Elektromobilių vystymasis Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvos elektromobilių rinka pastaraisiais metais sparčiai augo ir toliau prognozuojami intensyvūs pokyčiai. Iki 2035 m. numatoma, kad elektromobiliai sudarys 20 proc. visų šalyje registruotų lengvųjų automobilių, nors šiuo metu jų dalis siekia vos 1 proc. Šiam augimui pritaikyta infrastruktūra - viešojo ir pusiau viešojo įkrovimo prieigų skaičius - per artimiausius šešerius metus augs nuo 1,4 iki 6 tūkst.

Elektromobilių parko plėtra ir infrastruktūros atsilikimas

Pastaruosius metus Lietuvos elektromobilių parkas plėtėsi itin sparčiai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, lyginant su 2020 m. sausio mėn., kai bendras užregistruotų elektra varomų automobilių skaičius siekė 2,6 tūkst., per ketverius metus jis augo beveik aštuonis kartus. Vien vasarį, anot Lietuvos energetikos agentūros, elektromobilių registracijos skaičius didėjo 60 proc. arba 244, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai. Per pastaruosius dvylika mėnesių elektromobilių užimama parko dalis augo beveik 50 proc. Šiandien elektrinės transporto priemonės Lietuvoje sudaro apie 2 proc. viso automobilių parko.

Vis dėlto, šiuo metu šios transporto priemonėms pritaikyta įkrovimo infrastruktūra vystoma lėtesniu tempu. Pasak bendrovės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės Lauros Doraitės-Gudavičienės, nors šalies infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta augančiam elektromobilių skaičiui, situacija netrukus turėtų keistis. Šiuo metu elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius siekia 1,4 tūkst.

Veiksniai, ribojantys infrastruktūros plėtrą

Pasak L. Doraitės-Gudavičienės, tarp tokią situaciją lemiančių veiksnių yra:

• ilgas infrastruktūros projektų vystymas, trunkantis 6-12 mėnesių ar ilgiau;
• ribotos elektros tinklo galimybės;
• vietų skaičiaus prie pagrindinių šalies kelių trūkumas.

Didelės investicijos, kurias sudaro elektros įvado statybos, galios mokesčiai ir įranga, taip pat skatina operatorius atsakingai įsivertinti reikalingas investicijas.

Įkrovimo stotelių pasiskirstymas ir ateities perspektyvos

L. Doraitė-Gudavičienė pastebi, kad situacija toli gražu nėra vienareikšmiška. Išanalizavus įkrovimo stotelių pasiskirstymą Lietuvoje tampa aišku, kad kai kuriose lokacijose, pavyzdžiui, didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat kurortiniuose miestuose Druskininkuose, Anykščiuose ir Birštone, viešo įkrovimo prieigų jau yra arba netrukus bus pakankamai. Tačiau situacija kardinaliai skiriasi mažesniuose miesteliuose ir šalia pagrindinių šalies kelių - magistralinių kelių atkarpose A1 ir A2, magistralėje „Via Baltica“. Čia operatoriai mato neatlieptą poreikį iš elektromobilių vairuotojų pusės ir, tikėtina, kad tose atkarpose infrastruktūra bus vystoma intensyviai.

Baltijos šalių kontekstas

Nors viešų ar pusiau viešų įkrovimo taškų skaičiumi Lietuva kol kas atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių, operatorių strateginiai planai ir planuojamos investicijos šią situaciją kardinaliai pakeis jau per artimiausius kelis metus. Pirmoji iš Baltijos šalių, pradėjusi vystyti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą ir sekusi šioje rinkoje iki šiol pirmaujančias Skandinavijos valstybes, buvo Estija. Vėliau prie jos prisijungė Latvija, vėliausiai - Lietuva.

„Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovės teigimu, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymo pradžia Lietuvoje buvo itin lėta. Skirtingai nuo kitų Baltijos šalių, Lietuvoje pirmosiose įkrovimo stotelėse, priklausančiose Lietuvos automobilių kelių direkcijai ir savivaldybėms, ilgą laiką įkrovimas buvo nemokamas. Nors tai galimai ir padrąsino pirmuosius šalies elektromobilių vairuotojus, konkurencinės sąlygos operatoriams dėl infrastruktūros plėtros nebuvo patrauklios. Aktyvesnę tinklo plėtrą ir konkurenciją rinkoje paskatino sparti elektromobilių parko plėtra nuo 2021 m., kuriai esamos infrastruktūros nebeužteko. Ši situacija Lietuvą paliko Latvijos ir Estijos užnugaryje, tačiau, ekspertės vertinimu, netrukus tai kardinaliai pasikeis.

Ambicingi nacionaliniai tikslai ir iššūkiai

Lietuva turi ambicingų nacionalinių tikslų e-mobilumo rinkoje. Pavyzdžiui, iki 2035 m. pasiekti, kad elektra varomų transporto priemonių skaičius siektų 230 tūkst., o viešųjų arba pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių didėtų iki 6 tūkst. Tačiau norint laiku pasiekti šiuos tikslus, reikės išspręsti iššūkius, kurie iki šiol kišo koją spartesniam infrastruktūros projektų vystymui.

Pagrindiniai iššūkiai

Vienas didžiausių iššūkių, ribojančių spartesnę įkrovimo prieigų plėtrą, yra elektros tinklo galimybės nuo urbanizuotų vietovių nutolusiuose taškuose, pavyzdžiui, prie pagrindinių šalies kelių, transporto koridorių. Be to, šis klausimas nėra išspręstas ir miestuose, kur dažnu atveju būtina elektros tinklo modernizacija, norint įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Infrastruktūros plėtra ne visais atvejais yra skatinama tikslingai. Pavyzdžiui, šiuo metu galiojantis Statybos techninis reglamentas įpareigoja elektrifikuoti penktadalį vietų automobilių stovėjimo aikštelėse, nors nuo viso šalies automobilių parko elektromobiliai kol kas sudaro tik 1 proc., tad kol kas šis reikalavimas prasilenkia su realiu rinkos poreikiu ir yra perteklinis.

Šiems iššūkiams išspręsti reikalingas visų suinteresuotų pusių įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti sėkmingą ir efektyvų infrastruktūros projektų vystymą, turime integruoti sprendimus, apimančius elektros vartojimą, gamybą ir saugojimą. Tai - labai plati ekosistema, kur be tarpinstitucinio įsitraukimo nepasieksime planuojamo proveržio elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystyme.

Susidomėjimo elektromobiliais slopimas ir skatinimo priemonės

Nepaisant ambicingų tikslų, automobilių gamintojai vis dažniau pareiškia apie lėtesnės pavaros įjungimą ir visuotinės elektrifikacijos strategijos keitimą, nes prieš keletą metų įsibėgėjusi elektromobilių banga pradėjo slopti. „Regitros“ duomenimis, praėjusiais metais per 4 pirmus mėnesius Lietuvoje pirmą kartą buvo registruoti 634 elektromobiliai, o šiemet per tokį patį laikotarpį - 562. Tai yra 11 proc. arba 72 elektromobiliais mažiau.

Priežastys, kodėl slūgsta susidomėjimas

Automobilių rinkos ekspertai sutartinai tvirtina, jog pagrindinės to priežastys yra:

• prastai išvystyta įkrovimo stotelių infrastruktūra;
• poreikių neatitinkantis nuvažiuojantis atstumas;
• elektromobilio kaina.

Vadovaujantis „Jato Dynamics“ duomenimis, šiuo metu vidutinė naujo elektromobilio kaina Europoje yra vidutiniškai dvigubai didesnė (65 tūkst. eurų) už tradicinį variklį turinčių modelių. Be to, automobilių pirkėjai mieliau renkasi automobilius su benzininiu varikliu vietoje to, kad persėstų į elektrinę alternatyvą.

Kaip skatinti susidomėjimą?

Mindaugas Plukys, „Renault“ ir „Dacia“ viešųjų ryšių ir komunikacijos koordinatorius Baltijos šalyse, pabrėžia, jog esminį patrauklumo arba motyvacijos vaidmenį įsigyjant elektromobilį atlieka valstybės teikiamų paramų formos - subsidijos ar lengvatos. Lietuvoje atsisakant taršaus automobilio ir perkant naują elektromobilį, galima gauti net 5 tūkst. eurų išmoką (perkant naudotą - 2,5 tūkst. eurų). Baltijos šalyse vis dar galioja parama įsigyjant elektromobilį, galima parkuoti nemokamai, ko dažnu atveju pakanka motyvuoti pirkėją įsigyti elektromobilį. Pardavimų sulėtėjimas matomas būtent tose Europos valstybėse, kuriose šių subsidijų neliko.

Norvegija labai dažnai įvardijama kaip elektromobilių rojus, kur 4 iš 5 naujų automobilių buvo elektromobiliai, šalyje galima mėgautis plačiai išvystytu įkrovimo stotelių tinklu ir kitais privalumais, dėl kurių elektromobilio įsigijimas tampa tiesiog racionalus, mat kainų skirtumai tarp benzininio ar elektrinio praktiškai neegzistuoja.

L. Boguševičius teigia, kad kiekvienas vartotojas, kuris renkasi bet kokį produktą, visuomet nori saugumo jausmo. O elektromobilio kaina dar nėra patraukli kiekvienam vartotojui. Valstybės agresija į paramas siekiant rezultato yra absoliučiai lygi tam rezultatui. Kol kas Lietuva eina gana atsargiu, lėtapėdišku žingsniu.

Elektromobilių privalumai ir trūkumai

Elektromobiliai sparčiai keičia automobilių rinką kaip patraukli alternatyva tradicinėms transporto priemonėms. Didėjantis dėmesys ekologijai ir siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro skatina rinktis šią naujovišką technologiją. Elektriniai automobiliai siūlo daugybę privalumų, tačiau jie turi ir trūkumų.

Privalumai:

• Mažesnis išmetamų teršalų kiekis. Nulinė tarša važiuojant - tai vienas ryškiausių ir akivaizdžiausių elektromobilių privalumų. Jie gali akimirksniu sumažinti taršą ten, kur jie kasdien važinėja. Didžiąją dalį taršos (50-70 g CO2/km) sudaro baterijos gamybos CO2 emisija, kuri paskirstoma elektromobilio nuvažiuotam atstumui per visą jo tarnavimo laikotarpį.
• Efektyvesnis veikimas. Elektromobiliai gerokai lenkia degalais varomus automobilius, pasižymi įspūdingu 85-90 % energijos suvartojimo efektyvumu.
• Mažesnės sąnaudos kurui. Nors įkrovimo kainos įvairiose Europos šalyse skiriasi, elektros kaina kilometrui yra mažesnė nei benzino arba dyzelino. Remiantis 2023 m. duomenimis, Lietuvoje vidutinė elektros kaina siekė apie 0,20 EUR/kWh. Vidutinis elektromobilis sunaudoja apie 15-20 kWh/100 km. Taigi nuvažiuoti 100 km atstumą galima už 3-4 EUR. Tradicinis automobilis sunaudoja apie 6-7 litrus degalų 100 km, kas kainuotų apie 9 EUR. Su nuosava saulės elektrine, dauguma atvejų kraunant namuose, 100 km galima nuvažiuoti nuo 1,5 euro iki 3-4 eurų.
• Mažesnis triukšmas. Elektromobiliai skleidžia triukšmą tik dėl vėjo pasipriešinimo ir padangų sukibimo (teisės aktai reikalauja bent 56 dB), kas yra daug tyliau už tradicines transporto priemones (70-90 dB).
• Reikalauja mažiau priežiūros. Elektromobilio priežiūra gali būti nuo 20 % iki 50 % pigesnė nei tradicinės transporto priemonės. Elektromobiliams nereikia reguliariai keisti variklio alyvos, juose gerokai mažiau judančių dalių, todėl mažesnė gedimų tikimybė.
• Valstybės subsidijos ir lengvatos. Lietuvoje elektromobilių pirkėjams teikiamos subsidijos, kurios gali siekti iki 5000 EUR.

Trūkumai:

• Didelės pradinės investicijos. Įsigyti elektromobilį vis dar kainuoja brangiau nei degalais varomą automobilį.
• Ribotas nuvažiuojamas atstumas. Daugelio apklausų duomenimis, nerimas dėl nuvažiuojamo nuotolio yra vienas svarbiausių kriterijų, renkantis transporto priemonę. 2023 m. vidutinė elektromobilio baterijos talpa siekė apie 60 kWh, leidžianti nuvažiuoti apie 350 km.
• Ilgas įkrovimo laikas. Elektromobilio įkrovimas gali užtrukti nuo 30 minučių iki kelių valandų - gerokai ilgiau nei pilnas degalų bako užpildymas (kelios minutės).
• Trūksta įkrovimo taškų. Nors elektromobilių įkrovimo stotelių sparčiai daugėja, jų skaičius vis dar ribotas, ypač kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose. Šiuo metu visoje Europoje galima rasti apie 375 000 viešųjų elektromobilių įkrovimo punktų. Lietuvoje jų šiai dienai vos 600.
• Didelės akumuliatoriaus keitimo išlaidos. Atsižvelgiant į elektromobilio modelį, akumuliatoriaus keitimo kaina svyruoja nuo 5 000 EUR (pvz., Nissan Leaf 40 kWh) iki 20 000 EUR (pvz., Tesla Model S 75-100 kWh).

Elektromobilių rinkos tendencijos Lietuvoje

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2023 m. naujų automobilių pardavimų apimtis būtų galima padalinti į keturis pagrindinius segmentus: automobiliai su benzininiais varikliais (35,3 proc.), hibridiniai automobiliai (25,8 proc.), elektriniai (14,6 proc.) ir dyzeliniai (13,6 proc.). Lietuvoje šių segmentų skirtumai yra labiau akivaizdūs: dominavo hibridiniai (42,7 proc.) ir benzininiai (38,1 proc.) automobiliai, jiems gerokai nusileido dyzeliniai (11,7 proc.) ir elektriniai (7,5 proc.) automobiliai.

Elektromobilių paklausos augimas

Nors elektra varomi automobiliai negali populiarumu prilygti dyzelinu varomoms transporto priemonėms, tačiau „Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius pastebi, jog didžiausias pokytis naujų automobilių rinkoje buvo matomas būtent elektromobilių paklausoje. 2020-aisiais elektromobiliai sudarė tik 1,4 proc. visų Baltijos šalyse parduotų naujų automobilių, pernai šis skaičius išaugo iki įspūdingų 7,1 proc. Vien tik 2023 m. elektromobilių rinkos dalis Baltijos šalyse padidėjo beveik 70 proc., o Lietuvoje - 60 proc., palyginti su 2022 m.

Kita pastebima tendencija - didėjantis tinkle įkraunamų hibridinių automobilių populiarumas. Skaičiuojant nuo 2021 m., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse įkraunamų hibridų populiarumo augimo tempas vidutiniškai siekė daugiau kaip 70 proc. Praėjusiais metais tokie automobiliai užėmė 3,4 proc. rinkos. Palyginti su 2020 m., matomas 2,9 procentinio punkto augimas.

„Regitros“ duomenimis, juridiniai asmenys yra įregistravę apie 40 proc. visų šalies elektrinių transporto priemonių. Įmonės turi papildomų paskatų rinktis iki 50 tūkst. eurų vertės elektromobilius.

Kinijos gamintojų įtaka

Nusistovėjusį status quo, kai Europoje lyderių vaidmenį matuodavosi Prancūzijos, Vokietijos ar Italijos gamintojų mašinos, ketina išjudinti automobilių gamintojai iš Kinijos. J. Nekrošius mano, jog Kinijos gamintojų siekis įsitvirtinti Europoje yra sveikos rinkos požymis ir galiausiai yra naudingas galutiniam vartotojui. Tai verčia gamintojus diegti naujoves ir siūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Vis dėlto, Kinijos gamintojų atėjimo į Europos rinką nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. Kiniškų elektromobilių konkurencinį pranašumą lemia patraukli kainodara ir dideli rinkodaros biudžetai, remiami valstybės subsidijomis. Kiniški elektromobiliai yra pigesni dėl įvairių priežasčių, viena iš jų - Kinija stipriai palaiko savo gamintojus ir turi galimybę gaminti daugelį elektromobilių komponentų savo šalyje. Vienintelis dalykas ko Kinijos gamintojai ar ta pati „Tesla“ vis dar neturi - išvystyto atstovybių ir serviso tinklo.

Ekonomiškas elektromobilio vairavimas ir lūkesčiai

Birželio pabaigoje žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius išbandė į Lietuvą neseniai atkeliavusį nedidelių krosoverių klasės elektromobilį „Ford Puma Gen-E“. Vilniaus gatvėmis jis važiavo ekonomiškai, tačiau, įjungęs oro kondicionierių ir klausydamasis muzikos, ir pasiekė vos 7 kWh elektros energijos sąnaudas 100 kilometrų. Palyginimui, Europos Komisijos duomenimis, vidutinės Europoje eksploatuojamų elektromobilių sąnaudos siekia 17 kWh/100 km, o gamintojai nurodo, kad „Puma Gen-E“ vidurkis turėtų sudaryti 13,1 kWh/100 km.

Patarimai, kaip taupiai važiuoti elektromobiliu:

• Situacijos prognozavimas. Nereikia papildomai spausti, jei tuoj reikės stabdyti. Beprasmis šokinėjimas greitai įsibėgėjant ir stabdant nuo šviesoforo prie šviesoforo elektromobiliams brangiai kainuoja energijos sąnaudomis.
• Vengti nereikalingų manevrų, laikytis paprasčiausių eismo taisyklių ir neviršyti greičio.
• Išnaudoti energijos regeneracijos sistemas. Jos skirtinguose modeliuose veikia nevienodai ir pasižymi skirtingu galingumu. Išnaudojant jas mieste, kur dažnai stabdoma, galima gerokai padidinti važiavimo efektyvumą.

Mažos sąnaudos mieste praplečia elektromobilio racionalaus naudojimo ribas, tad ši transporto priemonė gali tapti patraukli net vairuotojams, kurie gyvenamojoje vietoje neturi įkrovimo infrastruktūros. Menkos sąnaudos ir tokia rida gali reikšti, kad vidutiniam vartotojui pakaks įkrauti automobilį kartą per savaitę. Net ir įkraunant baterijas brangesniu tarifu, važinėti taupiais elektromobiliais pigiau, nei pilti benziną. Mokant 0,40 Eur už kilovatvalandę, 13 kWh/100 km vidutiniškai sunaudojantis elektromobilis 100 km nuvažiuos už 5,2 Eur. Tuo metu, kai benzinas kainuoja 1,50 Eur už litrą, taupiam vidaus degimo variklį turinčiam krosoveriui, vidutiniškai sunaudojančiam 5 l/100 km, 100 km atsieina 7,5 Eur. Todėl ilgainiui susidaro tūkstantiniai skirtumai.

Vartotojų neturėtų gąsdinti santykinai nedidelės mažųjų krosoverių baterijos. Mažesnė baterija reiškia ir mažesnį automobilio svorį - itin svarbų rodiklį siekiant ekonomiškumo. Miesto automobilis turi būti optimaliai pritaikytas žmogaus poreikiams, kad jam nereikėtų vežiotis didelio svorio, o tada visa koncepcija turi prasmę - galima nedidelėmis sąnaudomis patogiai judėti mieste. Be to, įkrovimo tinklas, bent jau Lietuvoje, dabar toks išvystytas, kad nesunkiai galima rasti, kur įsikrauti energijos ir dar nuveikti ką nors malonaus.

Saulės elektrinės ir elektromobiliai

Pasaulis tampa vis labiau elektrinis, o elektromobiliai yra to įrodymas. Elektromobilio sąnaudos stipriai padidina elektros sąnaudas, taigi vienas sprendimų yra turėti savo elektrinę ir taip sukontroliuoti tas sąnaudas. Jei važiuoti dyzeliniu automobiliu vidutiniškai 100 kilometrų kainuoja apie 9 eurus, tai su nuosava saulės elektrine, dauguma atvejų kraunant namuose, - nuo 1,5 euro iki 3-4 eurų 100 kilometrų, tai mažiausiai dvigubai.

Net ir neturint nuosavos saulės elektrinės, galima važinėti praktiškai už nulį, pasinaudojant tam tikromis nemokamo įkrovimo stotelėmis ar nutolusiais saulės elektrinių parkais. Energetikos krizės šokas, palietęs elektromobilių rinką, truko vos savaitę, nes vartotojai greitai suprato, kad tai laikina ir yra alternatyvų.

Skepticizmas ir ateities perspektyvos

Į elektra varomų transporto priemonių įsigijimą dar skeptiškai žiūrinčių žmonių pasitikėjimo nedidina ir kartais socialiniuose tinkluose platinami šmaikštūs įrašai, pavyzdžiui, apie elektromobilius spūstyse žiemą. Tačiau automobilių verslo atstovai pabrėžia, kad tobulo produkto nėra. Bet koks vidaus degimo variklis naudoja gana daug degalų stovėdamas, o vandenilis, kuris galėtų būti naudojamas ekologiškesniems automobiliams, yra itin sprogus.

Pagrindinės problemos ir sprendimai

Bene pagrindinė elektromobilių problema, vos jiems atsiradus rinkoje, buvo kelionės atstumas. Dabar tokių automobilių gamintojai gerokai ištobulino technologijas ir savotiškomis lenktynėmis pasiekė itin aukštų rezultatų, lygių vidaus degimo varikliu važiuojančiam, kad ir dyzeliniam, automobiliui. Dabar prasidės kitos lenktynės, kas tokį atstumą nuvažiuojantį elektromobilį pagamins pigiau, kaip kažkada buvo vidaus degimo variklių lenktynės dėl degalų sąnaudų, paskui prasidėjo lenktynės dėl kainos, kad būtų galima laimėti vartotoją. Taigi galioja tos pačios žaidimo taisyklės.

Neretai elektromobilis atsiranda kaip antra šeimos mašina, nes žmonės nori saugumo jausmo, mat elektromobiliai vis dar gali turėti minusų dėl nuvažiuojamo atstumo, o kartais iškyla poreikis nuvažiuoti daugiau. Tačiau „Deals On Wheels“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius mano, kad labai trumpo laiko klausimas, kada ir antrasis šeimos automobilis bus elektromobilis.

Elektromobiliai ir tarša: gamybos aspektas

Kalbant apie elektromobilius, pabrėžiamas jų tvarumas ir aplinkos neteršiantys varikliai. Tačiau būna, neminima kita pusė - gamybos procesas, kuriam vykti reikia išties nemažai ir iškastinio kuro, gamybos metu į aplinką išmetamo CO2 kiekio. Be to, elektromobiliams naudojamos baterijos turi ribotą galiojimo laiką, o tapusias atliekomis reikės kažkam saugiai tvarkyti.

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius, pastebi, kad baterijos tarnauja daug ilgiau, nei buvo tikėtasi. Pats automobilio pagaminimas paprastesnis: ir mazgų, ir detalių visokių mažiau. Lieka tik baterijos klausimas, kur cheminių elementų daug daugiau nei paprastame automobilyje, bet, manoma, nebūtų pasirinkta ta elektrifikacijos kryptis, jei nebūtų atlikta skaičiavimų ir įvertinimų, kad tai kryptis, kuria mums reikia judėti. Didžiausias iššūkis - kiek rinka bus pasiruošusi tos elektros pagaminti, taip pat žaliosios elektros energijos.

tags: #elektriniu #automobiliu #vystymasis #lietuvoje