Iešmų pavaros įrengimas ir veikimas

Klasikinis dizainas, aukštos kokybės medžiagos ir Lietuvos gamintojų patikimumas - tai savybės, geriausiai apibūdinančios iešmų vartymo sistemas.

Iešmų vartymo sistemos veikimo principas ir pritaikomumas

Septynių iešmų vartymo sistema yra mėgstamiausias pirkėjų pasirinkimas. Ši sistema veikia nuo kraunamos išorinės baterijos, kuri yra įtraukta į komplektaciją. Pakrauta baterija veikia iki dešimties valandų, todėl produktus galima naudoti bet kur, net ir gamtoje. Dėl reguliuojamo gaminio ilgio, iešmų vartymo sistema prisitaiko prie bet kurios šašlykinės ir tinka bet kuriems iešmams. ,,Nevartyk - 7’’ modelis yra pritaikytas atviroms šašlykinėms.

Vėdinimo sistemų svarba ir rekuperacija

Daugelis žino, kad patalpų oro kokybė turi įtakos jose esančių žmonių savijautai ir sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog oro poreikis žmogui sudaro 88 procentus, o tai yra nepalyginamai daugiau už kitus gyvybiškai svarbius poreikius, tokius kaip maistas (3 proc.) ir vanduo (9 proc.). Nors iki šiol vėdinimas buvo daugiau akcentuojamas kaip šilumos praradimų šaltinis, pandemija papildomai išryškino ne tik patalpų vėdinimo, bet ir oro kokybės svarbą.

Rekuperacijos privalumai ir teisiniai reikalavimai

Rekuperacija - tai laukan neišleidžiama šiluma ir švarus patalpų oras. Nuo 2021 metų naujos statybos pastatuose privaloma įrengti ne mažesnio kaip 80 proc. efektyvumo rekuperacinę vėdinimo sistemą. A++ klasės pastatuose privaloma įrengti mechaninę vėdinimo sistema su rekuperacija, o vėdinimo įrenginio - rekuperatoriaus - naudingo veikimo koeficientas turi būti 0,80 (A+ buvo min. 75 proc., o A++ klasei reikia min. 80 proc.). Atskirų srautų rekuperatoriaus naudingumo koeficientas A++ klasės pastatui privalo būti ne mažesnis nei 0,68.

Efektyviausiai vėdina ir tuo pačiu taupo šilumos energiją mechaninė ventiliacija, o tiksliau - mechaninio oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija. Tokiose sistemose šalinamo oro šiluma yra panaudojama pritekančio oro sušildymui iki tam tikro lygio. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam rekuperacinės sistemos funkcionavimui būtina, kad oro srautus būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikių.

Vėdinimo sistemos projektavimas

Projektuojant vėdinimo sistemą apskaičiuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai, oro srautui būtinas išorinis statinis slėgis. Pagal reikalingą pralaidumą vėdinimo projekte nurodomas ortakių skersmuo, apėjimo, cirkuliacijos ir uždarymo sklendės, oro paėmimo ir išleidimo angos, rekuperatoriaus vieta, oro filtro klasė, išmetamo oro temperatūros ir drėgmės specifikacija ir kiti specifiniai vėdinimo sistemos parametrai. Gyvenamosiose patalpose oras turėtų pasikeisti 1-1,2 karto per valandą, vidutiniškai apie 25 kub.m vienam žmogui. Tikslesnė oro apykaita apskaičiuojama naudojant įvairias vėdinimo sistemos projektavimo programas.

Žinant reikiamo pakeisti oro kiekį, apskaičiuojamas reikalingas ortakių skersmuo. Vidutinis oro srauto greitis ortakiuose yra apie 2,5-3 m/s. Esant didesniam greičiui, ortakiuose gali būti girdimas triukšmas. Oro judėjimo ortakiais greitis labai priklauso nuo ortakio vidinių sienelių paviršiaus bei alkūnių skaičiaus.

Ortakių pasirinkimas ir montavimas

Vėdinimo sistemos įrengimui naudojami plastikiniai arba cinkuotos skardos ortakiai. Dėl geresnio laidumo, patogesnio montavimo ir vietos taupymo pastaruoju metu pirmenybė teikiama lankstiems plastikiniams HDPE (aukšto tankio polietilenas) ortakiams, nors jie lengviau pažeidžiami nei skardiniai ortakiai. Tačiau ortakių pažeidimai iš esmės galimi tik montavimo metu, tad svarbu, kad vėdinimo sistemą montuotų profesionalai. Lauko bei išmetamo oro ortakiai turi būti izoliuoti atsparia drėgmei šilumos/šalčio izoliacija.

Ortakiai montuojami kiekviename kambaryje (su tam tikromis išimtimis), tačiau būtinai virtuvėje ir vonioje. Ortakiai iš kiekvieno kambario pravedami iki rekuperatoriaus. Norint padidinti garso izoliaciją, ortakius montuokite konstrukcijų viduje. Kolektorius su ortakiais jungiamas montuojant garso slopintuvus. Oro ištraukimo ir paėmimo kaminėliai turėtų būti montuojami išlaikant bent vieno metro atstumą vienas nuo kito.

Rekuperatoriaus pasirinkimas

Rekuperatoriaus galia nustatoma vėdinimo sistemos projektuotojų. Orientacinę rekuperatoriaus galią galima nusakyti patalpų tūrio skaičių dauginant iš oro kaitos per valandą skaičiaus. Pavyzdžiui, 200 kvadratinių metrų namui vienkartiniam oro pasikeitimui reikės rekuperatoriaus, kurio galingumas yra 400-600 kubinių metrų/val. Renkantis rekuperatorių ir norint, kad jis tiktų A++ klasės namui, reiktų atkreipti dėmesį į ventiliatorių elektros sąnaudas. Pagal STR reikalvimus A++ klasės pastatuose rekuperatoriaus ventiliatorių elektros sąnaudos 1 kub.m oro cirkuliacijai turi būti ne didesnės nei 0,45 Wh/kub.m.

Veikiančio rekuperatoriaus garso lygis iš esmės priklauso nuo ventiliatorių skleidžiamo garso. Ventiliatoriai tiekia ir šalina orą, tad svarbu ne tik ventiliatorių elektros sąnaudos, bet ir garso lygis. Oro kokybei yra svarbūs oro filtrai, kurie išvalo orą nuo teršalų ir palaiko sveiką patalpų mikroklimatą.

Vėdinimo būdai

Patalpos gali būti vėdinamos keliais būdais: natūraliu būdu, mechaniškai ištraukiant orą arba mechaniškai tiekiant bei ištraukiant orą, taip pat rekuperacijos būdu.

Natūralus vėdinimas

Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas yra natūralus vėdinimas, kai oras dėl temperatūrų ir slėgio skirtumo pats skverbiasi į patalpas ir pats iš jų pasišalina. Natūraliai ventiliacijai būtini vėdinimo kanalai ir angos grynam orui įtekėti. Įstačius sandarius langus ir duris, sumažėja galimybių šviežiam orui patekti į patalpas, o dalį dienos laikyti pravirus langus neracionalu, nes prarandama šiluma ir traukia skersvėjai. Šią problemą galima spręsti įrengiant reguliuojamo skerspjūvio vėdinimo angas, naudojant srovelinius ventiliatorius ar kitokias ventiliacijos sistemas. Oras teisinga kryptimi (iš švaresnių patalpų link nešvarių) juda tik tada, kai yra slėgių skirtumas, t.y., oras visada juda iš didesnio slėgio zonos link mažesnio.

Nemažą įtaką natūraliai traukai turi vėdinimo šachtos arba kanalai. Jie turi būti švarūs ir įrengti taip, kad kanalo skersmuo būtų pakankamas reikiamam oro kiekiui pasišalinti ir trauka nebūtų atbulinė. Trauka gali apsigręžti dėl per mažo natūralaus vėdinimo kanalų aukščio virš stogo, netinkamos kanalo išėjimo angos formos, dėl gretimų aukštesnių statinių, kalvų ar miško įtakos, dėl tame pačiame bute veikiančio oro ištraukimo ventiliatoriaus.

Mechaninis vėdinimas su rekuperacija

Mechaninio vėdinimo sistema (su šilumos grąžinimu) paremta tuo, kad išeinantis iš patalpos oras sušildo iš lauko įeinantį orą. Šis vėdinimo įrenginys užtikrina reikiamą gryno oro kiekį, palaiko tinkamą oro drėgmę, filtruoja ir pašalina alergenus. Tyrimai rodo, kad šilumos energijos sąnaudos rekuperatoriumi vėdinamose patalpose sumažėja nuo 30 iki 50 proc. Be to, rekuperatoriuose esantis filtras valo tiekiamą orą, tai ypač vertina įvairias alergijas turintys žmonės.

Projektuojant vėdinimo sistemą apskaičiuojami ir subalansuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai, užtikrinantys oro kokybę patalpų viduje. Vėdinimo sistemos projektavimas remiasi patalpų naudojimo intensyvumu, tūriu, žmonių skaičiumi, veiklos pobūdžiu, oro kiekio ir paskirstymo sistemos parametrų nustatymu. Pašalinamo oro kiekiai nustatomi pagal patalpų paskirtį, o tiekimo oro kiekis skaičiuojamas vidutiniškai toks, kad vienam žmogui tektų apie 30 kub.m/val. šviežio oro. Oro srautus reguliuoja rekuperatoriuje įmontuotas ventiliatorius, rekuperatoriaus šilumokaitis perduoda išmetamo oro šilumą tiekiamam šviežiam orui - kitaip sakant, jį pašildo. Vasarą rekuperatorius veikia atvirkščiai - iš patalpų šalinamas oras vėsina į vidų tiekiamą karštą lauko orą.

Rekuperatorių tipai ir efektyvumas

Rinkoje yra kelių tipų rekuperatorių, jų veikimo principas iš esmės toks pat, skiriasi šilumokaičių tipai ir efektyvumas. Pagrindiniai rekuperatorių tipai - rotacinis ir plokštelinis. Rekuperatoriaus efektyvumo rodiklis yra šilumos grąžinimo arba efektyvumo koeficientas, elektros energijos sąnaudos, triukšmo lygis.

• Plokšteliniai rekuperatoriai: jų efektyvumas šiek tiek didesnis nei rotacinių, tačiau jie labiau sausina orą. Didesnis efektyvumas pasiekiamas esant ne žemesnei kaip -3°C lauko temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje dėl kondensato formuojasi šerkšnas ar ledas, efektyvumas krinta, taip pat būtina užtikrinti papildomą apsaugą nuo užšalimo.
• Rotaciniai rekuperatoriai: jų efektyvumas, lyginant su plokšteliniais, šiek tiek žemesnis, bet jie sureguliuoja tiekiamo oro drėgmės lygį, kuris yra svarbus oro kokybei ir komfortui bei savijautai. Rotoriniai rekuperatoriai gali pasiekti efektyvumą viršijantį 85 proc. esant lauke iki -20 °C ir dirbti su maksimaliu šilumos atgavimu be jokios apsaugos nuo užšalimo. Dėl drėgmės atgavimo rotacinis šilumokaitis užtikrina drėgmės balansą ir optimalų klimatą kiekvienu metų laiku. Lietuva priskiriama prie šalto klimato zonų, todėl Skandinavijos šalyse populiaresni rotaciniai rekuperatoriai.

,,Systemair" rekuperatoriai

Vienas iš pasaulyje pirmaujančių vėdinimo, šildymo, šaldymo įrangos gamintojų yra ,,Systemair". Tai Švedijos inžinierių įkurta ŠVOK įrangos gamintoja, turinti dukterines įmones 49 pasaulio šalyse, Lietuvoje veikia trys pardavimų skyriai didžiuosiuose miestuose ir gamykla Ukmergėje.

• Individualiems namams: gyvenamųjų namų segmente populiarūs rotaciniai kelių galingumų ,,Systemair SAVE" rekuperatoriai, kurių deklaruojamas efektyvumas (A klasės) yra 85 proc. ,,Systemair" rekuperatoriuose naudojami EC tipo ventiliatorių varikliai, kurie yra ekonomiškesni ir tylesni už AC tipo variklius. Ventiliatoriaus korpusas gaminamas iš dvisienio cinkuoto plieno lakšto, izoliuoto 50 mm mineraline vata. Todėl ventiliatorių su EC varikliais skleidžiamas triukšmo lygis yra vos 20-30 dB (maždaug kaip šaldytuvo skleidžiamas garsas).
• Biurams ir gamybinėms patalpoms: renkantis vėdinimo įrangą biurui pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar prietaisas atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. ,,Systemair" specialistai laikosi nuomonės, kad Lietuvos klimate biurų patalpoms dėl funkcionalumo ir energijos sąnaudų tinkamiausi ir efektyviausi yra rekuperatoriai su rotoriniu šilumokaičiu. Jei biuro plotas iki 500 kv. metrų, galima rinktis iš kompaktiškų rotacinių rekuperatorių SAVE VTR 150, 250, 300, 500, 700 modelių arba SAVE VSR 150, 300, 500 modelių. VTR - viršutinio pajungimo tipo, VSR - šoninio pajungimo tipo rekuperatoriai. Visi jie turi aukštą šilumogrąžos procentą (iki 85-87 proc.), ventiliatoriai gaminami su taupiais ir tyliais EC technologijos varikliais, įranga valdoma automatiškai.

„Systemair“ vėdinimo įrangos grupėje yra Topvex oro apdorojimo įrenginių serija, pritaikyta biurams, parduotuvėms, pramonės įmonėms, viešbučiams ir pan. Be reikiamo oro kiekio, kontroliuojamos kokybės, drėgmės, Topvex užtikrina reikalingą patalpų oro temperatūrą.

Valdymas ir priežiūra

,,Systemair" naudoja filtrų kasetes, kuriose filtrai greitai ir lengvai keičiami, o apie jų keitimą, priklausomai nuo naudojimo trukmės, informuoja priminimas valdymo ekrane. ,,Systemair" rekuperatoriai valdomi nuotoliniu arba rankiniu būdu ekrane, integruotame rekuperatoriaus korpuse arba kabinamame atskirai, ant sienos. Naudotojas gali lengvai reguliuoti oro srautą, tiekiamo oro temperatūrą, veikimo laiką ar kitus oro kokybės parametrus. Taip pat galima pasirinkti skirtingus režimus, tokius kaip: „atostogos“, „židinys“ ar „svečiai“. Naujausios „Systemair“ sistemos komplektuojamos su programine įranga „Systemair Configurator“, skirta ašiniams ventiliatoriams.

Su ,,Systemair" gamintojo rekuperatoriumi komplektuojami visi rekuperatoriaus montavimui reikalingi priedai: įvairūs ortakiai, difuzoriai, jutikliai, šildytuvai, garso mažinimo grotelės ir kt. priedai.

Ortakių ir vėdinimo komponentų gamyba bei montavimas

UAB ,,Ivalta" yra ortakių ir kitų skardos komponentų, reikalingų vėdinimo sistemai, gamintoja. Taip pat montuoja vėdinimo ir kitas inžinerines sistemas, turi visus reikalingus komponentus lanksčiai vėdinimo sistemai įrengti. UAB ,,Ivalta" meistrai gali pagaminti oro padavimo-ištraukimo pajungimo difuzoriaus registrus pagal kiekvieno objekto vėdinimo sistemos ir montavimo poreikį.

Difuzorių registrai

Labiausiai montuotojų pamėgti difuzorių registrai yra standartinių 1x75 mm - Dn100, H-300, 2x75 mm - Dn125, H-300, 3x75 mm - Dn125-160, H-300 matmenų, bet galimi ir kitokie difuzorių išmatavimai. Kiekvienas ,,Ivalta" difuzoriaus registras turi tvirtinimo auseles, kurių pagalba standžiai ir patikimai pritvirtinimas prie lubų. Difuzoriaus pajungimo atvamzdis gaminamas 300 mm ilgio, nereikalingas ilgis nukerpamas žinant tikslų lubų aukštį, taip montuotojai taupo savo darbo laiką, nereikalingi papildomi sujungimai, prailginimai. Difuzoriai - į oro paėmimo ir ištraukimo angas montuojami oro skirstymo prietaisai.

Oro skirstytuvai (kolektoriai)

Dar vienas ne mažiau svarbus komponentas montuojant lanksčią vėdinimo sistemą - oro skirstytuvas, montuotojų vadinamas kolektoriumi. Tai ortakių paskirstymo dėžė, gaminama iš cinkuoto lakštinio plieno. Kiekvieno oro skirstytuvo vidus triukšmui sumažinti dengiamas specialia medžiaga - akustine izoliacija. Ortakiuose cirkuliuojantys oro srautai gali skleisti nemenką triukšmą, o tai ne tik erzina gyventojus, bet ir rodo vėdinimo sistemos montavimo kokybę.

UAB ,,Ivalta" meistrai kolektorių vidui padengti naudoja specialią garsą sugeriančią medžiagą, izoliuoja ortakius, naudoja triukšmo slopintuvus. UAB ,,Ivalta" gaminamus oro skirstytuvus galima pritaikyti daugelyje projektų, skirstytuvai gali turėti nuo 5 iki 14-os pajungimo taškų: nuo 5x75 mm iki 14x75 mm. Atitinkamai pagal Dn75 mm pajungimo taškų skaičių skirstytuvų pajungimai (iš galinės pusės) pritaikyti nuo 125 mm iki 200 mm ortakiams. Yra oro skirstytuvų, kuriuose lankstaus ortakio pajungimas išdėliotas vienoje eilėje (iki 6 pajungimo taškų), o paties skirstytuvo aukštis vos 150 mm.

Vandens siurbliai su hidroforu

Dėl aukštos vandens kokybės ir gana negiliai esančio gėlo vandens, individualiam geriamojo ir buities reikmėms naudojamo vandens tiekimui įprastai pakanka šulinio ir neprireikia gręžinio. Šios sąlygos lėmė vandens siurblių su hidroforu populiarumą Lietuvoje. Dažnai šio tipo siurbliai vadinami tiesiog hidroforais.

Veikimo principas ir parinkimas

Pagrindinė siurblių su hidroforu užduotis yra vandens srauto ir pastovaus slėgio užtikrinimas tiekimo sistemoje. Šie siurbliai priklauso sausai statomų siurblių grupei. Kadangi siurbliai statomi sausai, norint, kad toks siurblys veiktų stabiliai ir efektyviai, svarbus rodiklis yra įsiurbimo gylis ir atstumas tarp siurblio ir vandens šaltinio horizontaliai. Įprastai maksimalus siurblių su hidroforu siurbimo gylis yra ne didesnis nei 9 m. Kai vandens šaltinis yra giliau, rekomenduojama naudoti hidroforus su inžektoriumi. Reikia įvertinti ir tai, kad paguldytas vamzdis taip pat sudaro pasipriešinimą vandens tekėjimui.

Pavyzdžiui, jei vanduo šulinyje yra 4 m gylyje, o šulinys nutolęs nuo pastato 15 m, įsiurbimo lygis bus lygus 5,5 m (4 + 15/10). Tokioje situacijoje paprastas siurblys su hidroforu yra idealus variantas, nes net vandens lygiui keičiantis priklausomai nuo sezono ar kitų veiksnių, lieka pakankamai rezervo iki 9 m. Hidroforo bako talpa svyruoja maždaug nuo 20 iki 100 litrų. Verta atkreipti dėmesį, kad siurbliams su hidroforu netaikomi techniniai apribojimai, kurie ribotų paleidimų skaičių per valandą. Lyginant su giluminiais siurbliais, tai yra hidroforo siurblių pranašumas.

Siurblio tarnavimo laikui indo dydis neturi įtakos, skirtingai nei giluminiams siurbliams. Tačiau hidroforo bako tūris veikia triukšmo rodiklius, slėgio svyravimą, tad renkantis svarbu įvertinti, kokio komforto lygio norisi vartotojui. Taip pat nereikėtų pamiršti ir to, kad sausai statomi siurbliai veikia gana garsiai, tad retesni įsijungimai reiškia mažiau triukšmo. Tai ypač aktualu nakties metu.

Montavimo rekomendacijos

Svarbiausias dalykas, kurį reikia žinoti prieš montuojant siurblį su hidroforu, yra tai, kad šie siurbliai turi būti įrengiami kuo arčiau vandens šaltinio. Ši taisyklė galioja ir standartiniams, ir inžektoriniams siurbliams su hidroforu. Dar svarbus įsiurbimo vamzdžio ilgis. Kuo jis mažesnis, tuo lengviau užtikrinti sklandų, stabilų siurblio darbą. Reikalingas standus įsiurbimo vamzdis, kad nesusispaustų įsiurbiant vandenį. Standartiškai įsiurbimo įvadai gaminami 25 mm arba 32 mm skersmens. Visuomet rekomenduojama rinktis įsiurbimo vamzdį, kuris yra bent vienu dydžiu storesnis.

Neretai pasitaiko ir įsiurbimo sistemos užsiorinimo problema, kai tik pajungiamas siurblys su hidroforu. Į įsiurbimo vamzdį patekus orui, visa sistema iš karto sustoja ir nebeveikia. Tokių problemų išvengti padeda atbulinis vožtuvas su kietųjų dalelių tinklelio tipo filtru. Jį būtina sumontuoti įsiurbimo vamzdžio gale, užtikrinant sujungimų sandarumą. Klojant įsiurbimo vamzdį, svarbu, kad jis būtų paklotas tiesiai, nesusidarytų bangų ir oro kamščių.

Visi montavimo ir paleidimo patarimai tinka ir įrengiant sistemą su inžektoriniu siurbliu. Pagrindinis skirtumas tik tas, kad montuojant siurblį su inžektoriumi, reikalingi du vamzdžiai. Iš anksto nutiesus du vamzdžius, bus gerokai paprasčiau pakeisti standartinį siurblį į inžektorinį, kurio maksimalus įsiurbimo gylis yra iki 30 m.

Jei vanduo laistymui siurbiamas iš tvenkinio, patariama sumontuoti papildomą metalinį tinklelį ar kitą stambų filtrą prie vandenyje esančio vamzdžio galo su atbuliniu vožtuvu ir kietųjų dalelių filtru. Tai suteiks papildomos apsaugos ir apsaugos nuo greito užsikimšimo vandenyje esančiomis priemaišomis. Būtent dėl priemaišų gausos ir jautrumo taršai inžektoriniai siurbliai netinkami siurbti vandeniui iš natūralių gamtinių vandens telkinių ar tvenkinių, bet puikiai tarnauja vandens tiekimui iš gilių šulinių.

Nuotekų biologinio valymo įrenginių montavimas ir veikimas

Biologinio valymo įrenginio montavimas individualiame sklype yra techniškai nesudėtingas, bet atsakingas procesas, užtikrinantis efektyvią ir ilgaamžę nuotekų valymo sistemą. Tinkamai sumontuotas įrenginys atitiks keliamus reikalavimus, todėl nuotekų ūkis bus visiškai legalus ir tvarus.

Montavimo etapai

1. Planavimas ir paruošiamieji darbai:
   • Atliekamas projekto parengimas - parenkama tinkama vieta sklype, įvertinus atstumus iki namo, šulinio ar gręžinio, kaimynų sklypo ir vandens telkinių, vadovaujantis STR 2.07.01:2003.
   • Rekomenduojama skirti pakankamai vietos ir būsimai priežiūrai.
   • Išsiaiškinamos požeminės komunikacijos (elektros kabeliai, dujos, vandentiekis) ir pažymimos.
   • Pasirūpinama reikiamais leidimais ar projekto suderinimu.
2. Duobės kasimas:
   • Kasama duobė, kurios matmenys šiek tiek didesni už įrenginį (~30 cm iš kiekvienos pusės patogiam montavimui).
   • Likusius ~20 cm geriau nukasti rankiniu būdu, kad nebūtų sujudintas grunto pagrindas.
   • Duobės gylis priklauso nuo įrenginio aukščio ir numatyto įtekėjimo vamzdžio gylio. Svarbu, kad vamzdžiai būtų suplanuoti reikiamame gylyje su atitinkamu nuolydžiu (~1-2 cm/m).
   • Iškasamos tranšėjos nuotekų vamzdynui nuo namo iki įrenginio ir nuo įrenginio iki išleistuvo.
3. Įrenginio nuleidimas (montavimas duobėje):
   • Paruošus duobę, įrenginys pastatomas reikiamame gylyje, patikrinus vamzdžių padėtį ir nuolydį.
   • Įrenginys atsargiai įleidžiamas į duobę ir išlyginamas horizontaliai, kad nuotekų persipylimo slenkstis būtų griežtai horizontalus.
   • Esant aukštam gruntiniam vandeniui, įrenginys gali būti papildomai tvirtinamas (prie betoninio pagrindo ar inkaruojamas diržais).
4. Vamzdynų sujungimas:
   • Prijungiami įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžiai, užtikrinant sandarias jungtis.
   • Įrengiamas vėdinimas (orapūtės) ir ventiliacijos vamzdis, siekiant išvengti nemalonių kvapų ir užtikrinti deguonį aerobinėms bakterijoms.
5. Užpylimas gruntu:
   • Talpa užpilama smėliu arba sijota smėlio ir žvyro mišiniu sluoksniais po ~20-30 cm, kiekvieną sluoksnį švelniai sutankinant.
   • Tuo pat metu į įrenginį pilamas vanduo proporcingai užpilamo smėlio kiekiui, kad būtų išlaikytas vienodas spaudimas iš išorės ir vidaus.
   • Pritvirtinamas dangtis. Jeigu įrenginys montuojamas giliau nei ~1,2 m, dedamas paaukštinimo žiedas.
6. Išvalyto vandens išleidimo sistemos įrengimas:
   • Parengiamas nuotekų išleidimas - dažniausiai įrengiamas infiltravimo šulinys arba klojamas infiltravimo žemės filtras.
   • Galimi ir kiti būdai: išleidimas į drenažo sistemą arba, gavus leidimus, nukreipimas į netoliese esantį vandens telkinį ar griovį.
7. Paleidimas ir testavimas:
   • Baigus montavimo darbus, biologinis įrenginys paleidžiamas, patikrinami mechanizmai ir įjungiama aeracija.
   • Yra du paleidimo būdai: savaiminis biologinis paleidimas arba aktyvaus dumblo įkėlimas.
   • Atliekamas bandomasis sistemos patikrinimas, siekiant įsitikinti, kad viskas tinkamai cirkuliuoja ir nėra nuotėkio.

Mechaninis nuotekų valymas: privalumai ir trūkumai

Mechaninis nuotekų valymas - tai pirminis nuotekų apdorojimo būdas, kai teršalai šalinami fizikiniais procesais (nusodinant, filtruojant, atskiriant kietas daleles). Individualaus namo ūkyje mechaninio valymo pavyzdys yra septikas - požeminis rezervuaras (dažniausiai 2-3 kamerų), kuriame nuotekos kurį laiką laikomos, kad susidarytų nuosėdos. Iš septiko ištekantis vanduo paprastai nukreipiamas į filtracinį lauką arba į infiltracinį šulinį.

Privalumai

• Paprastumas ir maža kaina.
• Nereikalauja elektros energijos.
• Lengva priežiūra (reguliarus dumblo išsiurbimas, filtracinio šulinio tikrinimas).

Trūkumai

• Nepakankamas valymo efektyvumas (pašalina tik dalį teršalų, ištirpusios kenksmingos medžiagos lieka nepašalintos).
• Gali sukelti aplinkos taršą (nitratai, fosfatai, patogeniniai mikroorganizmai).
• Laikui bėgant filtracinis laukas užsikemša, dėl ko silpnėja infiltracija ir gali atsirasti nemalonių kvapų.
• Neatitinka šiuolaikinių aplinkosaugos reikalavimų (naujai statyti vien tik septiką su laukais nebėra leidžiama).

Svarbūs aspektai renkantis ir montuojant įrenginį

• Rinkitės patikimą įrangą ir montuotojus: biologinio valymo įrenginys - ilgalaikė investicija. Svarbu pasirinkti kokybišką, sertifikuotą gaminį. Lietuvoje žinomi gamintojai: Traidenis, August ir Ko, Feliksnavis, Švaistė ir kt. Pasirinkti kvalifikuotus montuotojus, kurie suteiks garantiją darbams. Nuo 2024 m. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), kurioje galima patikrinti rangovo registraciją ir įrangos sertifikavimą.
• Nedarykite savarankiškai, jei neturite patirties: įrenginio montavimui reikia žinių, įgūdžių ir specialios technikos. Menkiausia klaida gali kainuoti labai brangiai.
• Planuokite ilgalaikę priežiūrą: svarbu nepamiršti, kad priežiūra tęsis visą eksploatacijos laiką. Profilaktinis aptarnavimas (dumblo išsiurbimas, orapūtės ir filtrų tikrinimas) rekomenduojamas kas 1-2 metus.

tags: #iesmu #pavaros #irengima #ir #veikima