Diskusijos apie transporto ateitį ir aplinkosaugos tikslus vis intensyvėja, paveikdamos ir dyzelinių automobilių perspektyvas Lietuvoje. Nors Vakarų Europos šalys jau pradėjo svarstymus dėl dyzelinių automobilių draudimų, Lietuva kol kas laikosi nuosaikesnės pozicijos, siekdama pirmiausia atnaujinti automobilių parką ir užtikrinti atitinkamą infrastruktūrą.
ES sprendimas dėl vidaus degimo variklių: kelias link nulinės emisijos
Pradinis planas ir jo įgyvendinimas
Praėjusių metų vasarį Europos Parlamentas nedidele balsų persvara pritarė sprendimui, kad nuo 2035 m. būtų draudžiamos prekyba naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais. Pagal naująjį reglamentą ir direktyvą, nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai ir furgonai nebegalės išmesti nė vieno gramo CO2 emisijų. Tai reiškia, jog kiekvienas iš jų turės būti varomas elektra ar kitais alternatyviais būdais, kurie neišmeta išmetamųjų dujų.
Istoriniame balsavime šiam sprendimui pritarė 340 parlamentarų, 279 prieštaravo ir 21 susilaikė. Nuo 2035 m. sausio 1 d. Lietuva, laikydamasi Europos Sąjungos nulinės emisijos reglamento, uždraus registruoti naujus benzininius ir dyzelinius keleivinius automobilius. Šis reglamentas reikalauja, kad nuo 2035 m. visi ES registruojami nauji automobiliai ir furgonai neišmestų CO₂. Draudimas taikomas tik naujų automobilių registracijai, o dauguma hibridinių automobilių (ypač ne plug-in) neatitiks nulinės emisijos reikalavimo.
Lietuvos atstovų balsavimas Europos Parlamente šiuo klausimu išsiskyrė:
| Lietuvos europarlamentaras | Balsavimas |
|---|---|
| Petras Auštrevičius | Už draudimą |
| Vilija Blinkevičiūtė | Už draudimą |
| Stasys Jakeliūnas | Nebalsavo |
| Rasa Juknevičienė | Prieš draudimą |
| Andrius Kubilius | Susilaikė nuo balsavimo |
| Liudas Mažylis | Prieš draudimą |
| Juozas Olekas | Už draudimą |
| Bronis Ropė | Už draudimą |
| Aušra Seibutytė | Prieš draudimą |
| Waldemar Tomaszewski | Nebalsavo |
| Viktor Uspaskich | Už draudimą |
Diskusijos ir galimi pokyčiai ES politikoje
Vidaus degimo variklių draudimas nuo pat pradžių buvo laikomas Europos žaliojo kurso ašimi. Tačiau dabar Europos Komisija teikia Parlamentui siūlymą švelninti šį draudimą. Dabartinių valdančiųjų „Europos liaudies“ partijos lyderis Manfredas Weberis teigia, kad vidaus degimo variklių draudimas nuo pat pradžių buvo klaida. Anot jo, „kairiosios pakraipos dauguma Europos Parlamente padarė rimtą pramonės politikos klaidą, reguliuodama technologijas ir nurodinėdama žmonėms, kaip turėtume siekti klimato tikslų“.
Pokyčių imtasi siekiant palaikyti Europos automobilių gamintojus - vieną iš bloko ekonomikos ramsčių. Naujuoju pasiūlymu gamintojams po 2035 metų iš esmės leidžiama parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliu, tiesa, ribotą skaičių. Pirminis tikslas 100 proc. sumažinti automobilių išmetamųjų teršalų kiekį apkarpytas iki 90 proc. Už klimatą atsakingas komisaras Wopke'as Hoekstras tikino, kad „likę 10 proc. turės būti kompensuoti švariai Europoje pagamintu plienu arba tvariu, atsinaujinančiu kuru“.
Lietuvos pozicija dėl dyzelinių automobilių draudimo
Dabartinė situacija ir ekspertų vertinimai
Nors Vakarų Europos šalys šiais metais pradėjo diskusiją apie draudimus važinėti dyzeliniais automobiliais, Lietuvoje tiek verslo atstovai, tiek Aplinkos ministerijos atstovai laikosi pozicijos, kad pirmiausiai reikia užtikrinti, kad automobilių parkas būtų naujesnis ir mažiau taršus, ir tik tuomet svarstyti apie draudimus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje nėra jokių ekologinių mokesčių, susijusių su automobiliais ir automobilių parkais. „Lietuvos automobilių parkai yra vieni iš seniausių ir labiausiai apgailėtinų. Niekas kol kas tokio draudimo neįves, nes Lietuva dar nepadarė tų žingsnių, kuriuos kitos šalys padarė prieš daug metų“, - teigiama ekspertų vertinimuose. Taip pat pabrėžiama, kad „Lietuvoje yra dar didesnių problemų negu leisti įvažiuoti dyzeliams“, ir kad „mes būsime įkaitai tų tendencijų, kurios vyraus Europoje“.
Svarbu užtikrinti, kad dyzeliniu kuru varomi automobiliai, kuriems pagal techninius duomenis privaloma turėti kietųjų dalelių filtrus ir katalizatorius, turėtų juos veikiančius. „Tą žingsnį padarę turėtume tikrai nemažą kokybinį pokytį“, - teigė Aplinkos ministerijos atstovai. Jie priduria: „Nesame šitoje vietoje radikalai, bet, iš kitos pusės, nesame taip ir užspausti, tai bandysime judėti nuosaikiai ir nuosekliai. Aišku, mes taip pat nesame izoliuoti nuo Europos ir vienaip ar kitaip turime tuos žingsnius daryti.“
Europos Parlamento kandidatų nuomonės apie ES draudimą
Šiemet vykstančių rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų nuomonės vidaus degimo variklių draudimo klausimu išsiskyrė. Dauguma kandidatų vieningai sutaria, jog aplinkosaugos klausimus reikia spręsti, tačiau radikalūs ir skuboti sprendimai gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
Už draudimą ir žaliojo kurso tikslus
- Olga Vėbrienė (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) vertina teigiamai, nes tai siunčia aiškų signalą vienai svarbiausių Europos industrijų. Ji pabrėžia, kad automobilių pramonė yra svarbus geopolitinis mūšio laukas, o elektrifikacija išsaugos darbo vietas, pataupys gyventojų pinigines ir sveikatą, taip pat smogs agresyvioms šalims, kurios iškastinį kurą naudoja savo imperinėms ambicijoms.
- Dainius Žalimas (Laisvės partija) vertina draudimą kaip vieną iš žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių, skirtų ES paversti klimatui neutralia ekonomika iki 2050 m. Jis teigia, kad dešimtmetis iki draudimo suteikia geras galimybes pasirengti permainoms ir Lietuvai tai gali suteikti „žaliąjį pranašumą“ ekonomikos augimo srityje.
- Andrius Kubilius (Tėvynės Sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai) iš principo pritaria šiai priemonei kaip Europos žaliojo kurso elementui ir geopolitiniam instrumentui, tačiau pabrėžia, kad ambicingas sprendimas turi eiti kartu su atitinkama infrastruktūra, technologine pažanga ir skatinimo instrumentais. Jis mano, jog po kelerių metų turėtų būti įvertinta ES pažanga siekiant šio ambicingo tikslo.
Su abejonėmis ir kritika
- Mantas Stulgaitis (Darbo partija) vertina nevienareikšmiškai. Nors sprendimas yra neišvengiamas, jis mano, kad tai per ambicinga padaryti iki 2035 metų, o perėjimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis. Įžvelgia didžiules neigiamas finansines pasekmes mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms Lietuvoje.
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ES sprendimą vertina neigiamai, teigdama, kad tai atsilieps ekonominiams rodikliams, pramonės šakoms ir sumažins ES gyventojų perkamąją galią. Pabrėžia, kad pasauliniu mastu CO2 emisijos sumažinimo nebus pasiekta, jei didelės pramonės šalys, tokios kaip Kinija ar Indija, nedės pastangų.
- Stasys Jakeliūnas (Lietuvos regionų partija) draudimą vertina neigiamai, prognozuodamas, kad gali išaugti transporto priemonių ir jų remonto kainos, taip pat nebus spėta sukurti atitinkamos infrastruktūros šalyje.
- Ramojus Girinskas (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)) įžvelgia tiek grėsmes, tiek naudas. Grėsmės apima visuomenės pasipriešinimą, regioninę nelygybę ir darbo rinkos pertvarką. Tačiau privalumai yra oro taršos mažinimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir technologinių inovacijų skatinimas.
Lietuvos strateginiai tikslai transporto sektoriuje
Yra konkretus tikslas - palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo. Įgyvendinant šį tikslą, bus siekiama, kad iki 2030 metų 15 proc., o iki 2050 metų - net 50 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. Transporto sektoriuje taip pat bus siekiama sukurti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą bei atnaujinti viešojo transporto parkus, juos nuosekliai keičiant elektra arba alternatyviais degalais varomu transportu.
tags: #dyzeliniu #automobiliu #draudimas #lietuvoje