Norvegijos keliai garsėja savo grožiu, tačiau tuo pat metu kelia didelių iššūkių vairuotojams dėl sudėtingo reljefo ir kintančių oro sąlygų. Nors kasmet tūkstančiai turistų atvyksta pasigrožėti kvapą gniaužiančiais Atlanto vandenyno kelio vaizdais, šis maršrutas yra visiškai neapsaugotas nuo Šiaurės Atlanto vandenyno stichijų, o tai dažnai lemia pavojingas situacijas.
Tragiškos avarijos su lietuvių dalyvavimu
Pastaruoju metu Norvegijoje įvyko keletas didelių avarijų, kuriose dalyvavo ir lietuviai. Šios nelaimės išryškina eismo saugumo svarbą ir sudėtingas sąlygas, su kuriomis susiduria vežėjai ir eismo dalyviai.
Kaktomuša Halingdalio slėnyje: trys žuvę ir vienas sunkiai sužalotas
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Norvegijos Halingdalio slėnyje kaktomuša susidūrė du automobiliai. Avarija įvyko 7-ajame greitkelyje Halingdalio Olio savivaldybėje, į vakarus nuo Torpomoeno. Policija pranešimą apie nelaimę gavo 3 val. 47 min. vietos laiku. Portalo vg.no duomenimis, pareigūnai patvirtino, kad žuvo trys žmonės, o ketvirtas buvo sunkiai sužeistas ir nuskraidintas į ligoninę. Vienas iš avarijon patekusių automobilių buvo registruotas Lietuvoje. Norvegijos leidiniui VG Lietuvos transporto bendrovės „Ortima“, įsikūrusios Vilniuje, komercijos direktorius Andrejus Svirko sakė: „Esame daugiau nei sukrėsti. Tai didžiausia tragedija įmonės istorijoje.“
Avarijos aplinkybės ir tyrimas
Pasak A. Svirko, su sunkvežimio vairuotoju jis pats nekalbėjo, tačiau nurodė, kad juo rūpinasi įmonės kolegos. Kolegos iš vairuotojo pasakojimo suprato, jog priešpriešais važiavęs lengvasis automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir įvyko susidūrimas. Policija kol kas šios informacijos nekomentuoja. Sunkvežimio vairuotojas naktį praleido viešbutyje, o jo darbdavys planuoja penktadienį jį parvežti namo. Sunkvežimio vairuotojas fiziškai nenukentėjo. Kraujyje alkoholio nenustatyta, taip pat policija neturi įrodymų, leidžiančių įtarti didesnį nei leistiną greitį.
Žuvusiųjų tapatybės oficialiai nenustatytos, tačiau policija žino, kas jie yra, ir apie tai pranešė giminaičiams. Ketvirtas sužeistas asmuo pristatytas į ligoninę, jo būklė kritinė. Policija mano, kad automobilyje važiavę asmenys yra 50-60 metų amžiaus vyrai iš Švedijos. Įvykio vietoje buvo apklaustas sunkvežimio vairuotojas ir liudininkai. Byloje kol kas niekam nepareikšti jokie kaltinimai. Norvegijos policija kol kas nepateikė daugiau įvykio aplinkybių. Nacionalinės nelaimingų atsitikimų tyrimų valdybos vadovė Ingvild Ytrehus vg.no sakė: „Atlikome išsamesnę techninę automobilio apžiūrą dėl apgadinimų, įvykio vietoje užfiksavome pėdsakus ir dirbome su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Tai yra dalis to, ką mes ištyrėme, tačiau kol kas negalime nieko pasakyti apie įvykio eigą.“
Norvegijoje retai pasitaiko, kad eismo įvykio metu žūtų trys ar daugiau žmonių. 2022 ir 2021 m. buvo po vieną tokį atvejį, o 2020 m. - nė vieno. 2019 m. įvyko du mirtini eismo įvykiai, kuriuose žuvo trys ir daugiau žmonių, o 2017 ir 2018 m. buvo po vieną tokį atvejį kiekvienais metais.
Avarija Stangės savivaldybėje: lengvojo automobilio vairuotojas važiavo prieš eismą
Norvegija ziemos metu e6 kelias.
Ketvirtadienio popietę, apie 14.45 val., Norvegijoje, Stangės savivaldybėje, lietuvis pateko į didelę avariją. Susidūrė Švedijoje registruotas lengvasis automobilis ir Lietuvoje registruotas sunkvežimis. Portalo bt.no duomenimis, pareigūnų teigimu, tiek techniniai duomenys, tiek liudininkų informacija rodo, kad incidentą sukėlė lengvojo automobilio vairuotojas, važiavęs prieš eismą. Iš jo laikinai atimtos teisės. Pareigūnas Vidaras Stavikas teigė: „Kol kas per anksti komentuoti, turime apklausti dar keletą žmonių.“
Po incidento praėjus beveik savaitei vieno žmogaus būklė tebėra kritinė. Buvo skelbta, kad iš viso per avariją nukentėjo 21 žmogus. Tiek automobilio vairuotojas, tiek keleiviai - Belgijos piliečiai. Jie automobilį buvo išsinuomoję Norvegijoje ir, kai įvyko incidentas, kaip tik buvo pakeliui į nuomos punktą priduoti automobilio. Tuo metu autobuso keleiviai - iš Pietų Korėjos, prie vairo sėdėjo lietuvis. Nurodoma, kad žuvo trys žmonės, vienas sunkiai sužalotas. Lengvasis automobilis, patekęs į avariją, registruotas Švedijoje. Norvegų dienraštis „Hamar Arbeiderblad“ praneša, kad nukentėjusieji yra penkiasdešimtmečiai ir šešiasdešimtmečiai vyrai. Naujienų portalas nrk.no papildo, kad visi žuvusieji yra švedai. Jų tapatybes oficialiai nustatys policija. Ketvirtas asmuo sunkiai sužeistas ir greitosios pagalbos lėktuvu buvo išgabentas į ligoninę Osle. Sunkvežimį vairavęs lietuvis, pirminiais duomenimis, stipriai nenukentėjo. Jį prižiūri medikai. Įvykio vietoje dirbo gausios policijos, ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos pajėgos. Norvegijos policija tiria eismo įvykio aplinkybes.
Siaubinga lietuvio vilkiko avarija: skrydis nuo 80 metrų skardžio
Dramatiška avarija, sulaukusi didžiulio populiarumo internete, įvyko pernai, kai lietuvis Dainius Šileika su lašišos pilnu sunkvežimiu važiavo namo iš Norvegijos. Dėl nutrūkusios rato grandinės jis nebegalėjo įvažiuoti į slidžią įkalnę. Buvo iškviesta pagalba. Bandymas užtempti sunkvežimį baigėsi nelaime - nuo skardžio nugarmėjo ir pats vilkikas, ir jį tempusi transporto priemonė. Tempusio automobilio vairuotojas spėjo iššokti, pajutęs, kad kažkas, sustabdęs jo automobilį, milžiniška jėga ima traukti atgal. Ši sekundė ar net jos dalis iššokant suteikė jam antrą gyvenimą. Vėliau norvegas prisipažino, kad tai buvo dviguba laimė, nes labai dažnai kartu pasiimdavo savo dešimtmetį sūnų, besididžiuojantį tėčio darbu. Tuomet jo drauge nebuvo - sūnus niekaip nebūtų spėjęs iššokti iš žemyn slystančio automobilio.
Šiauliečiui Dainiui pasisekė mažiau. Supratęs, kad nespės iššokti ir kad brangi kiekviena sekundė, jis greitai sumetė, kaip galėtų apsisaugoti būdamas kabinoje. „Bandžiau atidaryti duris, bet jos sunkios, suvokiau, kad nepavyks, tad šokau nuo sėdynės į už jos esantį miegamąjį, tvirtai įsitvėriau ir pradėjau versti save. Gerai žinau, kiek kartų verčiausi, nes skaičiavau. Suskaičiavęs iki dešimt supratau, kad automobilis sustojo“, - prisimena vyras. Įspūdingas jo skrydis žemyn - net iš 80 metrų aukščio.
Pirmasis vaizdas lietuvio ieškoti atskubėjusius žmones pribloškė - abu sunkiasvoriai automobiliai buvo tarsi vienas su kitu susisukę. Šiauliečio kabinoje nebuvo - gulėjo greta, užverstas kalnu sniego ir vežtų lašišų - 24-ių tonų, kurių vertė daugiau nei 100 tūkst. eurų. „Pagalvojau, kad nesušalsiu - suras mane“, - prisimena Dainius.
Po avarijos: reabilitacija ir sugrįžimas prie vairo
Dainius iš pradžių buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, vėliau, kai pavojus gyvybei praėjo, lėktuvėliu nuskraidintas kitur. Filmuotą medžiagą, kaip verčiasi į pakalnę, pirmąkart pamatė per TV, gulėdamas palatoje. Anot Dainiaus žmonos Jūratės, jei ji pirma būtų pamačiusi nufilmuotą medžiagą, o ne pakalbėjusi telefonu su Dainiumi, tikrai būtų pagalvojusi, kad jis negyvas. Nepaisant keturiolikos lūžusių šonkaulių, jų pradurtų abiejų plaučių ir galybės kitų traumų, vyras po penkių mėnesių atsistojo ant kojų ir… vėl sėdo už sunkvežimio vairo. Pirmasis reisas, sėdus už vairo, buvo į tą pačią Norvegiją.
Dėl avarijos detalių Dainius išreiškė nusivylimą: „Vyksta tyrimas, bet negaunu jokių raštų iš šios šalies. Niekas niekur nieko. Negaliu atsiimti savo daiktų, nes neprileidžia prie mašinos. Joje liko mano piniginė su pinigais ir banko kortelėmis, kompiuteris, drabužiai. Jaučiuosi apvogtas.“
Atlanto vandenyno kelias: grožis ir pavojai
Vakarinėje Norvegijos pakrantėje esančia aštuonių kilometrų ilgio atkarpa važiuojant geru oru, galima grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais. Tačiau orams subjurus, automobilius čaižo galingi vėjo gūsiai ir didžiulės ledinio vandens bangos, kurios persirita net per užtvaras ar uolėtą krantą. Beveik keturių minučių trukmės vaizdo medžiagoje iš vairuotojo perspektyvos užfiksuota bauginanti kelionė, viršuje siaučiant audrai, o apačioje sūkuriuojant bangoms.
Norvegija ziemos metu e6 kelias.
Viena populiariausių vietų šiame kelyje - įspūdingasis Storseisundeto tiltas, kurį vietiniai dėl neįprastos formos vadina „girtu tiltu“. Šis 260 m ilgio tiltas iškilęs virš Norvegijos jūros, ir juo važiuojant vairuotojui susidaro įspūdis, kad „tiltas į niekur“ įkrenta į jūrą, bet tai tik optinė apgaulė, nulemta neįprastos tilto formos. Atlanto vandenyno kelias, kuriam jau 25 m., vingiuoja salynu ir jungia žemyninę Norvegiją su Averojaus sala. Šis kelias yra vienas iš oficialių šalies turistinių maršrutų. Turizmo biuro duomenimis, kelias buvo tiesiamas 6 metus, darbininkai kentė baisias regionui būdingas oro sąlygas, jų darbus nutraukė 12 viesulų. Šiuo maršrutu keliaujantys turistai raginami sustoti keliose lankytinose vietose, įskaitant Kvernes Stave bažnyčią, Bremsnes olą ir populiarias žvejybos vietas, nors pats kelias ir jo uolėta pakrantė užsitarnavo pavojingo maršruto reputaciją. 2013 m. vandenyne pražuvo iš Izraelio atvykęs turistas, kuris gėrėdamasis vaizdu įkrito į jūrą.
tags: #furos #norvegijos #siaures #keliuose #avarijos