Šiandieniniame pasaulyje, kai kone kiekvienas išmanusis telefonas turi aukštos kokybės kamerą, o vaizdo registratoriai tapo neatsiejama automobilių dalimi, kyla vis daugiau klausimų dėl fotografavimo ir filmavimo viešosiose vietose teisėtumo. Svarbu suprasti, kokios taisyklės galioja, siekiant išvengti teisinių ginčų ir pažeisti kitų asmenų privatumą.
Automobilių vaizdo registratorių naudojimas ir medžiagos viešinimas
Automobilių vaizdo registratoriai visada buvo prieštaringai vertinama tema. Socialiniuose tinkluose kartais yra viešinamos vaizdo registratorių nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti pažeidimus darantys vairuotojai. Tokiais veiksmais galima pažeisti kitų žmonių privatumą. Net ir užtušavus automobilių numerius, kitos aplinkybės tam tikrais atvejais galėtų leisti identifikuoti automobilį vairuojantį asmenį, ir vaizdo įrašai būtų laikomi asmens duomenimis.
Reglamentų taikymas
Vaizdo registratoriaus naudojimas privačiame automobilyje įprastai laikomas asmenine (ne verslo) veikla, todėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai ir taisyklės nėra taikomi. Tačiau tai reiškia, kad užfiksuotą medžiagą vairuotojai privalo naudoti išimtinai savo asmeniniu tikslu - užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes. Vairuotojų drausminimas ir pažeidimų prevencija yra policijos veikla, o privatūs asmenys negali tuo užsiimti. Todėl paviešinus tokią medžiagą internete, siekiant sudrausminti vairuotojus, jau būtų išeinama iš duomenų tvarkymo asmeniniu tikslu ribų ir gali grėsti atsakomybė už netinkamą duomenų tvarkymą.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išaiškinimai
Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) išaiškinimus, visi automobiliai, kuriuose yra įrengti vaizdo registratoriai, turėtų būti pažymėti lipdukais. Be to, reikalaujama, kad vaizdo registratorių reikėtų įjungti tik tada, kai įtariamas potencialus pavojus.
Fotografavimas ir filmavimas viešosiose vietose
Viešose vietose, tokiose kaip gatvės, parkai, aikštės, fotografuoti ir filmuoti paprastai yra leidžiama. Tačiau svarbu žinoti, kad tai nereiškia visiškos laisvės. Nors pats buvimo viešoje vietoje faktas dar nereiškia, kad asmuo sutinka būti filmuojamas, paprastai, jei asmuo aiškiai neparodo, kad nesutinka (pvz., neatsisuka, nedengia veido, protestuoja), laikoma, kad jis neprieštarauja tokiam veiksmui.
Išimtiniai atvejai ir apribojimai
- Ne visos viešos vietos yra vienodai „viešos“. Pavyzdžiui, gydymo įstaigose, baseinuose, paplūdimiuose ar kitose vietose, kur žmonės paprastai tikisi didesnio privatumo, vaizdo stebėjimui taikomi kur kas griežtesni reikalavimai. Nors dalis tokių erdvių gali būti viešos, jose fiksuojami vaizdai gali atskleisti jautrią informaciją - pavyzdžiui, sveikatos būklę ar asmens kūno ypatumus.
- Yra atvejų, kai viešose vietose padarytos nuotraukos ar vaizdo įrašai negali būti skelbiami be papildomų sąlygų. Pavyzdžiui, negalima skleisti nuotraukų, jeigu jose užfiksuoti žmonės yra „neigiamose situacijose“ (pvz., smarkiai prisigėrę, sužaloti). Tokiu atveju reikia arba gauti jų sutikimą, arba, prieš platinant, pasirūpinti, kad žmonės nebūtų atpažįstami (pvz., užtušuoti veidus).
- Mažiau teisių platinti tai, ką nufotografavote ar nufilmavote, turite ir tuomet, jeigu užfiksavote svetimą kūrinį (pvz., perfotografavote kito fotografo nuotrauką ar nufotografavote tapytojo paveikslą). Pastatai ir skulptūros, esantys viešoje vietoje, patys yra autorių teisių objektai, tad juos fotografuojant, jei jie yra pagrindinis kompozicijos objektas ir siekiama turtinės naudos, gali prireikti autoriaus leidimo.
Nepilnamečių fotografavimas
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad viešai skelbiant informaciją yra draudžiama filmuoti, fotografuoti nepilnametį ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be bent vieno iš tėvų ar globėjų ir paties vaiko sutikimo. Vaikams taikoma aukštesnio lygio privatumo apsauga, todėl net ir turint tėvų sutikimus, nuotraukos pobūdis ir kontekstas gali pažeisti vaiko interesus.
Norint viešinti fotografijas ar vaizdo įrašus iš mokykloje vykstančių renginių, mokykla turėtų gauti bent vieno iš tėvų / globėjų ir paties vaiko sutikimą.
Svarbu nepamiršti, kad net ir viešoje vietoje padaryta asmens fotografija ar vaizdo įrašas negali žeminti jo garbės ir orumo ar kenkti dalykinei reputacijai.
Vaizdo stebėjimas privačioje nuosavybėje ir bendrose patalpose
Nors vaizdo kameros savaime nepažeidžia privatumo, problemos kyla, kai pažeidžiami esminiai duomenų apsaugos principai. Dažniausiai tai atsitinka, kai vaizdo stebėjimas vykdomas be aiškaus, konkretaus ir teisėto tikslo arba kai filmuojama gerokai plačiau, nei būtina tam tikslui pasiekti. Problemų iškyla ir tada, kai žmonės nėra tinkamai informuojami, kad yra filmuojami, kai kameros nukreiptos į vietas, kuriose pagrįstai tikimasi privatumo, arba kai įrašai saugomi ilgiau nei reikia.
Darbo vieta ir kitos specifinės vietos
Bet koks darbuotojų stebėjimas darbo vietoje gali kelti privatumo pažeidimo riziką ir gali būti taikomas tik tada, kai jis yra teisėtas, proporcingas ir būtinas aiškiai apibrėžtam tikslui. Vaizdo kameros negali būti įrengtos poilsio zonose, persirengimo ar valgymo patalpose, tualetuose ar kitose vietose, kuriose darbuotojai pagrįstai tikisi privatumo. Jei vaizdo stebėjimas būtinas, darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie tai iš anksto: nurodyti tikslą, teisinį pagrindą, duomenų saugojimo terminą ir asmenį, atsakingą už surinktos vaizdo medžiagos tvarkymą.
Panašūs principai taikomi ir tokiose vietose kaip sporto klubai. Ten sportuojančiųjų filmavimas nėra draudžiamas, tačiau kameros negali būti nukreiptos taip, kad stebėtų konkrečius asmenis iš arti ar sektų jų veiksmus. Jos turi būti skirtos bendrai erdvės stebėsenai, o ne individualiam žmonių filmavimui.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis filmuojant socialiai pažeidžiamus asmenis - vaikus, senjorus ar žmones su negalia.
Reikalavimai vaizdo stebėjimui
Advokatai pabrėžia, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų. Vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Informavimas apie vaizdo stebėjimą
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).
Esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo). Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
Vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas.
Policijos filmavimas
Daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą ir daugelį ES šalių, policijos pareigūnus galima filmuoti, jei jie atlieka savo pareigas viešoje erdvėje. Svarbu netrukdyti pareigūnui atlikti savo pareigų ar trukdyti jam dirbti.
Prieš imdami telefoną filmuoti, įsitikinkite, kad automobilio variklis išjungtas. Naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, yra neteisėta, net jei jus sustabdė policija. Neišjungus variklio, gali būti skirtos papildomos baudos arba nuobaudos.
Jei policijos pareigūnas paprašo liautis filmuoti arba bando konfiskuoti telefoną, būtina žinoti savo teises. Paprastai turite teisę filmuoti policijos pareigūną viešoje vietoje, jei netrukdote jam atlikti savo pareigų. Tačiau nepamirškite - prieš griebdamiesi telefono, išjunkite automobilio variklį, kad nepažeistumėte kelių eismo taisyklių.
Teisinė atsakomybė už neteisėtą fotografavimą ir filmavimą
Žmogus, kuris buvo nufotografuotas ar jo nuotrauka išplatinta neteisėtai, gali įpareigoti nutraukti nuotraukos viešinimą, tam tikrais atvejais prisiteisti kompensaciją (neturtinę žalą).
Išskirtiniais atvejais neteisėtas fotografavimas ir filmavimas gali būti net nusikaltimas. Taip yra, jei fotografuojama ir filmuojama nuolat, taip faktiškai sekant žmogų, renkant, o galbūt skleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Tokiu atveju galima skųstis policijai ir atitinkamoms institucijoms.
Teisinė atsakomybė už netinkamą atvaizdo ar filmuotos medžiagos viešinimą galėtų grėsti vaizdo įrašą paviešinusiam asmeniui (už netinkamą duomenų atskleidimą). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės, greičiausiai būtų taip pat atsižvelgiama į pačios medžiagos turinį (ar ji lengvai leidžia identifikuoti užfiksuotus asmenis) ir į medžiagą paviešinusio asmens veiksmus (pavyzdžiui, ar buvo reaguojama į prašymus pašalinti nuotrauką ar vaizdo įrašą ir pan.). Asmenys, kurių duomenys buvo netinkamai atskleisti, taip pat gali savo teises ginti teisiniu keliu ir reikalauti žalos atlyginimo.
Konstitucinės piliečių teisės ir nuomonės
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti teisės aktai garantuoja piliečių teisę į gyvybę, asmens laisvės neliečiamumą, asmens neliečiamumą ir privataus gyvenimo neliečiamumą. Šios teisės yra pamatinės ir ribojamos tik įstatymo nustatyta tvarka, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei konstituciškai svarbius tikslus.
Fotografai ir teisininkai skirtingai interpretuoja fotografavimo ir filmavimo laisvę. Įvykių fotografas Vincas Alesius pabrėžia abipusio sutarimo svarbą ir stengiasi paisyti žmogaus interesų, o fotografas Romualdas Požerskis kelia klausimą apie galimybę kurti meninius projektus šiandien, kai reikalingi raštiški tėvų sutikimai fotografuojant vaikus. Fotografas ir žurnalo redaktorius Valentinas Juraitis akcentuoja vidinį ir pilietinį balsą, teigdamas, kad įstatymai yra laikinas dalykas ir fotografuoti reikia viską, ką manai, kad reikia nufotografuoti.
Svarbu suprasti, kad nors vaizdo stebėjimas gali padėti užkirsti kelią žalai, jis visada turi atitikti BDAR reikalavimus ir gerbti asmenų teisę į privatumą.
tags: #fotografuoti #viesoje #vietoje #automobili