„Ford Fiesta“ - tai nedidelis automobilis priekiniais varomaisiais ratais, kurį sukūrė „Ford Motor Company“. Šis modelis yra gaminamas Europoje, Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje, Venesueloje, Kinijoje, Indijoje bei Pietų Afrikoje.
Automobilio atsiradimo istorija
Aštunto dešimtmečio pradžioje Europoje pastebimai augo mažalitražių automobilių paklausa. Tradiciškai „Ford“ kompanijos mažiausias modelis, „Escort“, turėjo priekinį variklį ir galinius varomuosius ratus. Tačiau konkurentai jau siūlė mažesnius, priekiniais ratais varomus automobilius, tokius kaip „Fiat 127“ ar „Renault 5“. 1973 m. naftos krizė dar labiau paskatino mažesnių automobilių paklausą.
Anksčiau, 1959 m., „British Motor Corporation“ (vėliau susijungusi su „British Leyland“) pristatė savo „Mini“ modelį, o 1963 m. „Rootes Group“ išleido „Hillman Imp“. Nors pastarasis nebuvo itin sėkmingas, laikui bėgant vartotojų poreikiai keitėsi. Žmonės, ieškodami nedidelių automobilių, vis dažniau norėjo praktiškų hečbekų, o ne įprastų sedanų.
Pradiniuose „Bobcat“ projektuose, kurie prasidėjo 1975 m., buvo numatyta, kad naujasis automobilis kainuotų 100 JAV dolerių pigiau nei „Ford Escort“. Taip pat planuota ilgesnė nei „Fiat 127“ važiuoklės bazė, tačiau „Fiesta“ turėjo būti trumpesnė už „Ford Escort“.
Bendradarbiaujant „Ford“ automobilių gamybos centrams Kelne (Vokietija) ir Dantone (Didžioji Britanija), 1973 m. rudenį projektas „Bobcat“ buvo patvirtintas. „Ford“ prognozavo gaminti 500 000 „Fiesta“ automobilių per metus. Tam buvo pastatyta visiškai nauja variklių gamykla netoli Valensijos (Ispanija), transašių gamykla netoli Bordo (Prancūzija), taip pat išplėsti surinkimo fabrikai Degeneme (Didžioji Britanija) ir Zarlujyje (Vokietija).
Automobilio pavadinimo ir dizaino kūrimas
Europos „Ford“ dizaineriai, kurdami naująjį automobilį, naudojo įvairius kodinius pavadinimus. Iš Kelno dirbtuvių kilo pasiūlymai „Iris“, „Beta“, „The Deutschlander“. Iš automobilių kėbulų gamyklos „Carrozzeria Ghia“ - „Mini-Mite“ ir „Blue Car“.
Naujojo automobilio, kurį projektavo „Bobcat“ komanda, vadovaujama p. Trevoro Erskaino, galutinis pavadinimų sąrašas buvo ilgas: „Amigo“, „Bambi“, „Bebe“, „Bravo“, „Bolero“, „Cherie“, „Tempo“, „Chico“, „Fiesta“, „Forito“, „Metro“, „Pony“ ir „Sierra“. Nors dauguma tarybos narių balsavo už „Bravo“, pats Henris Fordas II atmetė jų sprendimą ir automobilį pavadino „Fiesta“. Kai kurie pavadinimai vėliau buvo panaudoti kitiems modeliams: „Sierra“ tapo „Ford Cortina“ įpėdiniu 1982 m., o „Tempo“ - mažas automobilis, skirtas JAV rinkai.
Pavadinimas „Fiesta“ iš pradžių priklausė „General Motors“, tačiau jis buvo nemokamai perduotas „Ford“ kompanijai, kad pastaroji galėtų jį naudoti savo naujam mažalitražiam modeliui.
Techninės charakteristikos ir gamyba
Mechaniniu požiūriu, „Ford Fiesta“ tęsė tradicijas. Prie naujos „Ford Kent“ variklio versijos, pavadintos „Valencia“ (pagal naują gamyklą Almusafėje, Ispanijoje), buvo montuojama 4-ių pavarų mechaninė pavarų dėžė.
„Fiesta“ automobilius gamino „Ford“ gamyklos Degeneme (Didžioji Britanija), Zarlujyje ir, nuo 1979 m., Kelne (Vokietija).
Siekiant sumažinti išlaidas bei paspartinti tyrimus ir gamybą, daugelis modifikuotų „Kent“ variklių, numatytų „Fiesta“ modeliams, buvo bandomi „Fiat 127“ automobiliuose. Tai taip pat leido slapta testuoti automobilius Europos keliais.
Ford Fiesta modeliai ir modifikacijos
„Ford Fiesta“ yra žinomas dėl savo įvairių modelių ir modifikacijų, atitinkančių skirtingus poreikius ir rinkas. Šiame skyriuje pateikiama struktūruota informacija apie svarbiausius rodiklius ir techninius duomenis, apimant variklį, transmisiją, kėbulą, bagažo skyrių, padangas, kuro sąnaudas ir kt.
Pagrindiniai techniniai parametrai
Visi „Ford Fiesta“ automobilių modeliai ir jų modifikacijos pasižymi specifiniais techniniais parametrais:
- Variklis: Įvairios benzininės ir dyzelinės jėgainės, skirtingos darbinio tūrio ir galios konfigūracijos.
- Transmisija: Dažniausiai naudojamos 4-ių arba 5-ių pavarų mechaninės pavarų dėžės, taip pat automatinės transmisijos kai kuriose versijose.
- Kėbulas: Tradiciškai siūlomi 3-durų ir 5-durų hečbekai, pritaikyti miesto sąlygoms.
- Bagažo skyrius: Kompaktiškas, tačiau pakankamas kasdieniam naudojimui, su galimybe didinti talpą nulenkiant galines sėdynes.
- Padangos: Skirtingų dydžių ir protektoriaus raštų padangos, priklausomai nuo modelio ir komplektacijos.
- Kuro sąnaudos: Optimizuotos siekiant ekonomiškumo, ypač mažesnio darbinio tūrio variklių versijose.
Informacija apie automobilių eksploataciją
Kiekvienas „Ford Fiesta“ modelis ir jo modifikacija turi specifinę informaciją apie automobilių eksploataciją. Tai apima:
- Maksimalus greitis: Skiriasi priklausomai nuo variklio galios ir aerodinamikos.
- Įsibėgėjimas: Laikas nuo 0 iki 100 km/h, rodantis automobilio dinamines savybes.
- Sukimo momentas: Svarbus rodiklis, įtakojantis automobilio trauką.
- Kuro bako talpa: Nustato automobilio veikimo nuotolį be papildymo.
- Interjero ir eksterjero sprendimai: Nuo paprastų iki sportiškų komplektacijų, siūlančių skirtingą komforto ir stiliaus lygį.
