Ilgiausias automobilių tunelis pasaulyje: Lerdalio tunelis Norvegijoje

Nors bendras ilgiausio pasaulyje tunelio titulas priklauso 57 kilometrų ilgio Gotardo baziniam tuneliui Šveicarijoje, kuriuo kursuoja tik traukiniai, ilgiausiu automobilių tuneliu pasaulyje pripažintas Lerdalio (norv. Lærdalstunnelen) tunelis Norvegijoje. Jo ilgis siekia 24,5 kilometro.

Lerdalio tunelio svarba ir atsiradimo istorija

Lerdalio tunelis yra dalis pagrindinės magistralės, jungiančios du didžiausius Norvegijos miestus: sostinę Oslą šalies rytuose ir Bergeną vakarų pakrantėje. Jo atsiradimo būtinybę lėmė sudėtingos eismo sąlygos žiemą, kai kiti kalnų keliai, jungiantys šiuos miestus, tapdavo sunkiai pravažiuojami dėl sniego ir stipraus vėjo. Naujas, patikimas kelias, veikiantis net ir blogu oru, buvo itin reikalingas.

• 1992 metais Norvegijos parlamentas priėmė sprendimą, kad naujojo greitkelio ruožas tarp dviejų nedidelių bendruomenių, Aurlando ir Lerdalio, eis tuneliu.
• Tunelio statybos prasidėjo 1995 metais ir truko penkerius metus.
• 2000-ųjų lapkričio 27 dieną Norvegijos karalius Haraldas oficialiai atidarė dviejų juostų automagistralę.
• Kitais metais tunelis buvo atvertas visuomenei.

Kelionė per Lerdalio tunelį trunka apie 20 minučių. Jis sujungia Lerdalio ir Aurlando kaimelius, palengvindamas susisiekimą atokiuose šalies kampeliuose ir padidindamas turistų bei vietinių gyventojų galimybes pasiekti šias vietoves.

Inžineriniai sprendimai ir statybos eiga

Lerdalio tunelio statyba buvo didelis inžinerijos žygdarbis. Darbai vienu metu buvo pradėti trijose vietose: dvi brigados gręžė iš abiejų pagrindinio tunelio galų, o trečioji ėmėsi 2 kilometrų ilgio ventiliacijos šachtos, kuri turėjo susisiekti su pagrindiniu tuneliu už 6,5 kilometro nuo Lerdalio įeigos.

Koordinavimas ir gręžimo technologijos

• Tiksliai nustatyti brigadų darbo pradžios taškus buvo naudojamos palydovinės navigacijos sistemos.
• Gręžimo kryptis buvo koordinuojama lazerio spinduliais.
• Prieš kiekvieną sprogdinimą buvo išgręžiama maždaug po šimtą 5,2 metro gylio angų, užpildomų apie 500 kilogramų sprogmenų, pakankamų sutrupinti apie 500 kubinių metrų uolienos.
• Po sprogimo skalda būdavo išvežama.
• Tunelio sienos ir lubos buvo sutvirtinamos ilgais plieniniais varžtais ir padengiamos armuotu betonu, skiedinį užpurškiant suspaustu oru.
• Kiekviena brigada kas savaitę pasistūmėdavo 60-70 metrų.
• 1999-ųjų rugsėjį, išsprogdinus paskutinį uolienos ruožą, dvi pagrindiniame tunelyje dirbusios brigados susitiko su maždaug 50 centimetrų nuokrypiu.

Ventiliacija ir oro valymas

Užtikrinti tinkamą oro kokybę 24,5 km ilgio tunelyje buvo vienas pagrindinių inžinierių iššūkių. Nors tuneliu galima pervažiuoti per maždaug 20 minučių, švarus oras kvėpavimui yra gyvybiškai svarbus.

• Už 6,5 kilometro nuo Lerdalio įeigos į netoliese esantį slėnį išeina 2 kilometrų ilgio ventiliacijos šachta, kuri funkcionuoja kaip dūmtraukis.
• Gaivus oras į tunelį patenka iš abiejų jo galų, o užterštas pašalinamas per ventiliacijos šachtą.
• Ventiliacijos šachtoje įrengti du galingi ventiliatoriai, kurių bendras maksimalus galingumas siekia 1,7 milijono kubinių metrų per valandą.
• Aurlando pusėje, kur kelio ruožas ilgesnis, tunelio lubose buvo įrengti 32 mažesni impulsiniai ventiliatoriai oro srautui sustiprinti.
• Už 9,5 kilometro nuo Aurlando įeigos, 100 metrų ilgio lygiagrečiame tunelyje, pastatyti oro valymo įrenginiai.

Ši ventiliacijos ir oro valymo sistema leidžia Lerdalio tuneliu per valandą lengvai pravažiuoti iki 400 automobilių, palaikant gerą oro kokybę. Oro kokybę ir ventiliacijos sistemos veikimą nuolat kontroliuoja davikliai.

Saugumo sistemos ir psichologinis komfortas

Dėl vairuotojų baimės važiuoti ilgais tuneliais ir pastarojo meto avarijų Europoje, saugumui Lerdalio tunelyje skirtas ypatingas dėmesys.

Saugumo priemonės

• Lerdalio kontrolės centras nuolat tikrina įvairiausias saugumo sistemas ir kilus pavojui eismas sustabdomas.
• Skubiam tunelio uždarymui ir evakuacijai numatyta daug atsargumo priemonių.
• Kas 250 metrų įrengti avariniai telefonai.
• Kas 125 metrai išdėstyta po du gesintuvus, kurių paėmimas automatiškai registruojamas kontrolės centre.
• Atsiradus pavojui, raudonos šviesos lauke perspėja vairuotojus nevažiuoti į tunelį, o ženklai ir šviesos tunelyje rodo saugaus išvažiavimo kryptį.
• Automobiliams apsisukti kas 500 metrų įrengti kelio posūkiai, taip pat yra 15 specialių vietų didesnėms transporto priemonėms.
• Tunelis aprūpintas radijo antenų sistema, leidžiančia informuoti vairuotojus per automobilio radiją.
• Visą eismą kontroliuoja skaičiavimo ir fotosistemos.

Vairuotojų psichologinis komfortas

Inžinieriams buvo svarbu, kad kelionė tuneliu būtų maloni ir saugi, sumažinant vairuotojų nuovargį ir mieguistumą.

• Tunelis nėra visiškai tiesus - šiek tiek vingiuotas kelias padeda išlaikyti vairuotojų budrumą, nors kelias matomas 1000 metrų į priekį. Tai taip pat palengvina atstumo iki priešais atvažiuojančių transporto priemonių nustatymą.
• Kelionę paįvairina trys didžiulės kalnų olas primenančios salės, įrengtos kas 6 kilometrus. Taip susidaro iliuzija, kad važiuojama ne vienu ilgu tuneliu, o keturiais trumpesniais.
• Šiose salėse įrengtas specialus apšvietimas: geltona arba žalia šviesa prie grindų ir žydra viršuje sudaro brėkštančios dienos ir saulėtekio regimybę, padedančią mažinti klaustrofobijos jausmą.

Apskritai, Lerdalio tunelio dizainas atsižvelgia į psichologinį poveikį, kurį vairuotojai gali patirti važiuodami ilgu tuneliu. Dėl šių sprendimų Lerdalio tunelis yra laikomas vienu saugiausių pasaulyje.

tags: #ilgiausias #automobiliu #tunelis