Dyzelinio automobilio sūkiai ir jų svarba

Varikliai yra besisukantys įrenginiai, kurių apsisukimų greitis yra matuojamas apsisukimais per minutę (aps./min.). Variklio apsukos yra variklio sūkių skaičiaus matas. Kuo greičiau variklis veikia, tuo daugiau apsisukimų jis atlieka per minutę ir tuo daugiau galios gamina.

Variklio apsukos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių ne tik automobilio dinamiką, bet ir variklio ilgaamžiškumą, degalų sąnaudas bei bendrą eksploatacijos efektyvumą. Optimalios variklio apsukos priklauso nuo automobilio tipo, variklio tūrio ir degalų rūšies (dyzelinis ar benzininis).

Tachometro reikšmė ir variklio apsukų ribos

Tachometras - tai prietaisas, kuris rodo variklio apsukas ir dažniausiai yra šalia spidometro. Tachometro diapazono viršuje yra zona, vadinama raudona linija - paprastai paryškinama tiesiogine prasme raudona linija. Variklio apsukų skaičius viršijantis raudoną liniją gali sugadinti variklį, nes esant didelėms apsukoms, variklis patiria didelių apkrovų, todėl galima sugadinti veleną.

Tai daugiausia galioja automobiliams su mechanine pavarų dėže, nes automobiliai su automatine pavarų dėže yra užprogramuoti perjungti pavaras, kol variklio sūkiai pasiekia tą tašką. Įprasto vairavimo metu automatinė pavarų dėžė perjungs pavarą esant bet kokiam variklio sūkių dažniui, kad būtų pasiektas geriausias efektyvumo ir sklandumo derinys, todėl tachometras tampa nereikalingas. Vairuotojai su mechanine pavarų dėže turi patys įvaldyti šį įgūdį, o tachometras gali jiems padėti.

Naujesniuose automobiliuose su mechanine pavarų dėže apsisukimų ribotuvas neleidžia varikliui pasiekti už raudonos linijos esančių apsukų skaičiaus, o tai pašalina galimą žalą.

Optimalios dyzelinio variklio apsukos ir suodžių filtro veikimas

Pasiekus daugiau nei 2000 aps./min, dyzelinis variklis veikia optimaliai. Ekspertų teigimu, išmetamosios dujos yra pakankamai karštos, kad sudegintų susikaupusius suodžius, o variklis nėra perkrautas. Dujų srautas užtikrina veiksmingą sudegusių suodžių pašalinimą iš filtro.

Todėl, siekiant palaikyti filtro darbingumą, pailginti jo tarnavimo laiką ir išvengti brangių remonto darbų, rekomenduojama laikytis „2000-2500“ taisyklės: važiuojant ne tik mieste, bet ir užmiestyje, kartais leisti varikliui veikti esant apie 2500 apsukų per minutę. Tokiame režime sudega anksčiau atsiradę suodžiai ir nuodegos, o tai leidžia ženkliai sumažinti purkštukų, stūmoklių žiedų ir filtro gedimo riziką.

Vairavimas labai žemais sūkiais (nors daug kam tai ekonomiškas atrodo) yra kenksmingas varikliui, nes apkrovos kai kurioms detalėms gaunasi milžiniškos. Ilgai važiuojant su mažais variklio sūkių skaičiais, dėl detonavimo atsiranda žalingi virpesiai. Šie virpesiai gali pažeisti alkūninio veleno guolius, variklio tvirtinimus, pavarų dėžę ir net dviejų masių smagratį (800-1 500 eurų keitimas).

Periodiškas didelių sūkių naudojimas gamintojo rekomenduojamame diapazone yra naudingas. Aukšta degimo temperatūra padeda sudeginti anglies nuosėdas, o alyvos sistema dirba visu slėgiu, valydama teršalus. Ekspertai rekomenduoja, kad dyzeliniai varikliai kas 100 kilometrų važiuotų keletą minučių 2000-2500 apsisukimų per minutę greičiu. Šio diapazono išlaikymas vos 2-3 minutes padeda išvengti anglies nuosėdų susidarymo ir pagerina variklio reakciją.

Suodžių filtro savaiminio valymosi procesas (regeneracija)

Suodžių filtras (DPF) yra keraminė „kempinė“, sulaikanti suodžius. Vienintelis būdas išvalyti filtrą yra sudeginti susikaupusius suodžius ne mažesnėje nei 600°C temperatūroje. Šis procesas vadinamas regeneracija.

• Pirmosios 5-10 minučių: prasideda šilimas. Dujų temperatūra kyla, bet suodžiai dar nedega.
• Tarp 10 ir 20 minutės: temperatūra pasiekia 600-700°C, ir suodžiai pradeda degti. Šiuo metu iš išmetimo vamzdžio gali išeiti lengvas baltas dūmas. Tai normalu - tai vandens garai ir suodžių degimo produktai.
• 20 minučių yra minimalus laikas, per kurį sušyla visa išmetimo sistema ir baigiasi regeneracijos ciklas. Procesas padidina degalų sąnaudas 2-3 litrais.

Kaip dažnai reikia atlikti regeneraciją?

Savaiminio valymosi dažnumas priklauso nuo vairavimo stiliaus:

• Vairuojant mieste: kartą per savaitę.
• Trumpais maršrutais (iki 5 km): kas 4-5 dienas.
• Reguliariai važinėjant didelius atstumus: papildomų priemonių nereikia, filtras valosi įprasto važiavimo metu.

Prieš pradedant regeneraciją, degalų bakas turi būti užpildytas mažiausiai ketvirtadaliu, o variklis turi būti įšilęs iki darbinės temperatūros.

Dyzelinio variklio priežiūra ir eksploatacijos ypatumai

Šiuolaikiniai varikliai pasižymi įspūdingu našumu, mažesne emisija ir didesniu komfortu. Tačiau kartu su šia pažanga atsiranda ir sudėtingumas - šiuolaikiniai varikliai yra daug mažiau atlaidūs neatsargiems įpročiams. Net ir nedidelės kasdienio vairavimo klaidos gali virsti remontu, kainuojančiu tūkstančius eurų.

Grėsmės šiuolaikiniams varikliams

1. Trumpos kelionės: viena didžiausių grėsmių šiuolaikiniams varikliams. Kai variklis šaltas, alyva išlieka tiršta, o cirkuliacija lėtesnė, todėl svarbūs komponentai lieka be tinkamo tepimo. Patarimas: kai tik įmanoma, venkite naudoti automobilį itin trumpoms kelionėms.
2. Dyzelinių kietųjų dalelių filtras (DPF): suodžiams sudeginti reikalinga apie 600 °C temperatūra. Trumpi, lėti važiavimai to neleidžia, užsikemša filtras ir jį reikia brangiai keisti (nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų). Sprendimas: bent du kartus per mėnesį važiuokite automobiliu greitkeliu 30-40 km.
3. Važiavimas žemomis apsukomis: daugelis vairuotojų mano, kad važiavimas žemomis apsukomis taupo degalus, tačiau iš tikrųjų tai kenkia varikliui. Važiavimas mažomis apsukomis ir stipriai nuspaudus droselį sukelia vibraciją ir priešlaikinį susidėvėjimą, ypač dviejų masių smagratyje. Patarimas: vietoj variklio „tempimo“ perjunkite žemesnę pavarą.
4. Alyvos keitimo intervalai: gamintojai dažnai siūlo alyvos keitimo intervalus iki 30 000 km arba kas dvejus metus. Iš tikrųjų šie intervalai tinka automobiliams, važiuojantiems didelius atstumus greitkeliuose, o ne tipiniams miesto vairuotojams.

Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai labai patikimi bekelėje, todėl yra populiarūs tarp žvejybos, medžioklės ir aktyvaus poilsio mėgėjų. Jie puikiai tinka ramioms užmiesčio kelionėms ir dinamiškam eismui mieste. Jie patikimai ir ilgai tarnaus nuolatinių apkrovų sąlygomis.

Dyzelinio variklio priežiūros patarimai

Dyzelinio variklio taisymas kainuoja brangiai. Norint užtikrinti jo ilgaamžiškumą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Laiku keiskite kuro filtrą ir vandens-kuro separatorių. Dyzelinės kuro sistemos mazgai labai jautrūs mechaninėms dalelėms ir vandeniui. Dėl sudėtingos konstrukcijos purkštukai ir siurblio elementai greitai užsiteršia ir sudyla.
• Atsižvelkite į kuro kokybę. Kurą visada rinkitės atsižvelgdami į aplinkos temperatūrą. Dyzelinio kuro sudėtyje yra parafinas, kuris esant žemai temperatūrai sustingsta. Todėl šaltuoju metų laiku reikėtų naudoti žieminį kurą, skirtą temperatūrai nuo 25 °C iki 0 °C, arba arktinį kurą, išlaikantį savo klampumą esant temperatūroms nuo -35°C iki 0 °C.
• Atsakingai žiūrėkite į dyzelinio kuro priedų pasirinkimą. Jeigu automobilis eksploatuojamas aplinkoje su atšiauriu klimatu, jums tiks mišiniai, užkertantys kelią kuro užšalimui ir sutirštėjimui esant šalčiams. Be to, egzistuoja priedai, leidžiantys padidinti variklio galingumą ir sukimo momentą, kas pasiekiama maksimaliai efektyviai sudeginant kuro ir oro mišinį, taip pat priemonės variklio ir kuro magistralių valymui.
• Variklio su turbokompresoriumi nereikėtų gesinti iš karto po sustojimo: leiskite jam veikti 2-5 minutes, nes per šį laiką pakankamai sumažės turbinos apsukos ir temperatūra.

Dyzelinio variklio užvedimas ir eksploatacija šaltuoju metų laiku

Vėlyvą rudenį ir žiemą, kai temperatūra nukrenta iki nulio ar žemiau, į paviršių iškyla daug problemų, todėl lengva sugesti. Automobilio varikliui nepatinka žema temperatūra, o daugelis vairuotojų savo elgesiu dar labiau pablogina situaciją. Žiema gali pakenkti ne tik vairuotojams, bet ir jų transporto priemonėms, ypač varikliams, kurie šaltuoju metų laiku gali veikti triukšmingiau ir būti labiau pažeidžiami.

Pirmosios vairavimo minutės žiemą

Ypač svarbu būti atsargiems pirmosiomis vairavimo minutėmis, kad pavasarį išvengtumėte brangiai kainuojančio remonto. Net ir šiltu oru intensyviai važiuoti nuo pirmųjų kelių maršruto kilometrų yra bloga ir žalinga idėja, tačiau žiemą dar svarbiau atsikratyti šio įpročio. Tai tiesus kelias į autoservisą.

Žiemą užvedant variklį problemų gali kilti ne tik dėl lauko temperatūros. Alyva, kuri yra būtina judančioms variklio dalims tepti, žemoje temperatūroje praranda savo skystumą. Priklausomai nuo modelio, variklis darbinę temperatūrą pasiekia skirtingu metu - nuo 80 iki 100 laipsnių Celsijaus. Šis laikas gali būti ilgesnis, ypač žiemos dienomis. Verta prisiminti, kad ilgas stovėjimas vietoje variklio įšilimo proceso per daug nepaspartins - geriau sklandžiai važiuoti.

Šildant variklį patartina neviršyti tam tikrų sūkių dažnių - dyzelinio variklio sūkių dažnis yra apie 2 000 aps/min, o benzininio variklio - iki 2 500 aps/min. Naudodami mechaninę pavarų dėžę, paprasčiausiai ilgai nevilkinkite pavarų perjungimo į aukštesnę pavarą ir, kol variklio temperatūra pasieks optimalų lygį, nedidinkite sūkių dažnio. Naudodami automatinę pavarų dėžę taip pat galime tai kontroliuoti - tiesiog reikia vengti stipriai spausti gazą. Taip pat patartina vengti staigių ir greitų manevrų, nebent to reikalauja eismo ir saugumo situacija. Ypač dinaminio greitėjimo. To labai nemėgsta šaltas variklis.

Atminkite, kad žiemą pradėjus važiuoti reikia ypatingo vairuotojo dėmesio ir kantrybės. Tinkamas eksploatavimas šaltuoju metų laiku padės išvengti nemalonių staigmenų - variklio gedimų. Svarbu ir tai, kad daugumą žiemos patarimų yra labai paprasta įgyvendinti. Palaukti, kol variklis įšils, nėra jokia paslaptis.

Nevaldomas variklio sūkių padidėjimas ir jo pasekmės

Nevaldomas variklio sūkių padidėjimas sufleruoja tai, jog jūsų automobilis toli gražu nebuvo tinkamai prižiūrimas. „Tai sukelia į degimo kamerą patenkanti variklio alyva. Taip nutikus į variklio maitinimo sistemą per tarpinį oro aušintuvą pradeda skverbtis alyva. Būtent tepalas pradeda degti kaip degalai, todėl, net ir užgesinus variklį, jis veikia ir toliau.“

Variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis - trečias iš dažniausiai fiksuojamų į Lietuvos techninės apžiūros centrus atvykstančių mašinų „didelių trūkumų“. Pastaraisiais metais tokia diagnozė skelbiama beveik 8 proc. visų M1 klasės automobilių.

Kaip atpažinti problemą?

• Ryte užvedant automobilį iš duslintuvo pasipila daug melsvų dūmų.
• Iš variklio skyriaus varvantis tepalas.
• Tepalo buvimas oro įsiurbimo sistemoje.
• Nuolat mažėjantis variklio alyvos ir aušinimo skysčio lygis.
• Nešvarus variklio blokas.
• Skleidžiamas pašalinis garsas.

Numatyti, kad tarpiniame oro aušintuve yra susikaupusi nutekėjusi variklio alyva, nėra net teorinių galimybių.

Ką daryti esant nevaldomam sūkių padidėjimui?

Vienas iš būdų - tai įjungti kaip įmanoma aukštesnę pavarą, atleisti sankabą ir tuo pat metu spausti stabdį. Bet jei automobilis su automatine pavarų dėže, užgesinti variklį gali būti ir neįmanoma. Be to, tai ilgai trunka, o „detonavusio“ mechanizmo detalės bet kurią akimirką gali sužeisti tiek bandantį variklį sutramdyti žmogų, tiek ir aplinkinius.

Jei problemą pastebite ir situaciją suvaldote greitai, galite tikėtis, kad jūsų automobilio variklis dar gyvuos. Tačiau jei „užsigazavusio“ variklio greitai užgesinti nepavyksta, tikėtina, kad tai bus paskutinis kartas, kai girdite jo burzgimą. „Lūžta švaistikliai, alkūninis velenas, stūmoklių pirštai ir stūmokliai, o lūžusios detalės pramuša variklio bloką, sugadina variklio galvutę.“

tags: #dyzelinio #automobilio #sukiai #uzvedant