Europos Sąjunga aktyviai siekia atnaujinti savo transporto priemonių parkus, mažinti aplinkos taršą ir skatinti žiedinės ekonomikos principus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės ES strategijos ir iniciatyvos, skirtos automobilių ir sunkiasvorio transporto sektoriaus transformacijai, taip pat aptariamos nacionalinės priemonės, įgyvendinančios šiuos tikslus.
Taršos mažinimo tikslai ir elektromobilumo skatinimas
Europos Sąjunga yra nustačiusi ambicingus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, siekdama užtikrinti poveikio klimatui neutralumą iki 2050 metų. Šie tikslai suteikia aiškumo automobilių pramonei ir skatina gamintojus plėtoti inovacijas bei investicijas į ekologiškesnes technologijas.
Griežtesni išmetamųjų teršalų standartai
Reglamente nustatyti tarpiniai išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslai iki 2030 m.: automobiliams - 55 proc., o furgonams - 50 proc. mažesnė tarša lyginant su 2021 m. Nedaug transporto priemonių (nuo tūkstančio iki 10 tūkst. naujų automobilių arba nuo tūkstančio iki 22 tūkst. naujų furgonų) per kalendorinius metus pagaminančioms įmonėms iki 2035 m. pabaigos taikoma išimtis.
Už šį sprendimą balsavo 320 Europos Parlamento narių, prieš - 279, susilaikė 21. Šiuo reglamentu skatinama gaminti nulinės taršos ir mažataršes transporto priemones. Jame nustatyti plataus masto tikslai 2030-aisiais ir nulinės taršos tikslas 2035 m. Šie tikslai yra labai svarbūs siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
Nulinės ir mažataršės transporto priemonės (NMTP)
Pagal dabartinę visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) skatinimo sistemą gamintojams, parduodantiems daugiau transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, kaip antai elektromobiliai ir didelio efektyvumo laidu įkraunamos hibridinės transporto priemonės, taikomi mažesni teršalų išmetimo tikslai. Ši sistema bus pritaikyta taip, kad atitiktų numatomas pardavimo tendencijas.
Nustatyta, kad nuo 2025 iki 2029 m. naujų automobilių pardavimo NMTP lyginamasis rodiklis turi būti 25 proc., o naujų furgonų pardavimo NMTP lyginamasis rodiklis - 17 proc. Vartotojams netaršūs automobiliai taps labiau įperkami ir greičiau atsiras naudotų netaršių automobilių rinka.
Elektra ir vandeniliu varomo transporto plėtra
Pramonės lyderiai svarsto, kad vandenilis yra viena iš pagrindinių galimybių kurti švaresnį ir tvaresnį kelių transportą. Abiem atvejais naudojant ekologišką vandenilį galima 100 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Pavyzdžiui, 2026 m. „Volvo“ pradės vandenilį naudojančių sunkvežimių bandymus keliuose - tai bus žingsnis link „grynojo nulio“ ir anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų įgyvendinimo. Pramonės lyderė „Volvo“ pareiškė, kad vandeniliu varomos sunkiasvorės krovininės transporto priemonės pasižymės tokiomis pat eksploatacinėmis savybėmis ir patikimumu kaip ir jų dyzeliniai sunkvežimiai ir galės nuvažiuoti didelius atstumus - tai yra esminis žingsnis siekiant 2040 m. tikslo - 100 proc. netaršių sunkvežimių.
Elektromobiliai jau demonstruoja savo privalumus pasaulio keliuose, todėl netrukus elektra varomos sunkiasvorės krovininės transporto priemonės taps įprastos pramonėje. Akumuliatorių technologija gali tapti kertiniu energetikos pertvarkos akmeniu, palengvinsiančiu transporto sektoriaus dekarbonizaciją ir užtikrinsiančiu svarbią paramą nepastoviai saulės ir vėjo energijai elektros gamyboje. Vienas didžiausių akumuliatorių pramonės iššūkių - kurti ir gaminti kietojo kūno akumuliatorius dideliu mastu. Siekiama sukurti kietakūnius akumuliatorius, tinkamus elektra varomoms transporto priemonėms. Įkrovimo megavatais tyrimai galėtų būti puikus sprendimas tolimųjų reisų sunkvežimiams. Be ličio jonų ir kietojo kūno akumuliatorių, yra daugybė įdomių koncepcijų, pavyzdžiui, IBM akumuliatorius, gaunamas iš jūros vandens, lenkia ličio jonų akumuliatorius.
Įkrovimo infrastruktūros plėtra ir finansavimas
Lietuvoje keleivinio transporto ir vilkikų parkai aktyviai atnaujinami. Pagrindinėse šalies arterijose kurs sunkiasvorių elektrinių transporto priemonių įkrovimo parkai su 300 didelės ir labai didelės galios įkrovimo stotelių, o dešimtys taršių autobusų bus modifikuoti į varomus elektra. Tam Lietuvos Susisiekimo ministerija skiria 14,5 mln. eurų.
Elektromobilumo ekosistemą būtina plėtoti vienu metu - ne vien skatinti elektromobilių ir elektra varomų vilkikų įsigijimą, tačiau ir plėtoti patogų infrastruktūros tinklą. Pirmasis kvietimas skirtas sunkiojo keleivius arba krovinius vežančio M2, N2, M3, N3 klasės elektrinio transporto viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros įrengimui ir plėtrai. Šiai priemonei numatyta 12,5 mln. Eur. Antrasis kvietimas skirtas taršių M2 ir M3 klasės keleivinių transporto priemonių perdarymui (modifikavimui) į visai netaršias. Šios priemonės investiciniams projektams įgyvendinti bus skiriama 2,04 mln. Eur. Pretenduoti į šią finansinę priemonę, kuria bus galima kompensuoti autobusų perdarymo išlaidas, gali juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti ekonominę veiklą bei licenciją teikti keleivių vežimo paslaugas Lietuvos teritorijoje.
Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, jog jau 2029 metais visos šalyje eksploatuojamos transporto priemonės turės būti varomos alternatyviais degalais. Šiuo tikslu planuojama skirti lėšas iš 2021-2027 m. programos lėšų miestams, turintiems patvirtintus darnaus judumo mieste planus, taip pat numatoma skirti dalį Klimato kaitos programos lėšų. Planuojama skirti lėšų 500 autobusų ar mikroautobusų, kurie būtų varomi elektra, biodegalais ar vandeniliu, įsigyti. Preliminariai planuojama, kad 500 mikroautobusų / autobusų įsigyti bus teikiama nustatyto dydžio fiksuota subsidija (M2 - 12 tūkst. Eur, M3 - iki 60 tūkst. Eur), prioritetą teikiant nulinės emisijos transporto priemonėms, pritaikytoms asmenims su specialiais poreikiais. Mažesnėms savivaldybėms, neturinčioms darnaus judumo mieste planų, žadama skirti lėšų 230 netaršių autobusų įsigyti.
Darnaus judumo fondo preliminarūs galimi finansavimo šaltiniai nurodyti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 30 str. 2 p. Į fondą gali būti skiriamos lėšos, surenkamos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų, skirtų atsinaujinančių išteklių naudojimui transporto sektoriuje skatinti, ir valstybės biudžeto asignavimų.
Žiedinės ekonomikos principų diegimas automobilių sektoriuje
Europos Sąjungoje baigėsi derybos dėl automobilių žiediško dizaino ir atliekų tvarkymo reglamento, kuris palies visą automobilių sektorių - nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Šio reglamento pagrindiniai tikslai yra aplinkosauginis (mažinti CO₂ emisijas), išlaikyti naudingas žaliavas ES viduje ir kovoti su nelegaliu automobilių ardymu.
Automobilių dizainas ir perdirbimas
Naujosios taisyklės numato, kad visi nauji automobiliai turi būti projektuojami taip, kad jų dalys būtų lengvai išimamos ir tiktų perdirbimui ar pakartotiniam panaudojimui. Plastiko dalis automobilyje per tam tikrą laiką turės būti pagaminta bent iš 20-25 proc. perdirbto plastiko. Vėliau Komisija pasiūlys ir kitus perdirbtų medžiagų procentinius tikslus plienui, aliuminiui ir t.t. Tai reiškia, kad gamintojai jau dizaino stadijoje turės galvoti apie tai, kaip automobilis bus išardomas ir perdirbamas, kad medžiagos galėtų grįžti į gamybos ciklą.
Reglamente aiškiai apibrėžta, kurios dalys ir kaip turi būti išimamos jų nepažeidžiant. Gamintojai taip pat turės dalintis visa technine informacija su rinkos dalyviais, o atliekų tvarkytojai bus įpareigoti išimti tam tikras detales. Reglamentas skatins gamintojus naudoti mažiau neperdirbamo plastiko, o aiškesnė tvarka padės atkurti žiedinę automobilių perdirbimo grandinę.
Gamintojų atsakomybė ir kova su nelegaliu ardymu
Reglamento trečiasis labai svarbus elementas - gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Pagal išplėstinės gamintojo atsakomybės principą jie turės kompensuoti atliekų tvarkytojų patiriamus kaštus, jei automobilio ardymas ir detalių pardavimas neatsiperka, o liekančios dalys tampa finansine našta.
Pagal naujas taisykles, perdirbti automobiliai turės būti atiduodami tik autorizuotoms ardytojų įmonėms, o eksportuoti į trečiąsias šalis bus leidžiama tik išimtinais atvejais - jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad transporto priemonė dar nėra baigusi gyvavimo ciklo. Šis pakeitimas yra atsakas į daugybę atvejų, kai seni, aplinkai pavojingi automobiliai buvo nelegaliai ardomi arba eksportuojami į trečiąsias šalis, o jų atliekos teršia aplinką. Kasmet apie 3 mln. transporto priemonių Europos Sąjungoje „dingsta“, nors yra paskelbiamos netinkamomis naudoti. Sukūrus veikiančią sistemą, žmonėms būtų paprasčiau priduoti automobilius teisėtiems tvarkytojams, o valstybė sumažintų nelegalios veiklos mastą.
Potencialas ir iššūkiai Lietuvoje
Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis teigia matantis ir didžiulį potencialą, ir nemažus iššūkius. Anot jo, perdirbimui reikia atitinkamo techninio pasirengimo, aiškių mechanizmų ir pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima pritaikyti esamą ar parengti naują infrastruktūrą. Trumpuoju laikotarpiu automobilių kaina gali didėti, nes reikės investicijų ir iš gamintojų, ir iš perdirbimo sektoriaus.
Teigiama pusė ta, kad svarbios detalės ir medžiagos - ypač metalai, plastikai ir kritinės žaliavos iš elektrinių variklių bei baterijų - nebebūtų tiesiog išvežamos į trečiąsias šalis ar paliekamos autošiukšlynuose. Vietoje to, jos būtų sistemingai išimamos ir perdirbamos Europoje, taip mažinant priklausomybę nuo žaliavų tiekimo grandinių iš Azijos ir kitų regionų. Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tai galėtų būti ypač gera niša kurti stipresnius automobilių perdirbimo centrus ir iš esmės pertvarkyti atliekų ūkį panašiai, kaip tai buvo padaryta su pakuočių ir elektronikos atliekų tvarkymu.
Lietuvoje jau dabar yra daug įmonių, kurios ardo automobilius ir prekiauja naudotomis dalimis. Esminis klausimas, ar pavyks dalį šių įmonių paslaugų pakelti į aukštesnį lygį, kur būtų ne tik parduodamos dalys, bet ir sistemingai atgaunamos medžiagos pagal naujus ES reikalavimus. Vadovo žiniomis, regionuose jau buvo svarstytos idėjos plėtoti automobilių perdirbimo veiklas. Lietuvoje šiandien jau yra perdirbamos švino baterijos, kurių beveik 100 proc. sudedamųjų dalių gali būti panaudotos naujiems akumuliatoriams gaminti.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit teigia, kad naujasis reglamentas pagaliau leistų rimtai spręsti dvi ilgai lydėjusias problemas - nelegalų automobilių ardymą ir žaliavų nutekėjimą. Šiuo metu ES importuoja apie 90 proc. kritinių žaliavų, o Lietuvoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai surinkta 39 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Perdirbus vieną automobilį galima atgauti iki 1,5 tonos vertingų medžiagų, tačiau tam būtina sustabdyti juodąją rinką. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Baltarusijos pilietis Lietuvoje įsigijo 18 tūkst. automobilių, kurių likimas neaiškus, bet tikėtina, kad jie buvo nelegaliai išardyti. Nelegalių ardytojų palikti plastikai, padangos, alyvos likučiai ar salono apdailos detalės dažnai atsiduria gamtoje, o tai didina taršą. Jei reglamentas bus priimtas, tai taps svarbiu žingsniu siekiant, kad automobiliai būtų ne atliekos, o vertingų žaliavų šaltinis.
Transporto priemonių techninė apžiūra ir saugumas
Siekiant užtikrinti aukštesnius saugumo ir aplinkosaugos standartus, Europos Sąjunga rengia naujus reglamentus, kurie gali reikšmingai pakeisti transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarką.
Europos lygmens reikalavimai techninei apžiūrai
Europos Sąjunga nori įvesti naują transporto priemonių techninės apžiūros sistemą, kuri galiotų visose valstybėse narėse. Planuojama įdiegti vadinamąjį „Roadworthiness Package“, t. y. tinkamumo važiuoti keliais taisyklių paketą. Iš siūlomų sprendimų matyti, kad jau 10 metų senumo automobiliai bus tikrinami kur kas atidžiau. Diagnostika labiau apims elektroniką ir saugos sistemas. Planas taip pat numato Europos transporto priemonių duomenų bazės sukūrimą ir iš ne Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui, JAV) įvežamų automobilių registracijos taisyklių suvienodinimą. Praktiškai tai reiškia, kad nuslėpti transporto priemonės istoriją taps kur kas sunkiau.
Dėl naujų, griežtesnių apžiūrų daugelis automobilių gali būti neleidžiami eksploatuoti. Techninės apžiūros stočių savininkams ir senesnius automobilius turintiems vairuotojams teks susidurti su dideliais techninės apžiūros kriterijų bei procedūrų pokyčiais.
Vairuotojų gerovė ir modernizuotos sustojimo aikštelės
Kad vairuotojai galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas, labai svarbu užtikrinti saugesnes pakelėse esančias patalpas. Svarbiausia - saugumo jausmas. Saugios erdvės, kurioje vairuotojai gali pailsėti nebijodami, kad bus pavogti ar sužaloti, užtikrinimas yra labai svarbus siekiant pagerinti vairuotojų gerovę. Pramonė neturi pamiršti vairuotojų gerovės svarbos; investicijos į saugias ir patikimas sunkvežimių sustojimo vietas turės teigiamos įtakos vairuotojų streso lygiui ir psichinei sveikatai.
Jau dabar Rumunijoje atidaryta pirmoji Europoje prestižinė Dekra platininio sertifikato sunkvežimių stovėjimo aikštelė. Po ilgų darbo valandų, praleistų izoliuotai, šiose stotelėse turi būti saugi aplinka, kurioje vairuotojai galėtų bendrauti su bendrakeleiviais - tai labai svarbu siekiant sumažinti stresą. Modernizuotose sunkvežimių stovėjimo aikštelėse bus galima visą parą gauti sveiko, karšto ir šviežio maisto. Moderniuose automatuose bus patiekiami maistingi patiekalai, todėl vairuotojai visada galės gauti maisto, nepriklausomai nuo tvarkaraščio.
Nauji dirbtinio intelekto technologijų pasiekimai gali iš esmės pakeisti saugumo priemones sunkvežimių stotelėse visoje Europoje. Kai kur jau naudojamos sistemos, apimančios daugybę kamerų, nuolatinį vaizdo stebėjimą apmokyto personalo, termovizorius įsibrovėliams aptikti ir net veido atpažinimo funkciją, leidžiančią sudaryti klientų profilius. Remiantis TAPA EMEA 2023 m. ataskaita, pranešimų apie krovinių vagystes skaičius viršijo 50 000, o tai reiškia, kad kasdien įvykdoma daugiau kaip 140 vagysčių, tad vyriausybių finansavimas saugioms tvoroms įrengti yra teigiamas žingsnis siekiant sumažinti šį skaičių.
Grandininiai prekių tiekimo sandoriai Europos Sąjungoje
Skaitmeninimas ir inovacijos transporto sektoriuje
Technologinė pažanga ir skaitmeninimas ženkliai prisideda prie transporto priemonių parkų atnaujinimo, didinant efektyvumą, saugumą ir tvarumą.
Autonominės transporto priemonės ir jų poveikis
Savaeigių sunkvežimių kūrimas paspartėjo, o gamintojai žada, kad iki 2030 m. bus pasiektas 4 lygio autonomiškumas. Sunkvežimių technikos raida sukels revoliuciją krovinių vežimo sektoriuje. Autonominių transporto priemonių eroje patyrę vairuotojai ir toliau bus labai svarbūs, nes jiems teks esminis vaidmuo mokant naudotis transporto priemonėmis.
Automatizuotos eismo juostos išlaikymo sistemos sukels revoliuciją krovinių vežimo sektoriuje, atverdamos kelią didesniam autonomiškumui. Sunkvežimiai galės dirbti 24 valandas per parą ir važiuoti pastoviu atstumu, todėl bus saugesni ir taupiau naudos degalus. Automatizuotos vairavimo sistemos galėtų gerokai sumažinti žmogiškųjų klaidų, kurios yra svarbiausia eismo įvykių priežastis, skaičių.
Neišvengiamas autonominių ir savaeigių sunkvežimių antplūdis lems, kad reikės iš naujo įvertinti poilsio taisykles ir teisės aktus. Sunkvežimio vairuotojo darbas greičiausiai labai skirsis nuo šiandieninio, o naujai sukurtoms pareigoms reikės naujų įgūdžių ir infrastruktūros. Sunkvežimiams pasiekus 4 lygio autonomiškumą, būtina patikima mokymo infrastruktūra, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus darbas. Mokymas bus labai svarbus siekiant išlaikyti krovinių vežimo standartus, o nauju standartu taps specialios mokymo erdvės, skirtos autonominėms transporto priemonėms išbandyti.
Bekontakčiai mokėjimai ir efektyvus parkų valdymas
Bekontakčiai mokėjimai tapo populiariausiu mokėjimo būdu, o tyrimai patvirtina, kad didelė dalis respondentų visame pasaulyje jais naudojasi kasdien. Daugiau nei pusė vartotojų nerimauja dėl banknotų ir monetų tvarkymo. Bekontakčių mokėjimų privalumai - greitesni mokėjimai, trumpesnis kasų darbo laikas ir mažesnės eilės.
Ateityje sunkvežimiai galėtų būti nuskaitomi įvažiuojant ir automatiškai siunčiama sąskaita į parko sąskaitą. Skaitmeniniai mokėjimai yra saugesni ir padeda supaprastinti visų šalių buhalterinę apskaitą. Inovacijos ir technologinė pažanga yra šiuolaikinių transporto parkų statybinių blokų pagrindas.
Tiekimo grandinės bendradarbiavimas
Ateityje įmonėms teks iššūkis kurti tiekimo grandinės santykius, kurie palengvintų bendradarbiavimą, eksperimentavimą ir pasitikėjimą peržengiant organizacines ribas. Eksperimentavimas, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas yra labai svarbūs krovinių vežimo pramonės sėkmei. Vairuotojo vaidmens apibrėžimas iš naujo nereikš sunkvežimių vairuotojų išnykimo. Vairuotojai vis dar bus svarbiausia neatsiejamos krovinių vežimo mašinos sudedamoji dalis, o taisyklės, įstatymai ir mokymai palengvins jų vaidmenį.
Lietuvos iniciatyvos atnaujinant keleivinio transporto parkus
Lietuvos keleivinio transporto laukia neišvengiamos permainos, siekiant įgyvendinti ES nustatytus aplinkosaugos tikslus.
Nacionaliniai tikslai ir finansavimas
Lietuvos Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad jau 2029 metais visos šalyje eksploatuojamos transporto priemonės turės būti varomos alternatyviais degalais. Keleivių vežėjams teks iš esmės atnaujinti turimus viešojo transporto parkus. Per artimiausius dvejus metus Lietuvos keleivinio transporto ir vilkikų parkai stipriai atsinaujins.
Ekonomikos gaivinimo plane susisiekimo sektoriui numatyta skirti lėšų 500 autobusų ar mikroautobusų, kurie būtų varomi elektra, biodegalais ar vandeniliu, įsigyti. Taip pat žadama skirti lėšų 230 netaršių autobusų įsigyti mažesnėms savivaldybėms. Nors keleivių vežimo paslaugas teikiantys vežėjai turi ir patys ieškoti sprendimų, kaip pakeisti savo eksploatuojamas techniškai pasenusias transporto priemones, didelė dalis finansavimo ateina iš ES paramos fondų ir Klimato kaitos programos. Darnaus judumo plane identifikuotas poreikis įsigyti dar 1110 netaršių viešojo transporto priemonių, kad visas netaršaus viešojo transporto priemonių parkas miestuose sudarytų 62,2 %.
Paramai taikomi principai ir kriterijai
Finansavimo priemonėms taikomi horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Įgyvendinant projektus turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus susitarimo ir reikšmingos žalos nedarymo principo. Jokia projekto veikla neturi daryti reikšmingos žalos šešiems aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo).
Preliminariai planuojama, kad prioritetas bus teikiamas nulinės emisijos transporto priemonių įsigijimui, pritaikytoms asmenims su specialiais poreikiais. Paramai gauti bus nustatyti aprašai su konkrečiomis sąlygomis vėlesniais etapais. Krovininio transporto srityje, Parama SGD (suspaustomis gamtinėmis dujomis) varomoms komercinio transporto priemonėms įsigyti numato fiksuotą sumą N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Prioritetas teikiamas nulinės emisijos transporto priemonėms, o transporto priemonėms, varomoms gamtinėmis dujomis, taikomi papildomi įpareigojimai dėl biometano sunaudojimo. Galimos subsidijos dydis nuo 12 tūkst. Eur N2 iki 50 tūkst. Eur N3 krovininio transporto priemonėms.
Nuo 2023 m. kelių rinkliava Lietuvoje renkama vadovaujantis principu „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, siekiant skatinti tvaresnį transportą. Yra patvirtinti ribiniai tarifai, kurie autobusams, N2 ir N3 kategorijų komercinėms transporto priemonėms jau yra mažesni nei krovininiam transportui.
Apibendrinimas
Europos Sąjungos pastangos atnaujinti transporto priemonių parkus yra daugiasluoksnės, apimančios griežtus aplinkosaugos tikslus, finansines paskatas tvaresniam transportui, žiedinės ekonomikos principų diegimą gamyboje ir atliekų tvarkyme, bei dėmesį technologinėms inovacijoms ir vairuotojų gerovei. Šios priemonės, derinamos su nacionalinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip Lietuvos viešojo transporto atnaujinimo programos, yra esminės siekiant klimato neutralumo ir efektyvesnio bei saugesnio transporto ateities.
tags: #europos #sajungos #budai #atnaujinti #transporto #priemoniu