Sparčiai populiarėja įvairios elektrinės transporto priemonės - paspirtukai, riedžiai ir net elektrinės riedlentės. Kai kurios jų pasiekia nemažą greitį, todėl kyla klausimų, kokios Kelių eismo taisyklės (KET) ir reikalavimai taikomi tokioms transporto priemonėms. Laikas bėga, technologijos kinta, ir kasmet tobulėja ne tik automobiliai, bet ir įvairiausios alternatyvios transporto priemonės.
Elektrinių paspirtukų populiarumas ir teisinio reguliavimo spragos
Seniau buvo įprasta, kad atėjus šiltiems orams parkuose, kurortuose ar miestų aikštėse burdavosi dviratininkai, vaikai pamėgę riedučius bei riedlentes. Prieš keletą metų labai populiarūs buvo riedžiai, kurie dažniau naudoti kaip pramoginės, laisvalaikiui skirtos transporto priemonės, nes žmonės su jais nesitikėjo keliauti didelių atstumų.
Šiltuoju metų laiku sutaupyti ir į darbą važinėti ne automobiliu prieš metus nusprendė Sigitas Kazlauskas. Jo elektrinis paspirtukas gali pasiekti 30 km/val. greitį, tačiau, pasak Sigito, realiai pavyksta važiuoti apie 24-26 km/val. greičiu. Pavasario pradžioje S. Kazlauskas peržiūrėjo informaciją apie savo paspirtuką internete ir pastebėjo anksčiau nepastebėtus reikalavimus - kad reikalinga techninė apžiūra ir valstybinis numeris. Vyras nuvyko į „Tuvlitą“, kur jam pasakė, kad nežino, ką daryti, ir patarė važiuoti į „Regitrą“. „Regitroje“ jam taip pat nebuvo pateikta aiški informacija, tik patarta važinėti ir laukti, kas bus, jei sustabdys policija. Po vizito pas ekspertus „Tuvlitoje“ S. Kazlauskas priėjo išvadą, kad gali važinėti tik bute arba sode, kas jam atrodė per brangu ir nelogiška. Ši situacija sukėlė daug klausimų.
„Regitros“ pozicija ir transporto priemonių klasifikavimas
„Regitroje“ užregistruoti galima tik aiškiai tam tikrus reikalavimus atitinkančias transporto priemones. „Regitra“ registruoja tik tas transporto priemones, kurios turi patvirtinimą, t. y., nacionalinį arba Europos Sąjungos patvirtinimą. Konkrečiau, „Regitra“ registruoja dvirates ir trirates transporto priemones (mopedus ir motociklus), bei keturių ratų transporto priemones (automobilius, skirtus kroviniams ir keleiviams vežti, priekabas). Kitos transporto priemonės, kurios nepatenka į patvirtinimo sritį, jų naudojimas reglamentuojamas KET.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtos kelios sąvokos: mopedas ir motorinis dviratis. Mopedams keliami reikalavimai: greitis ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 45 km/val., variklio darbinis tūris ne daugiau kaip 50 kubinių centimetrų, o jei tai elektros variklis, jo galia negali viršyti 4 kW.
Dviratės ir triratės transporto priemonės, kurios gali turėti patvirtinimą (mopedai ir motociklai), kurių konstrukcinis greitis prasideda nuo 6 km/val. Jei kalbame apie keturis ratus turinčias transporto priemones, jų greitis turi būti nuo 24 km/val. Tokios transporto priemonės jau gali turėti patvirtinimus ir jos gali būti registruojamos.
Reikalavimai mopedams ir motoriniams dviračiams
- Mopedams, kurių galia iki 1 kW, atsiranda reikalavimai juos registruoti, turėti ne mažiau kaip AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir draudimą.
- Motoriniams dviračiams reikalavimai yra tokie patys, kaip ir paprastiems dviratininkams.
S. Kazlauskas stebisi tokiais reikalavimais, teigdamas, kad nelogiška reikalauti registracijos ir numerių elektriniam paspirtukui, kuris neturi rėmo ir variklio numerių, kai tuo tarpu 39 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklį turinčiam motoroleriui teisių nereikia.
Draudimo prievolės neregistruojamoms elektrinėms transporto priemonėms
Iki šiol buvo įprasta drausti tas transporto priemones, kurių registracija privaloma: automobilius, priekabas, motociklus ar traktorius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118 dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo praplėtė draustinų motorinių transporto priemonių sąrašą, įtraukiant ir kai kurias transporto priemones, kurios nėra privalomai registruojamos.
Nuo 2024 metų privalu drausti visas neregistruojamas elektrines transporto priemones, kurios pagal techninius parametrus išvysto daugiau kaip 25 kilometrų per valandą greitį arba daugiau kaip 14 kilometrų per valandą greitį, jei jų didžiausias grynasis svoris yra didesnis nei 25 kilogramai. Nors dažniausiai kalbama apie elektrinius paspirtukus, šis reikalavimas galioja ir kitoms transporto priemonėms, atitinkančioms minėtus kriterijus, pavyzdžiui, riedžiams, elektriniams dviračiams ar mini traktoriams.
Draudimo situacija Lietuvoje
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Plėtros departamento direktorius Vaidotas Survila pastebi, kad įsigaliojus pokyčiams besidraudžiančių vairuotojų skaičius iš pradžių augo gana sparčiai, tačiau vėliau šis augimas sulėtėjo. Pavyzdžiui, 2024 m. pradžioje tokių transporto priemonių praktiškai nebuvo, tačiau jau liepą neregistruojamas transporto priemones buvo apdraudę 2967 vairuotojai, o spalį - 3288. Tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais apdraustų neregistruojamų transporto priemonių skaičius sumažėjo iki 2748 liepą ir 2784 spalį. Šie skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad dalis vairuotojų važinėja neapdraustomis transporto priemonėmis. Tiksliai įvertinti jų mastą sudėtinga, nes nėra duomenų, kiek iš viso neregistruojamų transporto priemonių yra Lietuvoje.
Eismo įvykių statistika rodo, kad nedraustos tokio tipo transporto priemonės eismo įvykius sukelia kelis kartus dažniau nei apdraustos.
Žalos atlyginimas nedraustos transporto priemonės atveju
Jei eismo įvykį sukėlė transporto priemonė, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, žala nukentėjusiajam bus atlyginama draudimo bendrovės. Tačiau jei eismo įvykį sukėlė nedrausta transporto priemonė, svarbu atskirti dvi situacijas:
- Jei transporto priemonės drausti neprivalu, visa atsakomybė už padarytą žalą tenka pačiam vairuotojui. Žala nėra atlyginama per draudimo sistemą - ją reikia padengti savo lėšomis.
- Jei eismo įvykio kaltininku pripažintas vairuotojas privalėjo apdrausti savo transporto priemonę, bet to nepadarė, nukentėjusiam asmeniui žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Vis dėlto tai nereiškia, kad atsakomybė dingsta - išmokėta suma vėliau išieškoma iš pažeidėjo arba tokios transporto priemonės savininko.
Nors transporto priemonė privalo būti apdrausta visą laiką, planuojant jos nenaudoti ilgesnį laikotarpį galima kreiptis į draudiką dėl įmokų mokėjimo sustabdymo. Jei transporto priemonė nebus naudojama ilgiau nei vieną mėnesį, draudikas, gavęs draudėjo prašymą, galės atleisti jį nuo įmokų mokėjimo sutartam laikotarpiui.
Eismo įvykio deklaravimas ir saugumo reikalavimai
Įvykus eismo įvykiui - susidūrus su kita transporto priemone ar padarius žalą turtui - neregistruojamos, bet draustinos transporto priemonės valdytojas turi pildyti eismo įvykio deklaraciją įprasta tvarka. Popierinės eismo įvykio deklaracijos su savimi vežiotis nebūtina, nes eismo įvykį telefonu galite užfiksuoti patogesnėje elektroninėje deklaracijos versijoje, kurią rasite www.draudimoįvykiai.lt puslapyje.
Neregistruojamos transporto priemonės neturi valstybinio numerio, tad pildant deklaraciją galima nurodyti kitus identifikavimo duomenis, pavyzdžiui, rėmo ar serijos numerį. Taip pat reikėtų pateikti kuo daugiau papildomos informacijos: transporto priemonės gamintoją, modelį, technines savybes. Nukentėjusiajam patariama padaryti nuotraukų, kurios padėtų nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir įsitikinti vairuotojo tapatybe - tai palengvina žalos administravimą. Taip pat galioja įprastos taisyklės - policijos kviesti nereikia, jei eismo įvykio metu niekas nenukentėjo, o dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir atsakomybės.
Atsakomybė ir saugumas
Valdant iki vieno kilovato galios elektrinį paspirtuką už neblaivumą jau gresia administracinė atsakomybė. O štai neblaiviam užlipus ant, pavyzdžiui, S. Kazlausko paspirtuko ir sukėlus eismo įvykį, jau grėstų baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai įspėja, kad vairuoti mopedo kategoriją atitinkančias transporto priemones draudžiama nepilnamečiams, o jei naujovės priskiriamos elektriniams dviračiams, 18-kos nesulaukę vairuotojai privalo dėvėti papildomas apsaugos priemones. Vaikams ir paaugliams iki 18 metų, kaip ir dviratininkams, privaloma dėvėti šalmą. Suaugusiam šalmas yra rekomenduojamas.
Draudikų biuro duomenimis, 2025 m. buvo užfiksuoti 37 eismo įvykiai, kuriuos sukėlė nedraustos ir neregistruojamos transporto priemonės. Bendra padaryta žala siekė beveik 57 tūkst. eurų. Kadangi transporto priemonės buvo nedraustos, visa atsakomybė atlyginti žalą teko eismo įvykio kaltininkams ar šių transporto priemonių savininkams. Duomenys rodo, kad tokiuose eismo įvykiuose didesnę žalą įprastai sukelia ne transporto priemonių apgadinimai, o eismo dalyvių sužalojimai. Todėl svarbu pasirūpinti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Asmuo, valdantis transporto priemonę, kurią drausti nėra privaloma, gali savo civilinę atsakomybę apsidrausti savanoriškai. Toks sprendimas gali padėti išvengti išties didelių finansinių nuostolių, ypač jei eismo įvykio metu būtų sužaloti žmonės, nes tokiu atveju žalos dydis gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Draudimas - svarbi finansinė apsauga, padedanti apsisaugoti nuo netikėtų reikšmingų išlaidų.
tags: #elektriniai #paspirtukai #regitra