Transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas rimčiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turinčių itin sunkių pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams. Nors Lietuvoje už šį nusižengimą numatyta griežta atsakomybė, neblaivių vairuotojų skaičius, deja, nemažėja.
Psichologinės priežastys, kodėl sėdama prie vairo išgėrus
Psichologai ir teisininkai pastebi, kad žmonės, žinodami apie riziką, vis tiek sėda prie vairo neblaivūs dėl komplekso priežasčių. Dažnai neblaivūs vairuotojai pervertina savo gebėjimus ir įgūdžius, manydami, kad jiems „nieko nenutiks“. Psichologės Miglės Motiejūnės teigimu, toks mąstymas yra artimesnis nepažeidžiamumo iliuzijai nei optimizmui.
Alkoholis mažina kritiškumą ir skatina riziką
Alkoholis mažina kritiškumą savo elgesiui. Kai kuriems asmenims, linkusiems rizikuoti įvairiose gyvenimo situacijose, tai tampa įprastu elgesiu ir prie vairo. Psichologė S. Švabauskienė pastebi, kad neblaivus žmogus praranda baimės jausmą, todėl gali elgtis neprognozuojamai, o posakis „jūra iki kelių“ tampa aktualus.
Tyrimai rodo, kad rizikingai vairuojantys asmenys, tarp jų ir linkę vairuoti neblaivūs, dažniau yra jauni, ypač vyrai, kuriems būdingas impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus. Ilgesnę vairavimo patirtį turintys ir labiau savimi pasitikintys vairuotojai, linkę elgtis spontaniškai, taip pat dažniau sėda prie vairo neblaivūs. Jie linkę nepaklusti taisyklėms, nesilaiko ir Kelių eismo taisyklių.
Kai kurie žmonės, ypač linkę į riziką, ieško naujų potyrių, adrenalino, nori būti pripažinti draugų, demonstruoti savo įgūdžius ir galią. Tai juos pastūmėja priimti neapgalvotus sprendimus, tarp jų ir sėsti prie vairo neblaivius. Juolab, kad išgėrus mažėja savikontrolės ir atsakomybės jausmai.
„Neįvykimo iliuzija“ ir socialinis spaudimas
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės ignoruoja riziką, yra vadinamoji „neįvykimo iliuzija“ - tikėjimas, kad būtent su jais nieko blogo nenutiks. Kai nėra akivaizdžių, iškart juntamų pasekmių, žmogus linkęs toleruoti rizikingą elgesį, apgaubdamas save iliuzija, kad yra išskirtinis. Kartais tai gali būti tiesiog vienkartinis poelgis, paskatintas aplinkybių, draugų spaudimo ar netinkamo situacijos vertinimo. Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje netrūksta skaudžių nelaimių, kurias sukelia neblaivūs vairuotojai. Tyrimai rodo, kad net 30 procentų vairavusių neblaivių asmenų tokį elgesį kartoja vėl ir vėl, net jeigu yra sugaunami prie vairo apsvaigę.
Psichologė Dovilė Bubnienė, kalbėdama apie tai, kodėl vairavo išgėrę ir kodėl nesirinko kito varianto keliauti, pamini tokius atsakymus: apie kitus variantus net nepagalvojo; manė esąs pakankamai blaivus ir galintis vairuoti (šis atsakymas kai kurių tyrimų duomenimis vyrauja); galvojo, kad jeigu vairuos atsargiai, tai neįklius; galvojo, kad nuvažiuoti reikia labai trumpą atstumą, todėl tikrai nieko neatsitiks; planavo vykti kitaip, bet paskui pamiršo ar persigalvojo; buvo per daug girtas ir negali atsakyti, kodėl rinkosi vairuoti. Deja, alkoholis veikia mąstymą ir kitus kognityvinius procesus, tame tarpe, sprendimų priėmimo ir jo pavartojus pažadai nėra vykdomi.
Asmenybės savybės ir alkoholio poveikis
Auklėjimas, asmenybės savybės, vertybių sistema, moralės normos ar jų nebuvimas turi didelę įtaką tam, kaip mes elgiamės. Asmens polinkis rizikuoti, impulsyvumas, agresija, stiprių ar ekstremalių išgyvenimų pomėgis, perdėtas pasitikėjimas savimi, pavartojus alkoholio gali sustiprėti ir dar labiau paskatinti tokį elgesį. Pavyzdžiui, asmuo, kuris ir blaivus būdamas nesilaiko visuomenėje priimtų normų (antisocialaus tipo asmenybė), išgėręs tikrai neims jų laikytis.
Kaip alkoholis veikia vairuotojo gebėjimus
Nors vairuotojui gali atrodyti, kad jis vis dar jaučiasi gerai, geba tiesiai vaikščioti, jo koordinacija nesutrikusi ir kalba sklandi, alkoholis neabejotinai veikia jo reakcijas. Jungtinės Karalystės ekspertas dr. Paulas Michaelas Williamsas teigia, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis (0,1 promilės) apsunkina gebėjimą važiuoti tiesia linija, o nuo 0,2 promilės prastėja dėmesys. Žmogus negali kontroliuoti savo refleksų, kuriuos alkoholis pakeičia. Net ir esant 1,5 promilės alkoholio kraujyje, kai kurie vairuotojai mano, kad gali vairuoti gerai, tačiau tai yra apgaulingas ir niekuo nepagrįstas manymas. Alkoholis keičia gebėjimus, net ir atliekant elementarius buities darbus. Pavyzdžiui, žmogaus, kurio organizme yra 0,8 promilės alkoholio, sugebėjimai pasikeičia: regėjimas, klausos receptoriai pasikeičia, ausys blogiau girdi. Nuo 0,8 promilės sulėtėja reakcija nuo 0,2 iki 0,4 sekundės, o tai lemia per 20-30 km nuvažiuotą atstumą. Taip pat atsiranda tunelinis matymas, t. y., žmogus mato tik vieną tašką, o ne aplinką.
Faktoriai, veikiantys alkoholio poveikį
Svarbu suprasti, kad alkotesterio parodymai gali skirtis priklausomai nuo to, ar alkoholio koncentracija kraujyje kyla, ar krenta. Taip pat įtakos turi nuovargis, alkis, nemiga ir kiti veiksniai. Nuolatiniai alkoholio vartotojai gali jaustis geriau esant tam pačiam alkoholio lygiui, tačiau tai nereiškia, kad jų gebėjimai vairuoti nepablogėja. Trūksta žinių, kaip organizmą veikia svaigalai, todėl susiformavęs mitas, kad po paskutinės taurės praėjus 10 valandų galima vairuoti, yra pavojingas. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad promilės po paskutinės taurės juk ne mažėja, o tik didėja, jos pradeda mažėti tik po kurio laiko. Be to, net jei kieme nėra intensyvaus eismo, neblaivus vairuotojas gali netinkamai įvertinti aplinką ir sukelti pavojų, ypač jei toje vietoje vaikšto vaikai.
Teisinė atsakomybė ir pasekmės
Lietuvos Respublikos įstatymai numato griežtą atsakomybę už vairavimą neblaiviam. Nuo 2017 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), asmeniui, kurio kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Administracinė atsakomybė
- Jei alkoholio koncentracija kraujyje viršija 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės, taikoma administracinė atsakomybė.
- Gresia bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų, arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
- Už neblaivumo patikrinimo vengimą arba alkoholio vartojimą iki patikrinimo vairuotojams gresia bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
- Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Baudžiamoji atsakomybė
- Jei nustatomas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduodama teismui.
- Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 7 d., asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
- Vairavimas neblaiviam prilyginamas nesunkiam nusikaltimui. Už tai gali būti skiriama bauda nuo 2 500 iki 100 000 Eur, areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
- Be pagrindinės bausmės, taikomos ir baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų ir/ar automobilio konfiskavimas. Įstatymas yra griežtas: transporto priemonė, kuria padarytas nusikaltimas, tampa nusikaltimo įrankiu ir gali būti konfiskuota.
- Asmeniui, kuris du kartus buvo praradęs teisę vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Kaip išmokti vairuoti ir išlaikyti vairavimo egzaminą?
Išimtinės aplinkybės ir būtinasis reikalingumas
Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas visiems sukelia didelį diskomfortą. Teismai laikosi pozicijos, kad teisės vairuoti atėmimas netaikomas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas aplinkybių, bylojančių pažeidėjo naudai. Viena iš tokių aplinkybių - būtinasis reikalingumas. Tai situacija, kai asmuo, siekdamas pašalinti jam ar kitiems asmenims gresiantį realų pavojų, sąmoningai padaro kitą žalą, kuri yra mažiau reikšminga nei išvengtoji žala. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias sąlygas: grėsmė valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms; pavojus turi būti realus ir akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, jei namiškių sveikatai kyla realus pavojus, o susisiekti su gydymo įstaiga nėra galimybės, vienintelis blaivus asmuo yra lengvai apsvaigęs ir vienintelis būdas padėti yra nuvežti sergantįjį į ligoninę, teismas gali įvertinti tokius vairuotojo veiksmus kaip būtinąjį reikalingumą ir neskirti sankcijos.
Galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės
Egzistuoja galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai taikoma, jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Laidavimu atleistas asmuo išvengia bausmės ir teistumo, tačiau pasekmės - teisių praradimas, transporto priemonės ar jos vertę atitinkančių pinigų konfiskavimas - lieka.
0 promilių ir 0,4 promilės alkoholio: KET reikalavimai
KET numato, jog už vairavimą išgėrus Lietuvoje baudžiami lengvųjų automobilių vairuotojai, turintys daugiau nei 2 metų stažą. Jie laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, seilėse ar kraujyje nustatoma daugiau kaip 0,4 promilės alkoholio. Kitiems vairuotojams taikomi gerokai griežtesni apribojimai. 0 promilių alkoholio riba taikoma:
- Pradedantiesiems vairuotojams (turintiems mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą).
- Taksi automobilių vairuotojams.
- Mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, paprastų ir galingųjų keturračių vairuotojams.
- Automobilių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t, vairuotojams.
- Automobilių, kurie turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams.
- Automobilių, kuriais vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojams.
Priklausomai nuo aplinkybių už vairavimą išgėrus gali būti skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe. Taip pat vairuotojas turi išklausyti specialų kursą apie alkoholio žalą ir baigti papildomus vairuotojų mokymo kursus vairavimo mokykloje. Jei teisė vairuoti atimama metams ir daugiau, reikės perlaikyti vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus.
Antialkoholiniai variklio užraktai
Nuo 2020-ųjų metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, leidžiantys anksčiau atgauti dėl neblaivumo (iki 1,5 promilės) prarastą vairuotojo pažymėjimą, sutikus vairuoti transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai užraktai. Tokiu atveju vairuotojas atgaus teisę vairuoti, tačiau visą nustatytą laikotarpį turės vairuoti transporto priemonę su įdiegtu antialkoholiniu variklio užraktu. Tikimasi, jog tai padės ženkliai sumažinti dėl vairavimo išgėrus įvykusių eismo įvykių bei kitų nusižengimų skaičių. Be to, leis pažeidimą padariusiems vairuotojams neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu, bei tiesiog neprarasti vairavimo įgūdžių. Tokius užraktus savarankiškai įmontuoja vis daugiau privačių įmonių. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno savivaldybėse keleivius veža maršrutiniai autobusai, kuriuose sumontuoti šie įrenginiai.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Svarbu suprasti, kad baudų griežtinimas nėra vienintelė priemonė sprendžiant neblaivių vairuotojų problemą. Būtinas platesnis auklėjimas, siekiant, kad žmonės suvoktų savo veiksmų pasekmes. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui ir nuostatoms saugaus bei atsakingo vairavimo atžvilgiu.
Atsakomybė - dalinama
Psichologė D. Bubnienė atkreipia dėmesį į tai, jog visi mes esame susiję. Savaime aišku, jog įstatymai numato, jog pirmiausia už savo elgesį ir pasekmes atsakingas vairuotojas. Vis dėlto, jei asmenį, mėgstantį sėsti prie vairo išgėrus, supa žmonės, kurie tokio jo elgesio nestabdo, dėl jo nesmerkia, o kartais, atvirkščiai - atsiliepia kritiškai įstatymų atžvilgiu, toks asmuo nepadarys išvados, jog jo elgesys netinkamas. Elgesio priimtinumas sukuria arba pastiprina sąlygas reikštis rizikingam elgesiui. Jei jis turi pavyzdžių, kad jo aplinkos žmonės gyvena nesilaikydami taisyklių ir jiems sekasi išsisukti, tai irgi nemotyvuos keisti elgesio. Būdami visuomenės nariai kiekvienas mūsų turėtų laikytis nustatytų normų. Taip pat nuo mažų dienų mokyti vaikus ir rodyti pavyzdį jiems, kad netinkamas elgesys (šiuo atveju - vairavimas išgėrus) yra netoleruojamas.
Neabejingumas ir pagalba
Turime būti dėmesingi aplinkai, stebėti, kas vyksta, ir neapsimesti, jog nematome pažeidimų. Taip pat, esant reikalui, patarti, paraginti nesėsti prie vairo išgėrusių, juolab nevažiuoti su jais patiems. Tokiu atveju kiekvieno iš mūsų pareiga yra padėti rasti kitus, labiau priimtinus sprendimus. Sprendimai, kuriuos priima tie, kurie išgėrę nevairuoja, yra prašymas vairuoti draugų ar artimųjų, kvietimas taksi, ėjimas pėsčiomis, likimas nakvoti ir užtikrinimas, kad išgėręs draugas ar artimasis nevairuos. Šiuos sprendimus geriausia apgalvoti ir priimti iš anksto, dar prieš vartojant alkoholį. Jei nevairuoti išgėrus nepavyksta, būtina priimti sprendimą nebevartoti alkoholio apskritai.
Baudų griežtinimo efektyvumas
Nors visuomenės informavimo priemonėse, policijos pranešimuose netrūksta informacijos apie nustatytus girtus vairuotojus, apie jų sukeltus eismo įvykius, situacija keičiasi lėtai. Kauno apskrities vyrų krizių centro grupiniuose užsiėmimuose dalyvavę asmenys, kurie buvo vairavę neblaivūs, siūlė įvairias prevencijos priemones. Vienas jų teigė, kad veiksmingiausia priemonė būtų alkoblokai visuose automobiliuose, kitas - griežtesnės bausmės, pvz., kalėjimas. Kai kurie svarstė, jog situacija galėtų pasikeisti, jei apie šią problemą viešai kalbėtų autoritetingas asmuo ar keli jų. Na, o daliai atrodė, jog vienintelė išeitis - apskritai uždrausti vartoti alkoholį. Tačiau svarstydami, kas juos asmeniškai labiausiai skatintų keistis, jie išskyrė baudžiamąją atsakomybę, baimę kažką užmušti ir gėdą prieš kitus. Visi sutiko, jog svarbiausia - visuomenės neabejingumas.