Kauno hidroelektrinės (HE) statyba prie Nemuno buvo reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje, turėjęs didelę įtaką šalies energetikai, kraštovaizdžiui ir visuomenės gyvenimui. Šiandien Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė yra vienas iš Lietuvos strateginių objektų, gaminanti apie 4% šalyje suvartojamos elektros energijos.
Kauno HE statybos ištakos ir reikšmė
XX a. pradžioje Lietuva susidūrė su dideliu elektros trūkumu ir aukštomis elektros kainomis. Nuolat diskutuota apie būtinybę įdarbinti didžiausias Lietuvos upes - Nemuną ir Nerį. XX a. 4 deš. pabaigoje parengus naują Lietuvos elektrifikacijos planą, vėl atsigręžta į upes, nes apie 80 proc. kuro, naudojamo elektros gamybai, buvo importuojama. Siekta ir energetinės nepriklausomybės. Šiuos planus sugriovė 1940 metais prasidėjusi Lietuvos okupacija ir Antrasis pasaulinis karas.
Pokariu, 1946-aisiais, Kauną ištiko didžiulė nelaimė - Didysis Kauno potvynis, kurio metu nuskendo daugiau nei 100 žmonių, miestui buvo padaryti labai dideli nuostoliai. Tuomet vėl atsigręžta į siūlymą statyti užtvanką, kuri saugotų Kauną nuo potvynių. LTSR ministrų kabineto susirašinėjimuose su mokslininkais ir hidrologais buvo nutarta tai daryti nedelsiant, siekiant ateityje išvengti tokių katastrofiškų potvynių. Šią apsauginę funkciją Kauno HE atlieka iki šiol, džiugindama kauniečius ir miesto svečius Kauno marių laisvalaikio zonomis, nors statybos metu teko iškelti nemažai gyventojų, buvo užlietos gyvenvietės ir kultūros paminklai.
Mažesni potvyniai kartojosi ir 1956 ar 1958 metais, o 1926 metais potvynis nunešė medinius Vilijampolės ir Aleksoto tiltus.
Statybos darbai ir inžineriniai sprendimai
Pirmieji Kauno hidroelektrinės statybos darbai prasidėjo 1955 metų lapkričio mėnesį. Į būsimosios statybos aikštelę pirmieji atvyko tyrinėtojai bei mokslininkai: geologai, hidrologai, hidrogeologai, topografai, gręžimo meistrai. Ekonomistai tyrė rajonus, kuriems bus tiekiama Kauno HE elektros energija, nagrinėjo jų raidos perspektyvą. Statybų aikštelė, anot bendrovės „Ignitis gamyba“ Gamybos tarnybos vadovo Dariaus Kucino, pradėta ruošti iškirstais medžiais ir tiestais keliais.
Statant elektrinę, reikėjo atlikti milžinišką darbą: iškasti apie 5 mln. kub. m grunto ir supilti apie 3,5 mln. kub. m. Buvo pastatyta speciali betono gamykla, paklota net 252 tūkst. kub. m betono ir gelžbetonio. Svarbiausias inžinierių darbas buvo elektrinės pamatas - pagrindinė dauba, kurią pradėta kasti 1956 metais. Kauno HE statybininkas-darbų vykdytojas Julius Pakalniškis pabrėžė, kad vykdant statybas buvo labai svarbu kokybė, o darbai buvo atliekami itin atsakingai. Dauguma bendradarbių buvo lietuviai, o dalis ekskavatorininkų, buldozerininkų atvyko iš Gruzijos ir kitų šalių, dalis vairuotojų buvo rusai. Kauno HE statybos kainavo apie 400 mln. rublių. Paskutiniai statybos metai - 1959.
Kauno marių susidarymas ir poveikis aplinkai
1959-aisiais, užtvenkus Nemuną ties Kaunu, upės vanduo per 9 mėnesius pakilo beveik 20 metrų. Naujosios Kauno marios užliejo 35 kaimus. 1959 metais užtvenkus Nemuną, susiformavo Kauno marios - didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Marių pakrantės ilgis siekia apie 220 km, didžiausias gylis - kiek daugiau kaip 24 m. Iš viso čia tyvuliuoja 460 mln. kub. m vandens. Užtvenkus Nemuną, pakilęs vanduo upės slėnyje natūraliai užlieja viską, kas yra žemiau užtvankos lygio. Taip po vandeniu atsidūrė sodai, keliai, kapinės, ne vienas kaimas, kurių didžiausias - Rumšiškės, perkeltos kiek atokiau, šalia dabartinio greitkelio Kaunas-Vilnius. Po vandeniu pradingo ir Rumšiškių piliakalnis.
VDU biologijos katedros doc. dr. Ingrida Šatkauskienė pabrėžė milžinišką poveikį gamtai: upė buvo padalinta, sukurtas daugiau nei 20 m aukščio tvenkinys. Tai lėmė stovinčio vandens floros ir faunos atsiradimą, Nemune buvo prarastos žuvų rūšys, kurios mėgdavo migruoti. Žuvų rūšių skaičius sumažėjo iki 24-ių, nes veisimasis ir dauginimasis vyksta marių viduje, nevyksta kaita, nelieka biologinės įvairovės, rūšys nusilpsta. Pokyčiai liečia ne tik žuvis, bet visą ekosistemą: vandenį, žuvis, akmenėlius, nuosėdas, kirmėles, moliuskus. Nors kai buvo pastatyta Kauno HE, didelio dėmesio aplinkosaugai nebuvo skiriama, dabar visos alyvos, kurios turi bent menkiausią galimybę gedimo atveju patekti į vandenį, pakeistos į nežalojančias aplinkos.
Ši raudona ant betono nupiešta linija, primenanti kardiogramą, atvaizduoja Nemuno dugną. Dugne supilti pylimai skirti „nuraminti“ krintantį vandenį.
Kauno HE veikla ir modernizacija
1959 metų lapkričio 5 dieną įjungtas pirmasis hidroagregatas. Vienas po kito per šešis mėnesius įjungti visi keturi hidroagregatai. Ketvirtasis įjungtas 1960 metų balandžio 17-ąją - tą dieną minime Kauno HE gimtadienį. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrengimai. Elektrinės statybos išlaidos atsipirko maždaug per 3,3 metų. Tuo metu, pradėjusioje veikti HE būdavo pagaminama apie 30 proc. šalies elektros energijos. 1975 metais elektrinės galia buvo padidinta iki 100,8 MW. Rajone pradėjo kurtis įvairios gamyklos.
2010 m. Kauno hidroelektrinė buvo rekonstruota. Iki 2030 m. suplanuota pakeisti generatorius. Šiuo metu pro kiekvieną iš keturių elektrinės turbinų, kurios suka generatorius, prateka iki 160 m³/s vandens. Iš viso pro visas keturias turbinas vienu metu gali pratekėti 640 m³/s. Elektros energiją vanduo gamina verždamasis žemyn iš 20 metrų aukščio. Kranais pakėlus plieninius skydus, vanduo iš Kauno marių plūsta žemyn į Nemuną. Daugiausiai elektros energijos Kauno HE pagamino 2017 metais.
2014 metais KHE suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas. Šiuo metu Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė yra vienas iš Lietuvos strateginių objektų. Daugiau kaip 25-erius metus čia dirbantis D. Kucinas pasakojo, kad prieš rekonstrukciją hidroelektrinė atrodė visai kitaip, joje daugiau kaip 50 metų naudota ta pati sena įranga. Valdymo sistema priminė filmą apie Černobylio atominę elektrinę - patalpoje stovėjo didelis pultas, jame buvo daugybė rankenėlių, prietaisų su rodyklėmis, mygtukų.
Kauno HE turi dar vieną itin svarbią funkciją - „Black Start“ (juodo starto funkcija, leidžianti atkurti elektros energijos tiekimą po visiško sistemos išjungimo). Pokalbininkui J. Mikšiui teko padirbėti ir atnaujintoje hidroelektrinėje. Anot jo, anksčiau čia dirbo apie 70 darbuotojų, ilgainiui liko gerokai mažiau, pavyzdžiui, apsaugos funkcija patikėta Viešojo saugumo tarnybai. Pasakojama, kad Šaltojo karo metais statant Kauno HE tikėtasi, kad objektas atlaikytų branduolinę ataką. Kauno hidroelektrinės aukštis yra apie 30 metrų. Nemuno vandens lygyje yra 6-tas aukštas, kuris yra žemės lygis. Apatinis Kauno hidroelektrinės aukštas - techninis koridorius. Viršutiniame aukšte yra koridorius, skirtas civilinės saugos kabinetams.
Laivybos šliuzo planai
Kauno savivaldybė sukirto rankomis su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Antradienį pasirašyta sutartis, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems startiniams darbams. 2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas davė pradžią deryboms su atsakingomis šalies institucijomis ir įmonėmis. Šliuzo įrengimas buvo įtrauktas į Kauno strateginį veiklos planą iki 2030-ųjų, pradėtos derybos tarp Vidaus vandens kelių direkcijos ir Energetikos įmonių grupės „Ignitis“.
Kauno HES yra išskirtinis objektas: šalia elektros gamybos tiltas pasitarnauja automobiliams, geležinkeliui, o siekiama, kad vandeniu nekliudomai galėtų judėti ir laivai. Per programą „Iniciatyvos Kaunui“ miestas kvietė teikti paraiškas pagal prioritetą „Kaunas - veržlus, tvarus ir kompaktiškas miestas“, kurio tikslas - investicinio patrauklumo ir verslumo didinimas, taip pat žinomumo, atvykstamojo turizmo skatinimas. Į savivaldybės kvietimą atsiliepė Vidaus vandens kelių direkcija, sutikusi imtis poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimo.
AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ Laivybos skyriaus vadovas Aurelijus Rimas renginio metu prisiminė pokalbį su vienu labiausiai patyrusių upių kapitonų - Rimantu Mažukna, kuris dar mena, kaip laivyba vyko Nemuno upe, kai dar nebuvo Kauno hidroelektrinės. Anot jo, intensyvi laivyba vyko Nemuno ruožu Gardinas-Kaunas-Jurbarkas, o apie 1950-uosius vyko laivyba ir krovinių gabenimas iš Druskininkų į Merkinę, Alytų iki Kauno ir Skirsnemunės. 1959 m. prieš užtvenkiant Kauno marias, iš apačios buvo atplukdytas laivas „Nemunas”, kuris dirba iki šiol, o jį vairuoja R. Mažukna. Iki 1971 m. du upiniai vilkikai gabendavo rąstus iš Merkinės į Kauną.
AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ su Kauno miesto savivaldybe ir keliomis ministerijomis yra pasirašiusi memorandumą, siekiant pastatyti laivų šliuzą Kauno HE užtvankoje. Poveikio aplinkai vertinimo nagrinėjime yra maksimalių matmenų laivų šliuzas, kuris atitiktų laivų praplaukimą E kategorijos vandens keliu. Jis tokių matmenų, kad ateityje galėtų būti pritaikomas ir krovininiams laivams. 10 metrų aukščio laivas galėtų praplaukti aukštyn ir žemyn, sujungus aukštupį su žemupiu laivybos tikslais, būtų garantuota laivyba nuo Klaipėdos iki Druskininkų. Šiuo metu dar vyksta poveikio aplinkai vertinimas ir analizė. „Į viską žiūrima kompleksiškai, todėl direkcija jau pradėjo darbus ir Nemuno aukštupyje. Sujungus Nemuno žemupį su aukštupiu, visas Nemunas būtų atvertas pramoginei, turistinei ir keleivinei laivybai, o sukūrus krovininei laivybai reikalingą infrastruktūrą Nemuno aukštupyje - Alytuje ir Druskininkuose, nebeliktų kliūčių ir krovininei laivybai“, - sakė A. Rimas. Projektinių pasiūlymų dokumentams parengti skirta apie 650 tūkst. eurų, o finansuoja Kauno savivaldybė. Preliminari viso projekto kaina bus žinoma tik parengus projektinius pasiūlymus. Kauno savivaldybės duomenimis, šliuzas ties užtvanka ir dabar yra pažymėtas Kauno miesto bendrajame plane. Dar 1962-aisiais toks sumanymas buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte, tačiau iki šiol liko neįgyvendintas.
Baltarusijos planai statyti hidroelektrinę ant Nemuno
Į šiltąją Europą. Vaizdo dokumentika iš Lietuvos–Baltarusijos pasienio
2002 m. Baltarusijos valstybinis energetikos koncernas "Belenergo" jau šių metų pabaigoje planavo pradėti statyti hidroelektrinę ant Nemuno, maždaug dešimt kilometrų iki Gardino miesto. Tai "Eltai" patvirtino "Belenergo" ir elektrinės statybos projektą rengiančios bendrovės "Hidroenergoprojekt" atstovai. Tačiau Lietuvos institucijos iki to laiko nebuvo gavusios išsamios informacijos apie būsimą statybą ir jos galimus padarinius aplinkai. "Jau parengtas elektrinės ant Nemuno, dešimt kilometrų aukščiau Gardino, projekto investicijų pagrįstumas. Šį mėnesį turime baigti rengti ir atiduoti užsakovui dokumentus, reikalingus pirmosios eilės darbams. Juos numatyta pradėti lapkričio-gruodžio mėnesiais. Tai bus apvedamasis kanalas (juo tekės Nemunas, kol jo vagoje bus statoma elektrinė) ir užtvaros," - "Eltai" ketvirtadienį (spalio 2 d.) telefonu sakė "Hidroenergoprojekt" vyriausiasis inžinierius Aleksandras Stankevičius. Jis pridūrė, kad sausį turėtų būti baigtas vadinamasis architektūrinis elektrinės projektas, o po pavasario potvynių, gegužę-birželį, turėtų prasidėti pagrindiniai elektrinės statybos darbai.
Jo duomenimis, būsimosios hidroelektrinės aukščiau Gardino numatomas pirmosios eilės galingumas - 17 megavatų, o jos statybos laikas - treji metai. Šią statybą numatyta baigti 2005-ųjų pabaigoje - 2006-ųjų pradžioje. 2002 metų balandžio mėnesį Aplinkos ministerijos sekretorius Emilis Gustainis parašė laišką Baltarusijos gamtinių resursų ir aplinkos apsaugos ministerijai, prašydamas informacijos apie planuojamas hidroelektrinės statybas ant Nemuno upės Baltarusijos teritorijoje. Kadangi atsakymo nesulaukta, rugpjūčio 11 dieną Aplinkos ministerija pakartotinai kreipėsi į kaimyninės šalies instituciją. Ministro Arūno Kundroto pasirašytas raštas buvo perduotas kolegoms iš Baltarusijos diplomatiniais kanalais. Rugsėjo 24 dieną atsiųstame Baltarusijos gamtinių resursų ir aplinkos apsaugos ministro pasirašytame rašte teigiama, kad, nusprendus pradėti hidroelektrinės statybas ant Nemuno upės, Lietuva bus informuota apie atliktų ekologinių ekspertizių rezultatus. Taip pat kolegos iš Baltarusijos prašytų mūsų išsakyti savo nuomonę dėl Nemuno hidroelektrinės statybos koncepcijos.
Baltarusijos energetikos atstovai minėjo, kad tai bus nedidelė, penkias turbinas turėsianti 28-30 megavatų galingumo hidroelektrinė su laivybiniu šliuzu. Elektrinės ant Nemuno aukščiau Gardino statyba įtraukta į "Belenergo" patvirtintą hidroenergetikos objektų statybos ir atnaujinimo programą iki 2011 metų. Neplanuota statyti hidroelektrinės ant Nemuno žemiau Gardino. "Hidroenergoprojekt" vyriausiasis inžinierius Aleksandras Stankevičius, paklaustas apie žuvitakius būsimojoje elektrinėje ant Nemuno, teigė, jog kol kas juos įrengti nenumatyta. Jis argumentavo, kad Kauno hidroelektrinė praktiškai užkerta kelią žuvų migracijai iš Baltijos jūros ir atgal, be to, visi žuvitakiai veikia gana blogai. Anot jo, žuvims geriau natūralios sąlygos, jos nelabai veržiasi į betono kanalus.
A. Stankevičius minėjo, kad Gardino hidroelektrinėje projektuojamo laivybinio šliuzo ilgis - 80 metrų, plotis - 12,5 metro, laivų grimzda - iki 1,60 metro. Elektrinės vandens pralaidos bus 110 metrų pločio su dugninėmis angomis upės sąnašoms praleisti. Baltarusijos atstovai teigė, kad tiek Lietuvoje, tiek jų šalyje mažai patirties statyti hidroelektrines, todėl daugiau naudojasi Rusijos ir Ukrainos projektavimo įstaigų paslaugomis.
tags: #hidroelektrines #statyba #ties #nemunu #vairas