Modernūs benzininiai varikliai savo efektyvumu beveik pasivijo dyzelinius analogus. Patys dyzeliai, nors ir išlieka ilgesnių distancijų čempionais, yra vis labiau apkraunami sudėtingomis ir brangiomis taršos mažinimo sistemomis. O greta šių dviejų veteranų į kovą stojo ir trečias, taisykles keičiantis žaidėjas - elektromobilis. Kaip nuspręsti, su kuriuo pigiau važinėti?
Kaip vertinama ekonomika ir ką atsižvelgti priimant sprendimą?
Daugelis vairuotojų, rinkdamiesi automobilį, dažnai atsižvelgia į du pagrindinius veiksnius: įsigijimo kainą ir degalų sąnaudas. Tačiau ar to užtenka? Norint nuspręsti, su kuriuo automobiliu jums asmeniškai yra pigiau važinėti, taip pat reikia atsižvelgti į techninius aptarnavimus ir, svarbiausia, išliekamąją vertę. Sudėliojus visus šiuos parametrus į krūvą, galiausiai galima gauti preliminarią galutinę sumą, kurią išleisite per 5 metus. O svarbiausia - reikia matyti visą paveikslą, įskaitant modelių pasirinkimą ir segmentus.
Eksperimentas: VW triodas ištiesina skaičius
Po skrupulingų paieškų nusprendėme, jog šiame eksperimente kaip pavyzdį naudosime „Volkswagen“ - gamintoją, kuris gali trijuose svarbiausiuose automobilių segmentuose pasiūlyti benzininį, dyzelinį ir elektrinį variantą. Siekiant kuo objektyviau palyginti skirtingų pavarų automobilių eksploatacinius kaštus, naudojome panašios komplektacijos, panašių techninių charakteristikų modelius su automatine pavarų dėže. Išlaidas eksploatacijai vertinome per 5 metų arba 100 000 km ridos laikotarpį.
Išlaidas degalams / energijai apskaičiuoti naudojome oficialius WLTP duomenis ir šias degalų / energijos kainas: benzino kaina - 1,39 eur/l, dyzelino kaina - 1,50 eur/l, o elektros kaina - 0,30 eur/kWh (apytikslė mišraus viešojo ir namų įkrovimo kaina).
Hečbekas: Golf segmentas
Segmente lyginome:
- benzininį Golf 1.5 eTSI 150 AG
- dyzelinį Golf 2.0 TDI 150 AG
- elektrinį ID.3 (52 kWh, 170 AG)
100 kilometrų kelionė su ID.3 kainuoja 4,59 euro, o dyzelinis Golf kainuoja 7,05 euro, o benzininis - 7,51 euro. Susumavus visas 5 metų išlaidas, išeina aiški finansinė matrica: elektrinis ID.3 - 36 212 eurų; benzininis Golf - 39 299 eurai; dyzelinis Golf - 41 393 eurai.
SUV segmentas
Čia lyginome:
- benzininį Tiguan 1.5 eTSI 150 AG
- dyzelinį Tiguan 2.0 TDI 150 AG
- elektrinį ID.4 (52 kWh, 170 AG)
Elektrinis ID.4 pasižymi dar ryškesniu pranašumu: jo eksploatacijos išlaidos gali būti beveik 10 000 eurų pigesnės nei vidaus degimo varikliais varomi analogai. 100 km kelionė su ID.4 - 4,95 euro, dyzelinio Tiguan - 7,95 euro, benzinio - 8,62 euro. ID.4 kaina - 39 190 eurų; dyzelinis Tiguan - 48 755 eurų; benzininis Tiguan - 48 894 eurų.
Vidutinė klasė
Vidutinėje klasėje lyginome: benzininį Passat 2.0 TSI 204 AG, dyzelinį Passat 2.0 TDI 150 AG ir elektrinį ID.7 Tourer 77 kWh 286 AG. Didžiausią pranašumą demonstruoja dyzelinis automobilis, nors subsidijos ir mažesni eksploatacijos kaštai neatsveria didelės pradinės ID.7 Tourer kainos. Tačiau 100 km kelionė yra pigiausia su ID.7 Tourer - 4,35 euro. Palyginimui, dyzelinis Passat kainuoja 7,35 euro, o benzininis - 9,45 euro. Dyzelinis Passat - 49 852 eurai; Benzininis Passat - 53 394 eurai; Elektrinis ID.7 Tourer - 62 490 eurų.
Išliekamoji vertė: tradiciniai prieš elektrinius
Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų automobilio kainos elementų - jo išliekamoji vertė. Po kelių metų, nuvažiavus 120 000 kilometrų, „Volkswagen Golf“ išlaiko 36 proc. pradinės vertės, o identišką atstumą įveikęs elektrinis ID.3 - vos 18 proc. Vėliau identiškas scenarijus kartojasi ir kituose segmentuose: Tiguan 40 proc., ID.4 18 proc., Passat 36 proc., ID.7 Tourer 18 proc. Tai lemia ne tik technologiniai, bet ir politiniai bei rinkos veiksniai. Valstybinės subsidijos naujiems elektromobiliams daro įtaką: parama tuo pačiu metu gali numušti naudotų modelių kainas. Dėl skirtingų subsidijų ir mokesčių politikos kiekvienoje šalyje naudoti elektromobiliai laisvai juda tarp valstybių, kas sukuria kainų svyravimą. Dėl to pardavėjai ir lizingo bendrovės taiko konservatyvią išliekamąją vertę.
Rinkos tyrimai: ar baterijos ilgaamžiškumas?“
Vienas iš didžiausių mitų - baterijos degradacija. Du tyrimai rodo: Volkswagen ID.3 baterijos testai rodo, kad net intensyviame, greito įkrovimo scenarijuje talpa nesutrupa žemiau 70 proc. net iki 400 000 km. Realuose pavyzdžiuose Estijoje irgi įrodoma, kad penkerius metus naudotas ID.3 su 162 000 km rida laikė 90 proc. pradinės talpos. Tačiau reikalingi protingi įkrovimo įpročiai: įkrauti naktį, laikyti 20-80 proc., vengti pilnų įkrovų, naudoti šildymo funkcijas žiemą. Taigi baterijų ilgaamžiškumas yra gerokai geresnis nei daugelio vairuotojų baimės. Ekspertai sutaria: baterijos ilgaamžiškumas viršija garantijų ribas.
Ką sako rinkos ekspertai?
CarVertical atstovas M. Buzelis pabrėžia, kad reikia įvertinti visą kaštų paveikslą: įsigijimo kaina, degalų sąnaudos ir techniniai aptarnavimai gali pakeisti galutinius skaičius. Gamintojų strategijos bei ES reguliavimas daro įtaką kainoms, o subsidijos elektromobiliams gali nulemti didesnį įsigijimą naujų EV, tuo pačiu metu keisdamos naudotų modelių kainas. Nors subsidijos skatina elektromobilių įsigijimą, šis procesas nėra natūralus - rinkoje gali būti įsitraukusių pirkėjų pokyčiai priklausomai nuo infrastruktūros plėtros.
Naudotų automobilių rinka: kita realybė
Ekspertas pažymi, kad naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai varikliai vis dar dominavo, tačiau jų dalis mažėjo. Lietuvoje per pirmąjį 2024 metų ketvirtį dyzeliai sudarė 69 proc. visų naudotų automobilių, benzininiai - 18 proc., hibridai - 6.6 proc., o elektromobiliai - 2 proc. Tačiau naujų automobilių segmente dyzeliai jau tik trečias pagal dydį segmentas. Hibridai ir elektromobiliai vis dažniau įtraukiami į pirkėjų pasirinkimus, nors infrastruktūros plėtra ir subsidijų įtaka tebėra aktuali tema. Be to, infrastuktūros plėtra Lietuvoje vyksta lėtai, o įkrovimo stotelių skaičius vis dar nepakankamas palyginti su augančiais poreikiais.
Infrastruktūra ir kokios ateities tikimės?
Ignitis planuoja iki 2026 metų pabaigos Baltijos šalyse turėti 3000 įkrovimo stotelių, o Lietuva - ne mažiau kaip 5000 viešo įkrovimo stotelių iki 2030 metų. Dėl to, nors šiuo metu elektromobilių plėtra yra ribota dėl infrastruktūros, ilguoju laikotarpiu tikėtina to didėjimas. Lietuvoje šiuo metu įkrovimo stotelių skaičius viršija kai kurias kaimynines Baltijos šalis, tačiau vis dar nėra pakankamas visiems poreikiams patenkinti. Be to, sąlygos mokesčių lengvatoms ir PVM lengvatai skatina verslą į vietą įsigyti EV, o fiziniams asmenims gali būti papildomų lengvatų poreikis.
Naršymas tarp pasirinkimų: ar dyzelis, ar elektra, ar hibridai?
Apžvelgdami įvairius kuro tipų variantus, įvertinkime privalumus ir trūkumus. Dyzeliniai varikliai pasižymi ilgaamžiškumu, tylumu, dideliu sukimo momentu ir galimybe didinti galią programavimo dėka, tačiau turi daugiau sudėtingų dalių (turbina, kuro siurblys, purkštukai, AdBlue, DPF, EGR) ir brangiau remontuojami. Benzininiai varikliai pasižymi paprastesne konstrukcija, mažesniu brangumu taisyti, bet jų sąnaudos, palyginti su dyzeliniais, gali būti didesnės ilguose kelionėse. Dujos LPG yra pigus degalų variantas mieste, tačiau jų įranga yra brangesnė, o įrangos kokybė gali lemti įvairias problemas. Elektromobiliai siūlo ypač mažas eksploatacines sąnaudas ilgesnėse kelionėse ir miestui, tačiau jų įkrovimas, infrastruktūra ir baterijų išlaikymas kyla kaip pagrindiniai iššūkiai. Plug-in hibridai siūlo galimybę važiuoti iki tam tikro atstumo elektra, tačiau realus atstumas ir svorį papildanti įrangą žymiai riboja jų universalumą.
Galiausiai - ką atsakyti sau?
Kai renkamės automobilį, dažnai kyla klausimas: kokia kuro rūšis dabar yra geriausia? Dauguma žmonių renkasi pagal kainą, patikimumą ir įkrovimo galimybes. Svarbu aiškiai išsikelti kriterijus: ar važiuojate daug mieste, ar ilgas keliones, ar turite galimybę įkrauti namuose, kiek vertinate išlaikymo kaštus ir kokią išliekamąją vertę tikitės gauti. Taip pat svarbu suvokti, kad šiuo metu subsidijos ir infrastruktūros augimas daro įtaką rinkai, tačiau tikrasis pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių.
Šalto variklio užvedimas | 5 klaidos, kurios gadina tavo automobilį
Pridedame lentelę su pagrindiniais skaičiais pagal segmentus:
| Segmentas | Modeliai | 100 km kaina (eur) | 5 metų išlaidos (eur) | Pradinė kaina (eur) |
|---|---|---|---|---|
| Hečbekas | ID.3, Golf (benz./dyzelis) | ID.3 4,59; Golf benz. 7,51; Golf dyzelis 7,05 | ID.3 36 212; Golf benz. 39 299; Golf dyzelis 41 393 | ID.3 36 212; Golf benz. 39 299; Golf dyzelis 41 393 |
| SUV | ID.4, Tiguan | ID.4 4,95; Tiguan benz. 8,62; Tiguan dyzelis 7,95 | ID.4 39 190; Tiguan benz. 48 894; Tiguan dyzelis 48 755 | ID.4 39 190; Tiguan benz. 48 894; Tiguan dyzelis 48 755 |
| Vidutinė klasė | ID.7 Tourer, Passat | ID.7 Tourer 4,35; Passat benz. 9,45; Passat dyzelis 7,35 | ID.7 Tourer 62 490; Passat benz. 53 394; Passat dyzelis 49 852 | ID.7 Tourer 62 490; Passat benz. 53 394; Passat dyzelis 49 852 |
Taigi, pagal pateiktus duomenis, elektrinis variantas dažnai pasirodo ekonomiškai patrauklesnis ilguoju laikotarpiu, ypač - kai galima užtikrinti patogų įkrovimą ir kai egzistuoja subsidijos. Tačiau išliekamoji vertė, infrastruktūros iššūkiai ir trumpesni realūs EV nuvažiuojami atstumai gali įsprausti į skaudžias ribas kai kuriems vartotojams. Žiūrint į visumą, geriausia būtų iš anksto išsikelti poreikius ir įvertinti, ar galimas ilgalaikis įkrovimo sprendimas bei ar inicijuojamos subsidijos atitinka Jūsų gyvenimo būdą.
tags: #dyzelis #elektra #atsiliepimai