenų analitiką, debesų kompiuteriją ir IT infrastruktūrą.
- Dirbtinis intelektas (DI): DI technologijos leidžia automatizuoti sprendimų priėmimo procesus, optimizuoti klientų aptarnavimą ir prognozuoti vartotojų elgseną. Dirbtinis intelektas yra viena iš svarbiausių inovatyvių technologijų, kuri keičia verslo praktikas, analizuodamas didelius duomenų kiekius ir teikdamas vertingų įžvalgų.
- Blockchain (Blokų grandinė): ši technologija, pirmiausia žinoma dėl kriptovaliutų, siūlo saugų ir skaidrų duomenų valdymą, keisdama verslo modelius, susijusius su sandorių saugumu ir skaidrumu.
- Internet of Things (IoT) (Daiktų internetas): IoT technologijos apima įvairių prietaisų ir sistemų, kurie gali bendrauti tarpusavyje per internetą, tinklą. Revoliucijos šerdis - daiktų internetas, kuris sujungia mechanizmus ir jų sistemas į išmaniuosius tinklus, kuriuose daiktai patys gali organizuoti darbą ir save prižiūrėti, valdyti procesus, apdoroti ir analizuoti didelį kiekį informacijos, taip atpiginant gamybą, palengvinant buitį, net padedant išvengti ekologinių katastrofų. IoT suteikia galimybę įmonėms stebėti ir valdyti fizinius objektus nuotoliniu būdu, optimizuojant procesus ir didinant efektyvumą.
- Virtuali ir papildyta realybė (VR/AR): šios technologijos suteikia galimybę kurti naujas patirtis vartotojams, pavyzdžiui, virtualias parduotuves ar interaktyvias produktų demonstracijas.
- Automatizavimas ir robotika: automatizacijos sprendimai, įskaitant robotų naudojimą gamyboje, leidžia sumažinti kaštus ir padidinti efektyvumą. Automatiniai procesai leidžia sumažinti žmogaus darbo jėgos poreikį, didinant našumą ir sumažinant klaidų skaičių.
- Biotechnologijos: tai technologijų grupė, apimanti biologinių procesų naudojimą pramonėje, medicinoje ir žemės ūkyje.
- 3D spausdinimas: ši technologija leidžia greitai ir efektyviai gaminti sudėtingus objektus, sumažinant atliekas ir laiką, reikalingą gamybai.
Kiekviena iš šių inovatyvių technologijų turi potencialą transformuoti tradicinius verslo modelius, suteikdama naujų galimybių ir iššūkių.
Technologijų poveikis verslo aplinkai ir vartotojams
Dirbtinis intelektas ir duomenų analizė tapo esminiais įrankiais, padedančiais priimti sprendimus remiantis realiais duomenimis. Įmonės gali analizuoti vartotojų elgseną ir prognozuoti jų poreikius, taip pritaikydamos savo paslaugas ir produktus. Debesų kompiuterija suteikia galimybę verslams pasiekti ir dalintis informacija realiuoju laiku. Tai ypač naudinga tarptautinėms įmonėms, kurios gali lengvai bendradarbiauti su partneriais ir klientais visame pasaulyje. Debesų kompiuterija leidžia įmonėms pasiekti ir valdyti duomenis bei programas per internetą, o tai sumažina infrastruktūros ir techninės įrangos kaštus. Tai ypač naudinga mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios gali naudotis pažangiomis technologijomis, anksčiau prieinamomis tik didelėms korporacijoms.
Technologijų poveikis verslo aplinkai taip pat matomas vartotojų elgsenoje. Vartotojai vis labiau ieško patogumo ir greitumo, todėl įmonės privalo prisitaikyti, kad atitiktų šiuos lūkesčius. Be to, inovatyvios technologijos keičia rinkos struktūrą. Naujai atsirandančios įmonės, dažnai naudojančios modernias technologijas, gali greitai įsitvirtinti rinkoje ir tapti konkurentėmis tradicinėms įmonėms. Visos šios technologijos ne tik keičia verslo modelius, bet ir formuoja naujas verslo kultūras. Įmonės, kurios priima inovacijas, dažnai tampa lanksčios, greitesnės ir labiau orientuotos į klientų poreikius. Technologijų pažanga skatina ir socialinius pokyčius, nes vartotojai vis labiau tikisi, kad įmonės bus inovatyvios ir skaidrios.
Tradiciniai verslo modeliai ir jų transformacija
Tradiciniai verslo modeliai yra pagrindiniai komercinės veiklos rėmai, kurie buvo naudojami daugelį metų. Šie modeliai dažniausiai remiasi aiškiai apibrėžtomis struktūromis ir procesais, leidžiančiais organizacijoms efektyviai generuoti pajamas ir teikti paslaugas klientams.
Pagrindinės tradicinių verslo modelių charakteristikos:
- Vertės pasiūlymas: dažnai remiasi aiškiu vertės pasiūlymu, kuris apibrėžia, kokią vertę klientas gali gauti iš produkto ar paslaugos.
- Tiekimo grandinė: įprastai turi gerai išvystytas tiekimo grandines, leidžiančias efektyviai valdyti išteklius ir užtikrinti, kad produktai ar paslaugos būtų pristatomi laiku.
- Klientų segmentacija: dažnai orientuojasi į tam tikras klientų grupes, kurios gali būti apibrėžtos pagal demografinius, geografinius ar psichografinius rodiklius.
- Pajamų šaltiniai: pajamos paprastai generuojamos per tiesioginį pardavimą, prenumeratas ar paslaugų teikimą.
- Santykiai su klientais: dažnai remiasi ilgalaikiais santykiais su klientais.
- Organizacinė struktūra: paprastai turi aiškią organizacinę struktūrą, kurioje kiekvienas darbuotojas turi apibrėžtas atsakomybes ir pareigas.
- Teisiniai ir etiniai aspektai: dažnai remiasi aiškiais teisiniais ir etiniais principais, kurie reguliuoja jų veiklą.
Galiausiai, technologijos turi įtakos ir socialiniams aspektams. Dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto gali sumažėti tam tikrų profesijų poreikis, kas gali sukelti socialines problemas, tokias kaip nedarbas.
Išmaniosios technologijos kasdieniame gyvenime
Šiuolaikinės išmaniosios technologijos padeda žmonėms jų būtyje. Šių naujų technologijų dėka žmogus taupo savo brangų laiką, energiją bei tuo pačiu apsaugo ir visą planetą nuo nusikalstamų veiksmų ir nuo nelaimių.
Išmaniųjų technologijų pavyzdžiai
- Išmanieji telefonai: kaip ir didžioji dalis šiuolaikinių technologijų, išmanieji telefonai turi įdiegtą operacinę sistemą, kuri suteikia telefonui pažangių kompiuterinių gebėjimų.
- Išmanieji akiniai: akinių pagalba galima fotografuoti ar filmuoti, regos lauko kamputyje matyti žemėlapį, laiką, oro temperatūrą, siųsti elektroninę žinutę ir atlikti dar begalę funkcijų.
- Išmanieji televizoriai: išmanaus televizoriaus operacinės sistemos paprastumas leidžia lengvai naršyti, paleisti įdiegtas programėles.
- Planšetiniai kompiuteriai: tai nešiojami mobilieji kompiuteriai su lietimui jautriu ekranu, didesni už mobilųjį telefoną ar delninį kompiuterį.
- Išmanieji automobiliai: kiekviena nauja automobilių karta aprūpinama ne tik technologijomis.
- Dronai: bepiločiai orlaiviai yra naudojami daugelyje gyvenimo sričių.
Išmanieji miestai ir pastatai
Išmanieji miestai sujungia pastatus, vartotojus ir infrastruktūrą. Elektros energijos tinklas gali būti tvarus ir patogus jungiamasis elementas. Protingi pastatai turi būti lankstūs, kad galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir aplinkos. Kad pastatas būtų patogus ir tvarus, pastato inžinerinės sistemos ir skaitmeniniai sprendiniai turi veikti sklandžiai. Norint mėgautis išmaniųjų pastatų teikiamais pranašumais, jūsų pastato inžinerinės technologijos turi būti atnaujintos.
Inžinerinių sistemų parametrai, susieti skaitmeniniais sprendiniais, palengvina pastatų priežiūrą ir suteikia galimybę efektyviau valdyti patalpų mikroklimato savybes, eksploatacijos kaštus. Naudojant duomenis ir dirbtinį intelektą, dauguma pastatų parametrų gali būti valdomi automatiškai, pavyzdžiui, energijos tiekimo tinklų valdymas atsižvelgiant į pastatų priežiūrą. Išmaniosios technologijos ir skaitmeniniai sprendiniai taip pat teikia didelę naudą pastato naudotojams. Pastato vietos suvokimas padeda, pavyzdžiui, surasti ir rezervuoti tuščią stalą ar posėdžių salę, surasti kolegą ar eiti pietauti, kai kavinėje nėra eilės.
Technologijų įtaka žmogaus kognityviniams procesams
Išmaniųjų technologijų laikais mūsų dėmesio koncentracija mažesnė, o vienu metu atliekamų užduočių skaičius didesnis nei bet kada anksčiau. Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų smegenys yra plastiškos ir sugeba keistis. Anot Nicholo G. Carro, jau daugybę metų analizuojančio technologijų įtaką žmogui, didelė atsakomybė dėl to tenka moderniosioms technologijoms, kurios keičia būdus, kaip priimame ir apdorojame informaciją. Šiuolaikinė žiniasklaida ir socialiniai tinklai ne tik pateikia milžinišką kiekį turinio, kurį galime apmąstyti, bet ir keičia patį mąstymą.
Mes priprantame prie internetinės informacijos pobūdžio: tai nesuvokiamas srautas smulkių informacijos gabaliukų, kuriuos lengva praryti vienu ypu ir iškart pradėti dairytis kažko naujo. Nors mokslas dar nepateikia vienareikšmių išvadų dėl ilgalaikio interneto poveikio mūsų neurologiniams procesams, iki šiol atlikti tyrimai pateikia įdomių įžvalgų. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį, kad rašytinę informaciją skaitmeniniame amžiuje apdorojame labai nekantriai: greitai perbėgame turinį akimis, šokinėjame nuo vienos antraštės prie kitos, greitai nuskenuojame pastraipas, ieškodami svarbiausių raktinių žodžių. Ir labai nemėgstame antrą kartą grįžti prie to paties. Didėjant informaciniam triukšmui, skaitymas nebėra toks kaip anksčiau - tai karštligiškas ieškojimas kuo trumpesnių kelių, norint informaciją susiurbti su kuo mažiau pastangų. Iš esmės kartais atrodo, kad pagrindinis tokio skaitymo tikslas yra išvengti… skaitymo.
Socialinių tinklų įtaka ir priklausomybės
Pagrindinė socialinių tinklų idėja visada skambėjo (ir iki šiol skamba) patraukliai - dėl jų mes galime visada žinoti, kaip laikosi seniai matyti bičiuliai iš mokyklos laikų, bendrauti su šeimos nariais, kai nuo jų skiria tūkstančiai kilometrų. Tačiau už tai, žinoma, turime susimokėti. Niras Eyalas, kuris daugybę metų analizavo technologinių industrijų gigantų darbą ir tyrė, kaip sukuriami priklausomybę keliantys produktai, yra įsitikinęs, kad daugumos iš mūsų santykis su technologijomis jau nėra sveikas: turime išvystę kompulsyvų potraukį, o daug kas ir rimtą priklausomybę. Akimirkos prisijungimas virsta tuo, kad po valandos pričiumpame save vis dar prilipusius prie telefono. Ir tai nėra atsitiktinumas.
Subtilių priklausomybę skatinančių psichologinių triukų socialiniuose tinkluose naudojama nemažai. Mygtukas „Patinka“ veikia kaip apdovanojimų sistema, suteikianti malonumo jausmą už tinkamą elgesį socialinėje erdvėje. Elgesio psichologai vardija ir kitus mechanizmus, kurie mus skatina prie ekrano praleisti daugiau laiko. Pavyzdžiui, dėl automatinio vaizdo įrašų paleidimo yra sunkiau sustoti po pirmojo filmuko. Nuotraukos, po kurio laiko negrįžtamai pradingstančios iš socialinio tinklo, skatina prisijungti dažniau, nes buvimas neprisijungusiam sukelia nerimo jausmą, kad kažką praleisi. Perspėjančių ir informuojančių pranešimų spalva taip pat neatsitiktinai parinkta raudona - tai pavojaus ir stiprių emocijų spalva, į kurią greitai atkreipiame dėmesį.
Anot N. Eyalo, dėl savo priklausomybių galima kaltinti puslapių ar programėlių kūrėjus. 2012 m. Harvardo mokslininkai ištyrė, kad socialiniuose tinkluose reikalaujame dėmesio, nes tai aktyvina malonumo centrus, kurie įprastai susiję su maistu, seksu ir pinigais. Slinkimas pirštu per ekraną ir laukimas, kol atsinaujins turinys - tai mechanizmas, kuris puikiai išnaudoja mūsų silpnybes. Būtų galima palyginti šią sistemą su lošimo automatu, kai kaskart patraukęs svirtį užgniaužiame kvapą, nežinodami, kas pasirodys prieš akis. Kaskart, kai pamatome „Patinka“ po savo nuotrauka ar kažką panašiai malonaus, smegenyse išsiskiria hormonas dopaminas. Jis sukelia džiaugsmo antplūdį, tačiau sukelia ir didžiulę priklausomybę. Nieko keista, kad savo paskyrą nuolat tikriname.
Informacijos perteklius ir dėmesio ekonomika
Ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir naujienų puslapiuose, pramoginiuose portaluose ir apskritai internete informacija yra fragmentuota ir (dažniausiai) visiškai menkavertė. Tačiau ji prikausto dėmesį, mes į ją reaguojame. Todėl tokios informacijos mums siūloma vis daugiau. Populiaru sakyti, kad dabartinė ekonomika yra informacijos ekonomika. Tačiau, anot modernios komunikacijos kritiko Howardo Rheingoldo, taip sakyti netikslu. Ekonomika tiria, kaip visuomenė naudoja savo ribotus išteklius, o šiais laikais informacija tokia perteklinė, kad joje skęstame. Tas retas išteklius, kurio visi trokšta, yra mūsų dėmesys. Turinio begalybėje už kiekvieną vartotojo dėmesio sekundę aršiai kovojama, todėl taip dažnai rodomi ekstremalūs dalykai, išprovokuojantys stiprias emocines reakcijas. Ilgainiui tai gali paveikti mūsų pasaulio suvokimą, kai reiškinius matysime kaip kreivame veidrodyje.
Kad ir kaip būtų, net tai, kas įspūdingiausia, mus paveikia tik trumpam. Esame ištroškę vis naujų stimulų. Būtent todėl taip sunku ištverti ilgas šeimynines vakarienes, po stalu slapta netikrinant telefono. Vienas neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vien telefonų buvimas mūsų akiratyje kenkia kognityviniam pajėgumui, t. y. smegenys funkcionuoja prasčiau. Net tada, kai telefonas išjungtas! „Visi mes išsiblaškę.“ Būtent todėl didelė dalis Silicio slėnyje dirbančių inžinierių patys saikingai naudojasi savo kuriamais produktais ir savo atžaloms griežtai riboja naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais. N. Eyelas, dirbantis su priklausomybę keliančiomis technologijomis, pataria, kaip joms atsispirti. Jis siūlo naršyklių plėtinius, kurie draudžia prieigą prie tam tikrų puslapių, taip pat rekomenduoja specialias programėles, kurios apdovanoja už tai, kad nekišate rankų prie telefono. Veiksmingi ir tokie būdai kaip interneto išjungimas tam tikromis nustatytomis valandomis.
Švietimo sistemos pokyčiai ir skaitmeninė amnezija
Dėl technologijų pažangos poreikį žinoti pakeitė gebėjimas rasti reikalingą informaciją. Kone kiekvienoje srityje vis mažiau svarbu pačiam turėti profesinių žinių. Net tokiose konkurencingose srityse kaip medicina, politika ar teisė reikiamą informaciją galima gauti taip sparčiai, kad specialistai pasikliauja technologijomis ne mažiau nei visi kiti. Kai kurie gydytojai atvirai prisipažįsta pacientų nurodomų simptomų ieškantys „Google“ paieškoje. Teisininkams nebereikia žinoti visų civilinės teisės subtilybių. Universiteto baigiamieji, per kuriuos studentai remiasi vien atmintimi, jau atrodo kaip atgyvena. Anksčiau tai buvo tobulas būdas įgyti tai, ko reikia gyvenimui: išmoksti dalyką, atmintyje išsaugai informaciją ir ja vėliau naudojiesi savo karjeroje. Dabar - viskas kitaip. Kas informaciją ras pirmas? Kas greičiausiai rašo žinutes telefonu? Dažnai netgi apsieinama be kalbos; siekdami taupyti laiką, vis dažniau bendraujame vaizdais. Pamirškite tūkstantį žodžių - tiesiog nusiųskite šypsenėlę ar kitą ideogramą.
Neurologai kalba apie smegenų plastiškumą - gebėjimą prisitaikyti pagal tai, kurie neuronų takai yra naudojami dažniausiai; naujausiais duomenimis, mūsų smegenys sėkmingai prisitaiko prie spartėjančio šiuolaikinio pasaulio tempo. Žmonės kaltino telegrafą, esą jis riboja šnekamąją kalbą. Manyta, kad radijas - pavojinga tuštybė, o nuo televizijos atrofuojasi smegenys. Jei mūsų smegenys prisitaiko prie naujosios skaitmeninės aplinkos, galbūt turėtume džiaugtis savo neišsenkamomis kūrybinėmis galiomis. Norint informaciją iš tiesų gerai įsiminti, reikia laiko ir koncentracijos. O šiame momentinių pranešimų ir nenutrūkstamo informacijos srauto pasaulyje karaliauja greitis. Atsakymas yra tas, kad smegenis būtina lavinti, antraip jos praras gebėjimą tinkamai funkcionuoti. Vis geriau sugebame žongliruoti idėjomis, nors kartu mūsų atmintis negerėja. Atlikus „Google“ poveikio mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad žmonės nesivargina apsikrauti informacija, jei mano, kad ją gali rasti internete.
Technologijų entuziastai džiūgauja, kad kompiuteriai tampa neatsiejama žmogiškosios patirties dalimi. Šis procesas jau įsibėgėja, atsižvelgiant į tai, kad mums siūloma vis daugiau dėvimos elektronikos, tokios kaip „Apple“ laikrodžiai, išmaniosios apyrankės ir t. t. Šiuolaikinių jaunų žmonių dvasios ramybė jau priklauso nuo technologijų. O kur dar debesija - atskira atminties saugykla, kurioje siūloma saugoti mūsų informaciją. Galima įsivaizduoti, kad tie debesys tvyro kažkur virš Kalifornijos. Ir juose saugoti visą savo informaciją gali tapti labai brangiu įpročiu. Tarkime, kad visi tie debesys dingsta. Pavyzdžiui, elektromagnetinis impulsas staiga ištrina visus kietuosius diskus, visų bankų sąskaitų duomenis, visas šeimynines nuotraukas. Istorijoje gausu pavyzdžių, kaip žinios buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai sugadintos. Paprastai darome prielaidą, kad internete niekas neprarandama, tačiau tai nėra tiesa. Tačiau dar aktualesnė yra skaitmeninės amnezijos problema. Filosofas Johnas Locke`as manė, kad atmintis ir savivoka yra tarpusavyje susiję dalykai, nes asmens tapatybė yra pagrįsta sąmone. Ir tai yra tiesa. Būtent dėl to Alzheimerio liga yra tokia negailestinga. Gali būti, kad atmintis daug labiau susijusi su dvasia, nei esame pasirengę pripažinti. Naudodamiesi proto galiomis, suteikiame peno ir tam, kas yra kitapus materialiosios gyvenimo pusės.
tags: #ismanios #pavaros #technologijos