Istorija prasideda nuo entuziazmo dirbti valstybės tarnyboje, tačiau vėliau pereina į nusivylimą, įtarimus ir sutrikdytą sveikatą. Inžinierius E. Grinaveckas, trejus metus tikrinęs kelių remonto ir statybos darbus visoje šalyje, tvirtina, kad nežiūrėjo pro pirštus į broką. Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vadovas, vilnietis, teigė buvęs reiklus rangovams ir už netinkamai atliktus darbus valstybės naudai išieškojęs dideles sumas.
„Kai mane pakvietė į valstybės tarnybą, tai buvo iššūkis. Ėjau daugiau iš idėjos, nes privačioje įmonėje prieš tai uždirbdavau kelis kartus daugiau. Aš dirbau neskaičiuodamas valandų. Ir netikėtai gavau signalų, kad su manimi bus susidorota“, - pasakojo 38 metų vilnietis. Jis pastebėjo, kad buvo sekamas ir klausomasi jo pokalbių.
E. Grinaveckas prisimena, kad turėjo du telefonus - tarnybinį ir asmeninį. Jo asmeninis telefonas buvo sekamas: girdėdavosi keisti garsai, jis greitai įkaisdavo ir išsikraudavo. Vieną kartą, išvykdamas atostogauti į užsienį, jis paliko namuose stalčiuje beveik išsikrovusį tarnybinį telefoną. Grįžęs rado jį įkrautą, nors namuose tuo metu nieko iš šeimos narių nebuvo. Šie įvykiai ironiškai jam priminė seklių paliktus pėdsakus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, metus klausęsi inžinieriaus pokalbių, nieko nepešė. Tačiau vėliau atsirado mįslinga pažyma. E. Grinaveckas, nuo 2015 metų dirbęs direkcijoje inžinieriumi, vėliau ėmėsi kontroliuoti vykdomus projektus, o nuo 2017-ųjų laikinai ėjo ir direktoriaus pavaduotojo pareigas. Mįslinga pažyma atsirado po to, kai jis pasirašė kelyje Vilnius-Panevėžys atliktų remonto darbų perdavimo aktą.
Netenkino ekspertų išvada
E. Grinaveckui, prižiūrėjusiam LAKD projektus, kuriuos vykdydavo konkursus laimėjusios įmonės, tapus svarbiu seklių taikiniu, liudija ir „Lietuvos ryto“ gautas dokumentas. Į tyrimą kišosi STT Panevėžio valdybos viršininkas Žydrūnas Krampalcas. 2018 metų vasario 5-ąją jis asmeniškai davė nurodymų dėl ekspertizės išvadų, nors įprastai tyrimus kontroliuoja prokuroras.
Ž. Krampalcui netenkino ekspertų išvada, kad rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas buvo įformintas ir pasirašytas pagrįstai. Jis nurodė ekspertams ir tyrėjui: „Dokumento forma bei turinys mūsų netenkina.“ Vėliau atsirado kita ekspertų išvada: „Komisija nepagrįstai pripažino, kad kelio Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 42,32 iki 44,93 kilometro remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus.“
Gavus tokią išvadą, E. Grinaveckui buvo pareikšti įtarimai dėl esą netinkamai atliktų pareigų pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. Būtent šį straipsnį kaip vieną iš susidorojimo su neparankiais valstybės tarnautojais įrankių „Lietuvos rytui“ buvo įvardiję žinomi prokurorai.
STT Panevėžio valdybos viršininko pavaduojantis pareigūnas sutiko pakomentuoti situaciją dėl ekspertų išvadų ir paprašė klausimą atsiųsti raštu. Tačiau vėliau iš STT biuro Vilniuje atėjo atsakymas, kad jie bylų nekomentuoja.
Sieja asmeniniai ryšiai
Supratęs, kad yra sekamas, E. Grinaveckas svarstė, kas galėjo užsakyti susidorojimą ir kieno interesams jis trukdė. Inžinierius prisiminė, kad sodyboje pas buvusį darbdavį, vienos iš Šiaurės šalių kapitalo kompanijos vadovą, yra matęs prezidentės patarėją L. Zakarevičių. Šis patarėjas minimas ir prieštaringame filme „Valstybės paslaptis“, kuris prasideda jo žodžiais.
L. Zakarevičiaus įtaka Prezidentūroje neabejojama - su viršininke jį sieja ne tik darbiniai ryšiai. Eidama prezidentės pareigas D. Grybauskaitė tapo L. Zakarevičiaus vaiko krikštamote. Paklaustas, ar jis iš tiesų asmeniškai pažįsta buvusį E. Grinavecko darbdavį, ar buvo pas jį sodyboje ir rūpinosi, kad teisėsaugos pareigūnai tirtų inžinieriaus darbą, taip pat paprašytas patvirtinti, ar D. Grybauskaitė yra jo vaiko krikštamotė, L. Zakarevičius iš Prezidentūros pateikė tik vieną abstraktų sakinį: „Prezidentės patarėjai nesirūpina asmenų įdarbinimu ar jų veiklos tyrimais.“
Žada nenuleisti rankų
E. Grinaveckas ilgai ieškojo sąsajų, kurios sietų jo buvusią darbovietę, Prezidentūrą ir Panevėžio STT valdybą. „Užsienio kompanijoje dirbau 12 metų. Kartą jos vadovo sodyboje prie manęs priėjo prezidentės patarėjas ir teiravosi mano požiūrio į darbdavį, bandė ištraukti, ką apie jį manau. Iš tos kompanijos išėjau šalių susitarimu, bet prašiau išeitinės išmokos. Jiems tai turbūt nepatiko. Tada ir galėjo būti sumanyta per Prezidentūros patarėją su manimi susidoroti“, - svarstė pašnekovas.
Jis kelia klausimą, ar vien dėl kažkieno įnorių valstybės tarnautoju tapęs asmuo galėjo būti ilgai sekamas, kurpiama byla, tam naudojamos biudžeto lėšos. „Taip, nes kito atsakymo neradau. Bet aš nenuleisiu rankų, nes širdyje jaučiuosi šimtu procentų nekaltas“, - teigė inžinierius.
Kaltinimas - iš prielaidų
E. Grinaveckas pasakojo, kad kai iš verslo atėjo į valstybės tarnybą, jį bandė apjuodinti, kad gali proteguoti verslą, tačiau nepavyko. Tada sulaukė kaltinimo, kad dėl neva netinkamai atliktų pareigų padarė žalos valstybei. „Byloje daugiau jokių įrodymų, išskyrus tas ekspertų išvadas, nėra. Panevėžyje STT tyrimas vyko net dvejus su puse metų! Bet pateiktos vien prielaidos. Neva priimant objektą galbūt būtų reikėję bausti rangovus už parametrų nesilaikymą, jeigu viešųjų pirkimų metu būtų numatyta taikyti reikalavimą matuoti kitu būdu. Skamba absurdiškai, nes sutartyje tarp Kelių direkcijos ir rangovo buvo numatyti reikalavimai, nuo jų priklausė darbų kaina. O STT agentai sumąstė, kad aš esą turėjau nepriimti darbų iš rangovo, o reikalauti dar ir papildomų už tą pačią kainą!“ - aiškino inžinierius.
Viešasis pirkimas ir galimi pažeidimai
Įvyko viešasis pirkimas dėl paprastų kelio remonto darbų kelyje A2 Vilnius-Panevėžys. Ruožai pagal atskiras sutartis buvo trys: nuo 42,32 iki 44,93, nuo 52,35 iki 56,08 ir nuo 91,40 iki 97,95 kilometro. Bendras remontuojamo ruožo ilgis buvo 12,89 kilometro. Kelių direkcija nustatė techninius reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino dokumentus, o komisija - sąlygas. Buvo pasirašytos sutartys su „Panevėžio kelių“ ir „Šiaulių plento“ bendrovėmis.
STT pradėjo tyrimą, nes vieni iš rangovų esą galėjo bendradarbiauti su valstybine įmone „Automagistralė“, kuri rengdavo technines specifikacijas. Esą jos parengtos taip, kad laimėtų „Panevėžio keliai“. Tačiau E. Grinaveckas pabrėžia, kad tai su juo nesusiję, nes konkurso sąlygas tvirtino ir sutartį pasirašė kiti. Jis tik prižiūrėjo, kad sutartis būtų tinkamai įgyvendinta.
Konkurso metu buvo nurodytas reikalavimas kelio lygumui nustatyti. Kai atliekamas paprastas remontas, lygumas nustatomas specialia trijų metrų liniuote. Techninis darbų prižiūrėtojas atliko matavimus, komisijos nariai pasirašė aktą, o jis jį patvirtino. Tačiau kažkodėl buvo atlikti dar kiti matavimai ir atsirado pažyma, kurios E. Grinaveckas nematė, ir į procesą įsitraukė STT agentai.
Ar kelio ruožas buvo blogai suremontuotas?
Anot E. Grinavecko, kelias buvo atidžiai apžiūrėtas, o techninę darbų priežiūrą atlikusios įmonės specialistai patvirtino, kad kelias lygus ir tinkamai suremontuotas. Ekspertai taip pat patvirtino, kad kelias saugus.
Rado atrakintas namų duris
E. Grinaveckas pasakojo, kad nuo 2016 metų jį lydėjo jausmas, jog yra sekamas, tačiau neturėjo įrodymų. Tik susipažinęs su byla sužinojo, kad buvo išduota sankcija klausytis jo privačių pokalbių. Jokios naudingos informacijos sekliai neaptiko, tačiau tai susiję ne tik su juo, bet ir su šeima bei draugais. Jis nežino, ar pokalbių įrašai buvo sunaikinti.
Be to, buvo ne tik klausomasi pokalbių. Kartą pabudęs naktį išgirdo girgždesį ant namo laiptų. Nuėjęs pažiūrėti, rado namo duris atrakintas, nors visada jas užrakina. Kaimyno šuo lojo, o nekviesti svečiai pasišalino. Tai rodo, kaip buvo bandoma žūtbūt ką nors surasti.
Seklių pastangos ir visuomenės nuotaikos
E. Grinaveckui tokios seklių pastangos nestebina, nes Lietuvoje teisėsauga ilgai buvo tampoma už virvučių, o žmonės pradėjo bijoti net kalbėtis telefonu. Valstybės tarnyboje asmenis imta vertinti pagal tai, ar jie parankūs, ar turi užnugarį. Kiti patraukiami. Jis mano, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug žmonių išvyko iš šalies.
Inžinierius nutarė savo noru pasitraukti iš Kelių direkcijos ir kovoti. Jis tikina įrodysiąs savo tiesą, nors jam tai jau kainavo sveikatą. Jis neatsitiktinai mano, kad jo byla užsakyta ir ja galėjo domėtis Prezidentūra. Pas buvusį darbdavį ir sodyboje, ir namuose per jo asmenines šventes yra matęs patarėją L. Zakarevičių. „Kažkas juk surezgė šią susidorojimo schemą? Kito paaiškinimo aš nerandu“, - svarsto jis.
Darbdavio įmonės dalyvavimas konkursuose
E. Grinavecko buvusio darbdavio vadovaujama įmonė dalyvauja kelių remonto darbų konkursuose. Tai viena įmonių, tiesiančių kelius Lietuvoje. Pagal vietą rinkoje ji - maždaug šeštoje vietoje. Jis teigia, kad buvo nepalankus šioms įmonėms, nes siekė vienodų sąlygų visiems.
Įrodymų ieškojo pasižymėję tyrėjai
Panevėžio apygardos prokuratūra informavo, kad teismui jau perduotoje byloje kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bendrininkaujant kaltinama bendrovė „Panevėžio keliai“ ir jos vadovai. Įtariama, kad kelio Vilnius-Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai laimėti galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Šios bendrovės vadovai galimai sukurstė įmonės „Automagistralė“ vadovus (jiems pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu) ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba. Į tą pačią bylą įtraukti ir E. Grinaveckui pareikšti kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
„Kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas valstybinių institucijų prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema“, - sakė prokurorė D. Markauskienė. Tyrimą atliko STT Panevėžio valdyba, kuri, anot straipsnio, jau kurį laiką galėjo būti Prezidentūros režisuotų bylų vykdytoja.
Straipsnyje taip pat minimi kiti su viešaisiais pirkiniais ir valstybės valdomomis įmonėmis susiję atvejai, tarp jų ir D. Grybauskaitės kritika Susisiekimo ministerijai dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ valdymo, taip pat A. Verygos patikinimai dėl testų pakankamumo, Š. Narbuto piniginės papildymas per tarpininkus, S. Skvernelio komentarai apie viešuosius pirkimus vidaus reikalų sistemoje ir neskaidrų automobilių „Škoda“ nuomą, buvusio policijos generalinio komisaro pavaduotojo K. Lančinsko pastebėjimai apie automobilių parko problemas ir policijos reformos kritika.
Lietuva: bankininkystės skandalas | Europos žurnalas
Straipsnyje aptariama ir policijos reforma, jos problemos, buvusių pareigūnų ir profsąjungų nuomonės. Taip pat minimas buvusio vidaus reikalų sistemos vadovo S. Skvernelio vengimas komentuoti nemalonias temas ir jo siūlymas kreiptis į komisijas. Kaip pavyzdys pateikiamas automobilių „Škoda“ nuomos konkursas, kuriame nustatyti nesąžiningi ir diskriminuojantys konkurentus kriterijai, už ką Policijos departamentui skirta bauda.
Kalbant apie automobilių pirkimus, straipsnyje cituojama buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, kuri teigia, kad daugiau nei pusė automobilių viešųjų pirkimų įvyko renkantis iš vieno tiekėjo pasiūlymo, ir beveik visi jie vertinti remiantis mažiausios kainos kriterijumi, kuris dažnai yra abejotinas. Ji pabrėžia, kad daugiausia tokių pirkimų vertinimų tarnyba pradeda sulaukusi pirkimų dalyvių pretenzijų ar kitos informacijos apie galimus pažeidimus.
Galiausiai straipsnyje minimas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimas skelbti ekstremalią padėtį dėl ūkininkams patirtų nuostolių nuo liūčių, premjero S. Skvernelio ir žemės ūkio ministro B. Markausko pozicija, taip pat Lietuvos ketinimas kreiptis į Europos Komisiją dėl nuostolių atlyginimo.
tags: #grybauskaite #nusipirko #automobili