Švedija aktyviai siekia tobulinti savo teisinę sistemą, ypač susijusią su kelių eismo taisyklėmis ir transporto įmonių veikla. Pastaruoju metu įgyvendinami pokyčiai, kurie palies tiek vietinius, tiek užsienio vežėjus ir vairuotojus. Šiame straipsnyje apžvelgsime esamą situaciją, būsimus pakeitimus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip išvengti nemalonumų Švedijos keliuose.
Planuojami vairuotojų darbo laiko ir sankcijų pakeitimai
Švedijos vyriausybė pasiūlė iš dalies keisti vairuotojų darbo laiko taisykles ir už tam tikrus pažeidimus vietoj baudų skirti įspėjimus. Tačiau sąlyga yra ta, kad nusižengimas būtų nesunkus, o įmonė anksčiau nebūtų teista. Už nedidelius pažeidimus transporto įmonės gaus ne baudas, o įspėjimus, jei pažeidimas nėra rimtas ir įmonė turi gerą istoriją. Pasiūlymu nustatomos baudos už ES teisės aktų dėl naudojimosi tachografais pažeidimus, įvykdytus kitose EEE (Europos ekonominės erdvės) šalyse arba Šveicarijoje. Memorandume siūloma panaikinti Švedijos teisės aktuose nustatytą reikalavimą, kad transporto priemonių, kuriose įrengti skaitmeniniai tachografai, vairuotojai turėtų tachografo kortelę.
Planuojama įspėjimų sistema bus lankstesnė ir padės bendrovėms, kurios paprastai laikosi taisyklių, tačiau kartais gali padaryti klaidų. Šiuo metu dėl siūlomų pakeitimų vyksta konsultacijos. Jos galėtų įsigalioti 2025 m.
Įspėjimų sistema: kam ji bus taikoma?
Įspėjimų sistema būtų taikoma tik piniginėms baudoms, paskirtoms vežėjui (transporto įmonei), o ne vairuotojui. Įspėjimą galės išduoti Švedijos transporto agentūra, tikrindama įmones. Nustačiusi pažeidimą, agentūra įvertins, ar pakanka įspėjimo, ar būtina skirti baudą. Įspėjimų sistema visų pirma buvo sukurta Švedijos transporto agentūros atliekamiems įmonių patikrinimams. Tuo tarpu patikrinimus kelyje paprastai atlieka policija, kuri tikrina, ar vairuotojas laikosi kelių eismo taisyklių.
Švedijos bendrovėms nuobaudas už vairavimo ir poilsio laiko pažeidimus labai dažnai skiria Švedijos transporto agentūra, atlikdama bendrovių patikrinimus. Tačiau pažeidimai gali būti nustatomi ir atliekant patikrinimus keliuose. Užsienyje įsikūrusioms įmonėms pažeidimai Švedijoje nustatomi būtent tokiu atveju. Pagal ES taisykles nuobaudos turi būti nediskriminuojančios, todėl švelnesnė nuobauda - įspėjimas, o ne apmokėjimas - gali būti skiriama ne tik Švedijoje įsikūrusioms įmonėms.
Reglamento dėl vairavimo ir poilsio laiko 22 straipsnyje pateikiamos valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija nuostatos. Kontrolės direktyvoje yra išsamesnių nuostatų dėl keitimosi informacija, kurios įgyvendinamos Reglamento dėl vairavimo ir poilsio laiko, tachografų ir kt. 8 punkte. Tikrindamos, kaip laikomasi vairavimo ir poilsio laiko bei tachografų taisyklių, kompetentingos institucijos, gavusios prašymą, privalo teikti abipusę pagalbą ir informaciją. Tačiau verta pažymėti, kad per patikrinimą kelyje policija užsienio vežėjui vietoj baudos negali skirti įspėjimo. Memorandume teigiama, kad jei užsienio vežėjas per patikrinimą kelyje bus pripažintas pažeidęs taisykles, policija vis tiek skirs baudą. Tačiau Švedijos transporto agentūra, peržiūrėdama bylą, įvertins, ar nebūtų tikslingiau skirti įspėjimą, o ne nuobaudą. Jei taip, bauda bus grąžinta užsienio vežėjui, kaip numatyta teisės aktų pakeitimų projekte.
Saugos diržai ir vaikų tvirtinimo sistemos
Užsisegti saugos diržus ir naudoti vaikų tvirtinimo sistemas PRIVALOMA (Direktyva 91/671/EEB su pakeitimais). Išimtys:
- vyresniems kaip 3 metų ir žemesniems negu 135 cm vaikams važiuojantiems autobusu;
- jaunesniems negu 3 metų vaikams trumpai ir nedideliu atstumu važiuojantiems galinėje taksi sėdynėje;
- vyresniems kaip 3 metų ir žemesniems negu 135 cm vaikams trumpai ir nedideliu atstumu važiuojantiems galinėje sėdynėje ir užsisegusiems saugos diržus.
Šį kelių eismo saugumo ir eismo taisyklių turinį pateikia nacionalinės valdžios institucijos pagal Direktyvos (ES) 2015/413 8 straipsnio 1 dalį. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už šį turinį ar jo tikslumą.
Kelių eismo taisyklės ir mobilumo paketas
Švedija planuoja įvesti naujas taisykles, kurios sugriežtins įstatymų, nurodytų ES Mobilumo pakete, laikymąsi. Visi vairuotojai, neturintys reikiamų dokumentų ar nesilaikantys taisyklių, bus baudžiami didelėmis baudomis, o ant jų vilkikų ratų taip pat gali būti dedami užraktai. Šie pasikeitimai įsigalios nuo 2022 m. Naujų taisyklių ir baudų įvedimas skirtas užtikrinti, kad vilkikų vairuotojai ir vežėjų kompanijos laikosi ES Mobilumo paketo įstatymų. Vienas svarbiausių jų yra šalies, kurioje dirbama, minimalaus atlyginimo taikymas. Užsienio šalių vežėjai privalo pateikti reikiamus dokumentus Švedijos darbo ministerijai ne vėliau nei tą dieną, kurią vairuotojas pradeda savo darbą Švedijoje. Už kai kuriuos įstatymų pažeidimus ant vilkikų ratų taip pat gali būti dedami užraktai. Užraktai taip pat bus taikomi tiems, kurie laiku nesusimokėjo baudų.
Kabotažiniai pervežimai ir jų reglamentavimas
Vadinamieji kabotažiniai pervežimai yra griežtai reglamentuoti. Kabotažiniai pervežimai Europos Sąjungoje griežtai reguliuojami Europos Tarybos Reglamentu. Kabotažas - tai transporto operacija kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo. Vežėjui nerezidentui, atlikusiam tarptautinį vežimą, ta pačia transporto priemone leidžiama atlikti ne daugiau trijų kabotažinių vežimų iš eilės, kurie turi būti atlikti ne ilgiau nei per septynias dienas nuo tarptautinio vežimo užbaigimo. Vežėjas privalo turėti aiškius įvykdyto tarptautinio ir kiekvieno kabotažinio pervežimo įrodymus. Vietinės institucijos už kabotažinio pervežimo tvarkos pažeidimus gali taikyti įspėjimą ar net laikinai uždrausti vykdyti kabotažo operacijas tos valstybės teritorijoje, taip pat nustatyti kitas sankcijas, kurios užtikrintų reglamento nuostatų paisymą.
Pavyzdys iš praktikos: "Gitautos" atvejis
„Esame maža transporto įmonė. Mūsų vairuotoją Švedijoje sustabdė policija, sugalvojo, jog bauda 120 000 kronų (daugiau nei 11 tūkst. eurų). Protokolo negavome, jokių dokumentų irgi. Lietuvos institucijos nepadeda, ambasada sako, kad čia mūsų problemos ir turime patys aiškintis su policija. Iš vairuotojo paėmė dokumentus, greitkelio pakelėje užrakino ratą ir dar nuplėšė valstybinius numerius, apgadindami vilkiką.“ Taip dramatišką situaciją papasakojo „Gitauta“ bendrovės direktorius Mantas Abromavičius.
Vadovo teigimu, vairuotojo sulaikymas prie Horo gyvenvietės įvyko ketvirtadienį po pietų, o penktadienį prieš vidurdienį kebli situacija buvo identiška: vairuotojas nakvojo sunkvežimyje, darbuotojas iš transporto priemonės pasišalinti negali, o kokia galėtų būti išeitis iš padėties - neįsivaizduojama. Vienintelė pagalba, anot M. Abromavičiaus, buvo operatyvi ir geranoriška „Linavos“ atstovų konsultacija, kaip kreiptis į švedų teisėsaugą. Tai atlikta, be to, viena didelė Kauno įmonė, kuri yra „Gitautos“ klientė, irgi suskubo kreiptis Švedijoje į teisininkus.
„Tai susiję su vadinamuoju mobilumo paketu. Kaip suprantame, vairuotojui buvo pateiktas kaltinimas, kad jis vykdė kabotažinį pervežimą. Dirbo, neturėdamas Švedijoje darbo sutarties. Bet mes iš tiesų nedirbame jokioje Švedijos įmonėje, tai mūsų darbuotojas, pagal sutartį dirbantis Lietuvos įmonėje“, - tuo, kad švedų pareigūnų kaltinimai nepagrįsti, įsitikinęs direktorius M. Abromavičius.
120 000 Švedijos kronų yra maždaug 11 184 eurai. Informacija apie jos sumokėjimą nurodyta pristatyti netoli didmiesčio Malmės esančio miesto Lundo policijai. Anot direktoriaus, pareigūnai dirbo taip šiurkščiai, tarsi vairuotojas būtų padaręs kažką siaubingo, tarkim, važiuotų stipriai apsvaigęs ir jį reikėtų būtinai įkalinti sunkvežimyje be numerių ir užrakintu ratu. Sulaikytasis vairuotojas įmonėje dirba apie metus, jis patyręs, problemų darbdaviui nekeliantis darbuotojas.
Vėliau paaiškėjo, kad policija dėl baudos sumos nieko nežinojo, o nuimti numeriai ir dokumentai tebebuvo policijoje. Kabotažo ar trūkstamų darbo sutarčių klausimas buvo pakeistas į neva nesumokėtus mokesčius Švedijai. Nepaisant to, vilkikas, išstovėjęs 36 valandas pakelėje, galėjo tęsti darbą, ir baudos mokėti nereikėjo. Galiausiai pareigūnai grąžino vilkiko vairuotojui numerį ir nuėmė ratą blokavusį įtaisą.
Neteisėtas vogtų daiktų gabenimas ir atsakomybė
Švedijos vyriausybė priėmė naują įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms, kasmet iš Švedijos išvežančioms vogtų daiktų už maždaug 1,5 mlrd. kronų. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauja nuostata, pagal kurią bus kriminalizuotas vogtų daiktų gabenimas per sieną (šved. utförselhäleri). Tai reiškia, kad už tokią veiką bus taikoma griežta baudžiamoji atsakomybė. Įsigaliojus šiam įstatymui vogtų daiktų pervežimas per šalies sieną bus baudžiamas kaip atskiras nusikaltimas. Anksčiau tokia veika buvo traktuojama kaip kontrabanda ar turto pasisavinimas, todėl teisėsauga neturėjo aiškaus teisinio pagrindo bausti už vogtų daiktų išvežimą.
Ką numato naujas įstatymas?
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. už vogtų daiktų išvežimą iš Švedijos bus taikomos griežtos bausmės. Už tokį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, o jeigu veika padaryta stambiu mastu - gresia nuo šešių mėnesių iki šešerių metų nelaisvės. Įstatymas taip pat nustato, kad atsakomybė taikoma ne tik už patį nusikaltimą, bet ir už pasikėsinimą, pasirengimą ar susitarimą jį įvykdyti. Ypač svarbu tai, kad nuo šiol Švedijos muitinei suteikiama teisė savarankiškai sulaikyti ir konfiskuoti vogtus daiktus pasienyje. Anksčiau tokiems veiksmams reikėdavo policijos įsikišimo, todėl procesas užsitęsdavo, o nusikaltėliai dažnai spėdavo išvengti atsakomybės. Naujasis įstatymas suteikia muitininkams galimybę veikti greičiau, ryžtingiau ir efektyviau, užkertant kelią vogtų daiktų išvežimui iš šalies.
Kodėl tai svarbu lietuviams Švedijoje?
Nemažai lietuvių gyvena ir dirba Švedijoje, o vykstant į Lietuvą dažnai atsiranda proga papildomai užsidirbti - pervežant siuntas. Socialiniuose tinkluose neretai pasitaiko žinučių: „Kas važiuoja į Lietuvą? Paimkite paketą.“ Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekalta paslauga, tačiau būtent tokiu būdu nusikalstamos grupuotės kartais išveža vogtus daiktus: statybinius įrankius, valčių variklius, žemės ūkio techniką ir kitą vertingą turtą.
Čia slypi didžiausia rizika - Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žmogus žinojo, kad veža vogtus daiktus. Atsakomybė visada tenka vairuotojui arba tam, kas gabena bagažą. Tai reiškia, kad net geranoriškai paėmus „nekaltą“ siuntinį iš nepažįstamo žmogaus, pasekmės gali būti labai skaudžios: nuo teistumo ir kalėjimo iki transporto priemonės konfiskavimo.
Kaip apsisaugoti? Praktiniai patarimai lietuviams Švedijoje
Rizika ypač aktuali siuntų pervežimo įmonėms ir asmenims, kurie veža siuntas į Lietuvą arba tiesiog nori pagelbėti tautiečiams parveždami „nedidelį siuntinuką“. Tokie vežėjai atsiduria ypatingoje rizikos grupėje, nes kiekviena nepatikrinta siunta gali tapti pavojingais spąstais. Už neteisingą sprendimą atsakomybę visada teks prisiimti pačiam vežėjui. Svarbiausia suprasti, kad jei siuntinyje bus vogtų daiktų, atsakomybė teks ne siuntėjui, o būtent jums - vairuotojui. Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žinojote apie vogtą krovinį, ar ne. Įstatymas aiškus - už viską atsako tas, kuris gabena siuntą.
Todėl būtina elgtis atsakingai. Neimkite siuntinių iš nepažįstamų asmenų. Net jei pasiūlymas atrodo patrauklus ar užmokestis viliojantis, atminkite - atsakomybė visada tenka tam, kas veža. Visada reikalaukite, kad siuntėjas parodytų, kas yra pakuotėje. Skaidrumas yra būtinas: jei žmogus vengia atidaryti paketą ar pateikia neaiškią informaciją, tai aiškus ženklas, kad gali kilti problemų. Nepamirškite, jog net ir „nekaltas“ paketas gali kainuoti jums laisvę, reputaciją ar net transporto priemonę. Švedijos teisėsauga nesiaiškina, ar žinojote apie vogtą krovinį - pagal įstatymą atsakomybė visada tenka vairuotojui arba tam, kas gabena siuntą.
Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus užsienyje
Neretai pasitaiko situacijų, kai vairuotojai, grįžę iš kelionės po Europą, gauna laiškus iš užsienio policijos pareigūnų su pranešimais apie paskirtas baudas už viršytą greitį ar kitus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nors už nusižengimą galbūt jau buvo susimokėję vietoje.
Šiauliečio Ryčio atvejis Italijoje
Šiaulietis Rytis iš kelionės automobiliu po Europą grįžęs namo gavo Italijos policijos pareigūnų laišką - vaikinui už tos šalies autostradoje viršytą leistiną greitį paskirta nemaža bauda. Vairuotojas tokiu laišku labai stebisi, nes už prasižengimą iškart teko krapštyti piniginę. Prisiminęs tą nelemtą kelionę, Rytis pasakoja, kad važiuojantį Italijos greitkeliu jį sustabdė policijos pareigūnai ir skyrė keliasdešimt eurų baudą. Lietuvis piniginę patuštino vietoje, gavo kvitą ir ramus grįžo į gimtinę. Vis dėlto nuo nuotykių kupiną vasaros kelionę prieš kurį laiką teko prisiminti. Tikrindamas pašto dėžutę, joje rado laišką, kad Italijos policijos pareigūnai šiauliečiui paskyrė dar beveik 300 eurų baudą už anksčiau minėtą prasižengimą. Lyg to dar būtų maža, pranešime nurodyta - atsiskaityti su Italijos teisėsauga vaikinas privalo per 3 dienas. To nepadarius, bauda auga iki 400 eurų, o uždelsus 60 dienų - 600 eurų.
Užsienyje KET pažeidęs vaikinas įsitikinęs, kad jau vietoje atsiskaitymo už padarytą prasižengimą, todėl su jam paskirta bauda nėra linkęs sutikti. Svarsto, gal būtų galima bandyti įrodyti savo tiesą, aiškintis, ar neįsivėlė kokia klaida, o gal jis vietoje sumokėjo tik dalį baudos, gal yra dar koks nors logiškas paaiškinimas. Nurodytu adresu vaikinas išsiuntė laišką ir išdėstė savo dvejones, bet negavęs jokio atsakymo po trijų pakartotinių siuntimų, prisipažįsta - delsti sumokėti bijo, nes jam paskirta bauda gali padvigubėti. Vyras sako nesuprantantis ir to, kodėl visi atsiųsti baudos dokumentai buvo italų kalba. Tik paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
Lietuvos institucijų pozicija ir bendradarbiavimas
Patarimo, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą, negali duoti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai. Rytis Vosylius, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, sako, kad pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir žmogaus, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
„Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalba dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos“, - pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai taip pat sako, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. „Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais“, - priduria Ministerijos atstovai. Ką daryti, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatsako arba pats nemoki užsienio kalbos ir neturi galimybės aiškintis situacijos telefonu, negalėjo patarti nė vienas specialistas.
Duomenų mainai ir baudos išieškojimas
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta tik nustatant prasižengusį asmenį, kai jis, tarkim, buvo užfiksuotas radaru viršijantis leistiną greitį. R. Vosylius sako, kad dar 2011 m. spalio mėn. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus.
„Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą“, - teigia R. Vosylius. Aišku, kad valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, bet nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti. Taigi besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savoje, nei svetur.
Atsakydamas į klausimą, ar verta žmogui bandyti įrodyti savo tiesą, jei tuo metu, kai jis tai daro, auga jam paskirtos baudos dydis, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas primena kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisę. Pasak R. Vosyliaus, tiek atitinkamos valstybės gyventojui, tiek užsieniečiui yra suteikiamos vienodos teisės ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. „Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl, kaip minėta, asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis“, - teigia komisaras.
Prievartinio išieškojimo klausimas
Prievartinio išieškojimo klausimas yra gana komplikuotas. Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka - dar tik ateities planuose. Nors vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, ši direktyva nesprendžia prievartinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo.
„Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos prievartinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)“, - sako R. Vosylius. Todėl, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo, mažai tikėtina, kad į šiauliečio namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus susimokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą. Galimybėmis pasinaudoti paliktomis spragomis panašiai kalba ir Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė. Ji sako, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda. „Pavyzdžiui, norint Lietuvoje iš užsieniečio per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, vienas iš kriterijų yra tas, kad toks žmogus privalo arba čia gyventi, arba turėti turto, arba čia dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro Lietuvą ir joje jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Kitaip tariant, Lietuvoje iš tokio žmogaus prievartinis išieškojimas negali būti vykdomas“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė.
Ekspertės teigimu, panašiai yra ir su kitomis ES šalimis. Todėl iš šiauliečio Ryčio, gavusio baudą Italijoje, prievartinis išieškojimas galėtų vykti tik pačioje Lietuvoje, kada procesus pradėtų šios šalies antstoliai, gavę Italijos pareigūnų vykdomąjį raštą. „Taip, tai galėtų būti, bet tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių. Mūsų žiniomis, kol kas jo būtent šioje srityje dar nėra“, - teigia J. Bakšytė-Lozorkevičienė. Kitaip tariant, šiuo metu situacija aiški - jei lietuvis į Italiją daugiau nekels kojos, baudos gali ir išvengti. Užtenka pasinaudoti šioje srityje paliktomis tarptautinio bendradarbiavimo spragomis.
Prevencinės priemonės užsieniečiams
Ta pati problema, paranki vienaip ar kitaip prasižengusiems, aktuali visai ES, tad kiekviena valstybė pasirenka savarankiškus metodus, kaip visa tai spręsti. Pasak R. Vosyliaus, Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai.
„Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas“, - sako komisaras. Šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Pasak policijos atstovų, didžiąją dalį pažeidimų, kurie užfiksuojami greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai.
„Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu susimokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka“, - teigia R. Vosylius.
Diplomatų baudos už netvarkingą parkavimą Švedijoje
Švedijos transliuotojas SVT anksčiau skelbė statistiką, kurioje Lietuva yra dešimtuko septintoje vietoje už diplomatų baudas už netvarkingą automobilių statymą. Bauda siekė 32 700 Švedijos kronų (apie 2 894 eurus). Sąraše taip pat matytos ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Saudo Arabija, Angola, Kinija, Turkija, Gruzija, Moldova, Irakas. Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius žadėjo, kad baudos bus sumokėtos iš ambasados biudžeto.
„Situacija nepriimtina, praktika nesikartos. (...) Šiandien, tikiuosi, apmokėsime tas skolas, daugiau nelabai turiu ką padaryti. Mes susisiekėme su institucijomis, paprašėme, kad pateiktų mums tuos dokumentus, kad galėtume kompensuoti“, - portalui tv3.lt praėjusią savaitę komentavo L. Linkevičius. „Tokios praktinės situacijos susidaro dėl įvairių aplinkybių: diplomatai vyksta su delegacijų kortežais ir laikosi bendrų kortežų judėjimo greičių, parkuojasi (ar vairuotojai laukia) greta vykstančių oficialių renginių vietų (nors bendrai lokalios taisyklės parkavimąsi tokiose vietose gali drausti, tačiau oficialių vizitų ir renginių metu labai dažnai kortežų automobiliams tenka laukti būtent tokiose vietose)“ - rašoma Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento perduotame komentare portalui lrytas.lt.
Vykstant pirmininkavimo renginiams, oficialių renginių metu, atvykstančių asmenų padaugėja. Todėl tokiais laikotarpiais pareigūnų užfiksuojami Kelių eismo taisyklių pažeidimai. „Paprastai tokios situacijos sprendžiamos šalims bendradarbiaujant per diplomatinio protokolo atstovus“, - nurodoma atsakyme. Be to, ministerija kasmet organizuoja išvykstančiųjų diplomatų mokymus, kurių metu primenama, kad baudas už Kelių eismo taisykles reikia susimokėti. Taip pat pabrėžiama, kad dėl diplomatiniams santykiams taikomų Vienos konvencijos nuostatų bei priimančios šalies taikomų vietinių teisės aktų kolizijų, kartais atsiranda įvairaus pobūdžio administracinių klausimų, susijusių su mokesčiais ar baudomis.