Šiame straipsnyje pristatoma Gintauto Šeikio, įvairiapusiškos asmenybės, biografija ir veikla, apimanti jo studijas, tarnybą vidaus reikalų sistemoje, kraštotyros darbus, publikacijas apie Alantos kraštą bei naująsias pareigas „Regitros“ valdyboje.
Išsilavinimas ir karjeros pradžia
Gintautas Šeikis gimė 1956 m. sausio 10 d. Alantoje. 1974 m. baigė Alantos vidurinę mokyklą. 1974-1979 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur įgijo istoriko - archeologo išsilavinimą. Vieną iš priežasčių, paskatinusių studijuoti istoriją ir archeologiją, buvo žemiečio Petro Tarasenkos asmenybė ir jo kūryba. Universitete meilę Lietuvos pažinimui skiepijo tokie žymūs istorikai kaip Bronius Dundulis, Mečislovas Jučas, Romas Batūra, Edvardas Gudavičius, Pranas Kulikauskas ir kiti. Baigęs universitetą, kurį laiką dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu.
Tarnyba vidaus reikalų sistemoje
Vėliau G. Šeikis tapo karininku ir 30 metų dirbo įvairiuose policijos ir kitose vidaus reikalų sistemos padaliniuose. Dirbdamas vidaus reikalų sistemoje, jis atstovavo Vidaus reikalų ministeriją įvairiose Lietuvos ir užsienio institucijose. Gintautas Šeikis dalyvavo kuriant Lietuvos nacionalinio saugumo ir krizių valdymo sistemą. Taip pat dirbo pedagoginį darbą Lietuvos Aukštesniojoje policijos mokykloje ir kėlė kvalifikaciją daugelyje užsienio valstybių. 1999 m. baigė studijas Džordžo K. Maršalo Europos saugumo studijų centre Vokietijoje (George C. Marshall European Center for Security Studies). Dirbdamas vidaus reikalų sistemoje, ne kartą buvo skatintas ir apdovanotas 1-ojo laipsnio atminimo ženklu „Tėvynės labui“, pasižymėjimo ženklu „Už pavyzdingą tarnybą“, atminimo ženklu „Tėvynės labui“, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vidaus reikalų ministro pagyrimo raštais. 2011 m., turėdamas vidaus tarnybos pulkininko laipsnį, išėjo į atsargą.
Kraštotyros veikla ir indėlis į Alantos istorijos tyrinėjimus
Nuo 2011 m. iki 2019 m. Gintautas Šeikis pradėjo giliau domėtis Alantos krašto istorija. Jis rašo ir publikuoja straipsnius, skaito paskaitas, renka senąsias nuotraukas, užrašinėja kraštiečių prisiminimus. Paruošė ir paskelbė virš 30 straipsnių apie Alantos krašto istoriją ir jos žmones respublikinėje ir regioninėje spaudoje. Didelį dėmesį stengiasi skirti savo kraštiečio rašytojo, archeologo Petro Tarasenkos atminimo įprasminimui. 2013 m. kartu su Molėtų krašto muziejumi Alantos dvare suorganizavo konferenciją, skirtą jo 120-osioms gimimo metinėms. 2022 m. su Molėtų rajono savivaldybe organizavo memorialinės lentos atidengimą P. Tarasenkai Alantoje ant namo, kuriame vaikystėje ir jaunystėje jis gyveno su šeima. 2018 m. Lietuvos radijui ir televizijai padėjo parengti filmą apie P. Tarasenką. Kartu su Kauno miesto kultūros ir paveldo skyriumi organizavo P. Tarasenkos ir jo giminių kapo Kauno Eigulių kapinėse sutvarkymą ir jo vardo suteikimą vienai iš Kauno gatvių. Apie P. Tarasenkos gyvenimą ir veiklą nuolat skaito pranešimus.
Alantos paminėjimas istoriniuose šaltiniuose
2016 m., padedant Lenkijos istorikams, Lenkijos mokslų akademijos Kurniko bibliotekos Rankraščių skyriuje pavyko atrasti 1436 m. birželio 26 d. dokumentą, liudijantį apie pirmąjį Alantos paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Tai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio dokumentas, liudijantis, kad 1436 m. birželio 28 d. Vilniaus kaštelionas Kristinas Astikas užrašė Alantą žmonai Onai kaip dovį.
Kiti reikšmingi asmenys ir įvykiai Alantos istorijoje
Didelį dėmesį G. Šeikis skiria kraštiečio varpininko Jono Gaidamavičiaus-Gaidžio atminimo įprasminimui. Jis taip pat nagrinėja Astikų giminės genealoginį medį ir Astikų, Bekešų bei Radvilų giminių vaidmenį Alantos istorijoje. Įdomus faktas, kad XVII a. pradžioje Alantos dvare veikė alchemijos laboratorija, kurioje buvo ieškoma vaistų ligotai kunigaikščio žmonai ar net bandoma išgauti tauriuosius metalus.
G. Šeikis rašo ir apie Reformacijos pėdsakus Alantoje XVI a. pabaigoje ir XVII a. viduryje, kalvinistiškosios reformacijos rėmėjus ir atstovus Lietuvoje - Biržų ir Dubingių šakos Radvilas. Taip pat jo darbuose nagrinėjamos 1919-1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais, Lenkijos vyriausybės dvilypė politika ir Lietuvos kariuomenės žygiai Raudonosios armijos atžvilgiu.
Gintautas Šeikis domisi ir Alantos visuomeniniu bei kultūriniu gyvenimu, įskaitant carinio laikotarpio katalikų blaivybės draugijas su „angelais sargais“ ir pirmuoju kinematografu Alantoje 1912 metais. Jis pabrėžia, kad „kraštas“ jam - tai pirmiausia bendruomenė. Knygos pasakojimas apima laikotarpį nuo ankstyvųjų viduramžių iki Pirmojo pasaulinio karo.
Publikacijos
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujomis Gintauto Šeikio knygomis:
- Alantos krašto istorijos: įvykiai ir žmonės / Gintautas Šeikis. - Molėtai [i.e. Vilnius] : Akademikai, 2025.
Knygoje pateikiama naujų faktų apie Alantos krašto istoriją ir reikšmingus šio regiono žmones. Joje gausiai iliustruota archyviniais dokumentais ir nuotraukomis, daug informacijos apie krašto vietovardžius ir asmenvardžius, kraštovaizdžio ypatumus. Knygos pristatymas vyko Molėtų viešojoje bibliotekoje, Alantoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos ašimi tampa Alantos dvaro istorija, per dvaro savininkų kaitą, jų ambicijas, tragedijas ir sprendimus atskleidžiama viso miestelio bei apylinkių raida.
Gintautas Šeikis taip pat rašo straipsnius istorijos žurnalui „Voruta“, kuriuose nagrinėja įvairias Alantos krašto istorijos temas, pvz.:
- „Pirmasis Alantos vardo paminėjimas XV a.“
- „Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a.“
- „Reformacijos pėdsakai Alantoje XVI a. pab. antroje pusėje - XVII a. viduryje“
- „Alchemijos muziejus Čekijoje, Kutna Horoje“ (apie alchemijos laboratoriją Alantos dvare)
- „Lenkai Alantoje 1920 m.“
- „Alantos miestelis XX a. pradžioje“
„Regitros“ valdybos narys
Įsigaliojus vidaus reikalų ministro įsakymui, patvirtinta nauja „Regitros“ valdybos sudėtis. Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, yra vienas iš naujųjų „Regitros“ valdybos narių. Valdyba, kuri sudaroma iš 10 narių 4 metų kadencijai, yra vienas iš įmonės valdymo organų, nustatantis įmonės struktūrą, veiklos rodiklius, priimantis sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo, tvirtinantis darbuotojų apmokėjimo ir skatinimo taisykles. Valdybos nariais skiriami valstybės tarnautojai, darbuotojų atstovai, kiti fiziniai asmenys, atitinkantys bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.