Transporto sektorius Lietuvoje lemia didžiausią, apie 30 proc. siekiančią visų anglies dvideginio emisijų dalį. Vertinant tik transporto sektoriaus emisijas, daugiau kaip pusę jų - 54 proc. - sudaro lengvieji automobiliai. Anglies dioksidas (CO2) yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, vertina automobilio daromą žalą aplinkai. Tai nėra tas pats, kas kietosios dalelės ar azoto oksidai, kurie tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai miestuose. CO2 yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tiesiogiai susijusios su klimato kaita. Svarbu suprasti, kad CO2 emisija yra tiesiogiai proporcinga suvartojamų degalų kiekiui. Kuo galingesnis variklis ir kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau degalų jam reikia nuvažiuoti šimtą kilometrų, ir atitinkamai - tuo didesnis CO2 pėdsakas paliekamas.
Kaip nustatyti automobilio CO2 emisiją?
Daugelis vairuotojų sutrinka, kai reikia rasti tikslų skaičių. Automobilio skelbime gali būti nurodyta viena reikšmė, o oficialiuose dokumentuose - kita. Yra keletas patikimų būdų sužinoti automobilio CO2 emisijos duomenis:
- Registracijos liudijimas: Tai yra patikimiausias šaltinis, jei automobilis jau yra registruotas Lietuvoje arba turi kilmės šalies dokumentus. Ieškokite laukelio, pažymėto kodu V.7. Būtent šiame laukelyje įrašomas CO2 kiekis gramais vienam kilometrui (g/km). Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą.
- Gamintojo atitikties sertifikatas (CoC): Perkant naują ar apynaujį automobilį iš užsienio, dažnai pridedamas gamintojo išduotas atitikties sertifikatas (angl. Certificate of Conformity - CoC). Šiame dokumente pateikiami visi techniniai parametrai, patvirtinti gamykloje.
- Vieša „Regitros” paieška: Jei automobilis jau turi lietuviškus numerius arba jam suteiktas savininko deklaravimo kodas (SDK), informaciją galite patikrinti viešoje „Regitros” paieškoje.
- Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: Įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti automobilio CO2 emisijos duomenis.
- Specialios transporto duomenų bazės: Yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, galima apskaičiuoti ją pačiam. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Skirtingos matavimo metodikos: NEDC ir WLTP
Viena didžiausių painiavų, skaičiuojant taršos mokestį, kyla dėl skirtingų matavimo metodikų. Iki 2017 metų automobilių tarša buvo matuojama pagal NEDC (New European Driving Cycle) standartą. Vėliau įsigaliojo WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) standartas. Šis testas yra gerokai griežtesnis, ilgesnis ir atliekamas sąlygomis, artimesnėmis realiam vairavimui.
Kodėl tai svarbu vairuotojui? Skaičiuojant mokesčius, valstybė dažniausiai remiasi WLTP duomenimis. Jei automobilio dokumentuose (dažniausiai senesnių automobilių) nurodytas tik NEDC rodiklis, taikomos specialios perskaičiavimo formulės arba koeficientai, kurie konvertuoja NEDC reikšmę į lygiavertę WLTP reikšmę.
CO2 emisija ir taršos mokestis Lietuvoje
CO2 mokestis arba taršos mokestis Lietuvoje skaičiuojamas pagal tai, kiek automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.
Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Nuo 2023 m. numatyta, kad ši riba bus palaipsniui mažinama ir iki 2026 m. turėtų pasiekti 100 g CO2/km dydį. Už mažai taršius automobilius, kurių vidutinė emisija neviršija 130 g CO2/km, taršos mokesčių kol kas mokėti nereikės.
Jei duomenų apie CO2 emisiją nėra registracijos liudijime (dažnai pasitaiko su senesniais automobiliais), taikomos sudėtingos formulės, kurios vertina automobilio masę (kg) ir variklio galią (kW). Paprastai tariant, kuo sunkesnis ir galingesnis automobilis, tuo didesnė bus teorinė jo tarša.
Mokesčio formulė yra sukonstruota taip, kad dyzeliniams automobiliams taikomi patys aukščiausi tarifai. Benziniams automobiliams tarifas yra kiek mažesnis, o dujiniams (jei tai gamyklinė įranga) - dar palankesnis. Jei jūsų automobilio CO2 emisija neviršija nustatytos apatinės ribos (pavyzdžiui, 130 g/km), mokesčio mokėti nereikia visai.
Jei dujų įranga yra sumontuota po automobilio pagaminimo (ne gamyklinė), registracijos mokestis perskaičiuojamas ne visada taip, kaip tikisi vairuotojai. Dažniausiai vertinamas pirminis automobilio taršos rodiklis (benzinu). Taip, tam tikros išimtys egzistuoja. Jei manote, kad sistemoje esantys duomenys yra klaidingi (pavyzdžiui, pritaikyta formulė vietoje realių duomenų), turite teisę pateikti papildomus dokumentus.
Hibridinių automobilių atveju, tai priklauso nuo hibrido tipo ir jo emisijos. Įprasti hibridai (HEV) dažnai turi pakankamai mažą CO2 rodiklį, kad neviršytų apmokestinimo ribos arba mokestis būtų minimalus.
Alternatyvios transporto priemonės ir jų CO2 pėdsakas
Lyginant CO2 išmetimų kiekį, išsiskiriantį sudeginus litrą kuro, daugiausia CO2 išskiria dyzelinas, o mažiausia - gamtinės dujos. Skaičiuoklėje naudojamos CO2 išmetimų konstantos, nustatytos vadovaujantis pasaulyje pripažintu šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimo standartu - Šiltnamio dujų protokolu (Greenhouse Gas Protocol).
Elektromobiliai
Elektromobilio poveikis klimato kaitai priklauso nuo šalies elektros tinkle tiekiamos elektros CO2 pėdsako, t. y. kiek ir kokio kuro sudeginta gaminant elektrą ir kiek dėl to išsiskyrė CO2. Skaičiuoklėje remtasi AB „Lesto“ ekspertiniu vertinimu, kuris rodo, kad 2010 m. Lietuvoje tiekiamos elektros CO2 išmetimai pateikiami pagal 2010 m. Elektromobilio energijos poreikis vienam kilometrui buvo apytiksliai įvertintas remiantis viešai prieinama informacija apie rinkoje esančius modelius. Pažymėtina, kad elektromobiliai užmiestyje naudoja daugiau energijos nei mieste (kitaip nei įprasti automobiliai).
Kas sudaro elektromobilio anglies pėdsaką? CO2 pėdsako sąvoka taikoma ne tik transporto priemonėms, bet ir bet kuriam verslui ar net kiekvienam iš mūsų. Bendrąja prasme anglies dvideginio pėdsakas - šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias per visą savo gyvavimo ciklą išmeta produktas, įmonė ar asmuo, suma. Automobilio gyvavimo ciklas prasideda žaliavų gavyba ir baigiasi automobilio utilizavimu. Todėl skaičiuojant automobilių CO2 pėdsaką, įtraukiama automobilio gamyba, jo eksploatacija ir atliekų tvarkymas pasibaigus eksploatacijai.
Nors elektromobilis kelionės metu neišskiria išmetamųjų dujų (nėra išmetimo vamzdžio), pagrindiniai elektromobilių kritikų argumentai dažniausiai yra šie: elektromobilių gamyba taršesnė nei automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba, elektromobilis ne mažiau nei kiti automobiliai teršia atmosferą, jei naudoja elektrą, kuri pagaminta deginant iškastinį kurą, elektromobilio komponentų utilizavimas (ypač baterijų) taip pat labai taršus procesas.
Žinoma, elektromobilio eksploatacijos tvarumo lygis labai priklauso nuo šalies, kurioje jis važinėja: jei didelė elektros dalis gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, galime drąsiai sakyti, kad eksploatacija yra netarši, tačiau jei elektra daugiausia gaunama naudojant iškastinį kurą, tokių automobilių eksploatacijos metu paliktas anglies dvideginio pėdsakas gerokai didesnis. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad Lietuvos vidurkis yra panašus į Europos sąjungos šalių vidurkį, bet yra žemesnis nei tokių šalių kaip Lenkija ar Estija, kuriose elektros energijos gamyba į atmosferą išmeta gerokai didesnius CO2 kiekius. Lietuva importuoja šiek tiek elektros energijos iš Estijos, kas pakelia mūsų CO2 rodiklius, bet importuoja ir Švedijos, kurioje elektros gamybos CO2 pėdsakas yra žemas. Patys mes gaminame beveik vien „švarią“ elektros energiją, su nedidelėmis išimtimis.
Remiantis Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) tyrimo duomenimis, Europoje važinėjančių elektrinių automobilių anglies dioksido pėdsakas (vertinant visą jų gyvavimo ciklą) yra 66 - 69 proc. mažesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliais, o jei elektra būtų gaunama tik iš atsinaujinančiųjų šaltinių, šis rodiklis galėtų pasiekti net 81 proc. Prognozuojama, kad 2030 m. elektromobilių CO2 išlakos bus 74-77 proc. mažesnės nei vidaus degimo variklius turinčių automobilių.
Tačiau didelė problema yra elektromobilių baterijų gamyba, susijusi su ličio, nikelio, vario ir kobalto kasyba, rūdų transportavimu ir perdirbimu, be to, pernelyg intensyvus kasybos plotų išnaudojimas turi neigiamų pasekmių aplinkai. Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjų duomenys rodo, kad gaminant populiarų elektrinį kompaktinį automobilį „Nissan Leaf“ su 40 kWh talpos baterija į atmosferą patenka daugiau CO2 (išlakos - 10 tonų) nei gaminant didžiulį pikapą RAM 1500 su 3 l dyzeliniu varikliu (išlakos - 9 tonos CO2). Visa tai dėl baterijos - pagaminus kiekvieną 10 kWh talpos kaupyklą, į atmosferą patenka maždaug 1 tona CO2.
Įkraunant elektromobilį elektros tinkle, net jei didesnė elektros energijos dalis pagaminama naudojant iškastinį kurą, per metus vidutiniškai susidarys tik 2 tonos CO2. Gaminant gana talpią bateriją (80 kWh) išmetama 8 tonos CO2. Tokio automobilio teigiamas CO2 balansas taps po 4 naudojimo metų (nuvažiavus 80 000 km). Jei palyginimui paimsime automobilį su mažesne baterija (40 kWh), kokia yra populiariajame „Nissan Leaf“, teigiamo CO2 balanso sulauksime po 2 metų. Taigi elektromobilio gamybos pėdsaką „sukelia“ baterijos gamyba: kuo ji talpesnė, tuo didesnis CO2 pėdsakas gamybos metu.
Tvariausias elektromobilio eksploatacijos variantas yra įkrovimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių. Nuvažiavus 20 000 km per metus elektromobiliu, įkraunamu tik saulės elektrinės pagaminta elektra, į aplinką bus išmetama tik 0,2 tonos CO2. Įtraukus energijos kaupiklius, tai padidėtų iki 0,4 tonos CO2 per metus. Per 10 metų ši visiškai autonominė elektromobilio įkrovimo sistema į aplinką išmestų mažiau CO2 nei automobilis su vidaus degimo varikliu per vienerius metus.
Viešasis transportas
Skaičiuojant miesto ir tarpmiestinio viešojo transporto priemonių vienam keleiviui tenkančius CO2 išmetimus, naudojamas tas pats kelionės atstumas kaip ir važiuojant automobiliu.
- Autobusai: Didžioji dauguma Vilniaus autobusų yra varomi dyzelinu, todėl CO2 išmetimai apskaičiuoti pagal vidutinį tokių autobusų dyzelino sunaudojimą vienam kilometrui. Gautas pėdsakas dalinamas iš vidutinio autobusu vykstančių keleivių skaičiaus, remiantis 2011 m.
- Troleibusai: Troleibusai yra varomi elektra, todėl CO2 pėdsakas skaičiuojamas taip pat kaip elektromobilių pagal vidutinį elektros suvartojimą vienam kilometrui ir dalinamas iš vidutinio troleibusu vykstančių keleivių skaičiaus, remiantis 2011 m.
Dviračiai ir ėjimas pėsčiomis
Dviračio ir ėjimo pėsčiomis alternatyvos pateikiamos tik toms miesto kelionėms, kurios gali būti įveikiamos per mažiau nei valandą.
Traukiniai
Vienam keleiviui tenkantys CO2 išmetimai apskaičiuoti naudojant „keleivio kilometrų“ metodą. Taip skaičiuojant sumuojami visų 2011 m. tarpmiestiniais maršrutais pervežtų keleivių kilometrai. Kelionių traukiniu CO2 pėdsakas, tenkantis vienam keleiviui, skaičiuojamas remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2011 m. duomenimis.
CO2 pėdsakas skaičiuojamas remiantis vienam keleivio kilometrui pervežti reikalingu elektros kiekiu ir AB „Lesto“ ekspertiniu vertinimu, pagal kurį 2010 m. Lietuvoje elektros gamybos CO2 pėdsakas buvo žemas.
Kaip sumažinti automobilio CO2 emisiją?
Norėdami sumažinti savo transporto priemonių parko išmetamą anglies dioksido kiekį, pirmiausia turėsite išmatuoti savo dabartinį pėdsaką. Norėdami apskaičiuoti benzininių ir dyzelinių automobilių, taip pat įkraunamų hibridinių automobilių išmetamą CO₂ kiekį, padauginkite patvirtintą išmetamųjų teršalų rodiklį (CO₂ g/km) iš bendro tuo automobiliu nuvažiuoto atstumo kilometrais.
- Pasirinkite mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas: Tai gali gerokai sumažinti transporto priemonių parko išmetamųjų teršalų kiekį. Rinkdamiesi padangas, atkreipkite dėmesį į degalų ir (arba) energijos vartojimo efektyvumo įvertinimus, taip pat duomenis apie sukibimą su šlapia ar apledėjusia kelio danga ir išorinį triukšmo lygį. Perėjus prie didelį efektyvumą turinčių padangų, energijos sąnaudos gali sumažėti keliais procentais, o tai leidžia sumažinti CO₂ emisijas, jei visos padangos tinkamai pripūstos.
- Palaikykite tinkamą slėgį padangose: Tai itin svarbu. Reguliariai tikrinkite slėgį savo automobilių padangose.
- Atlikite reguliarią techninę priežiūrą: Reguliari benzininių, dyzelinių ir iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių techninė priežiūra užtikrina, kad jie veiktų efektyviai ir sklandžiai. Planinės techninės priežiūros grafiko laikymasis padeda sumažinti degalų ir (arba) energijos sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį. Nors elektromobilių elektriniai varikliai turi mažiau judančių dalių ir jų techninė priežiūra reikalinga rečiau, vis tiek būtina reguliariai tikrinti tokius komponentus kaip baterija, stabdžiai ar padangos.
- Planuokite trumpiausius maršrutus ir venkite spūsčių: Trumpiausio maršruto planavimas - gera pradžia siekiant sumažinti CO₂ emisijas, tačiau ne mažiau svarbu vengti spūsčių ir vairavimo intensyvaus eismo valandomis. Laisvai judančiame sraute transporto priemonės sunaudoja mažiau degalų ir išmeta mažiau CO₂.
- Praktikuokite ekologišką vairavimą: Staigus pagreitėjimas, greičio viršijimas ir variklio darbas tuščiąja eiga didina degalų sąnaudas ir CO₂ emisijas. Telematikos priemonės gali padėti stebėti vairavimo įpročius ir nustatyti tobulintinas sritis. Ekologiško vairavimo, paremto tolygiu vairavimu, situacijos numatymu ir greičio kontrole, mokymai taip pat gali padėti sumažinti degalų sunaudojimą.
- Svarstykite alternatyvas kelionėms: Tvariausia kelionė yra ta, kuri nė neįvyksta. Virtualios susitikimų platformos pasirodė esančios veiksminga alternatyva gyviems susitikimams.
- Atsižvelkite į automobilio komplektaciją: Tas pats modelis su skirtingo dydžio ratlankiais ar papildoma įranga gali turėti skirtingą CO2 emisiją. Gamykliniai duomenys dažnai nurodo emisijos intervalą (pvz., 140-155 g/km), o mokestis bus skaičiuojamas pagal konkrečią jūsų automobilio reikšmę.
Kuo vairavimas žiemą skiriasi nuo vairavimo vasarą?
Lietuvos situacija ir ateities tendencijos
Remiantis Aplinkos ministerijos pateikiamais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių emisija vidutiniškai sudaro apie 160 g CO2/km. Šiuo metu įsigijus automobilį tenka mokėti vienkartinį registracijos mokestį, atsižvelgiant į automobilio emisijas.
Šiuo metu kas trečias automobilį įsigyjantis lietuvis atkreipia dėmesį į automobilio anglies dvideginio emisijų kiekį. „Swedbank“ automobilių finansavimo duomenys rodo, kad šalies gyventojų susidomėjimas aplinkai draugiškais hibridiniais automobiliais ir elektromobiliais sparčiai auga. Maždaug 1 iš 5 lizingo būdu įsigyjamų naujų automobilių yra hibridinis arba varomas tik elektra. Remiantis gyventojų nuomonės tyrimu, 34 proc. lietuvių teigia, kad kitas jų automobilis bus hibridas, o 10 proc. - elektromobilis. Šios tendencijos leidžia manyti, kad jau artimiausioje ateityje galime pamatyti sparčiau žalėjantį šalies automobilių parką.
Taikomi mokesčiai už automobilio emisijas į šį aspektą dėmesį paskatintų atkreipti 37 proc. latvių ir 26 proc. estų. Tyrimas atliktas remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvia Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Transporto priemonių CO₂ emisijos tampa vis svarbesniu kriterijumi renkantis automobilį, ypač kai siekiame sumažinti poveikį aplinkai ir laikytis vis griežtesnių Europos Sąjungos bei kitų šalių reglamentų dėl išmetamųjų dujų. Vidutinė CO₂ emisija, išreiškiama gramais kilometrui (g/km), parodo, kiek anglies dioksido automobilis išmeta važiuodamas tam tikrą atstumą. Automobiliai su didesnėmis CO₂ emisijomis dažnai yra didesni, galingesni arba turi mažesnį kuro efektyvumą.
„Tie, kas kritikuoja elektromobilius, dažnai teisina savo nenorą keistis, nesigilina į naujas galimybes, selektyviai renkasi informacijos šaltinius. Reikia įvertinti ir tai, kad visa energetikos transformacija keičia ir įtakos svertus - naftos pramonė labai galinga ir vis stiprėja, nes iškastinio kuro pardavimai didėja, tad ji nelinkusi žavėtis naujomis elektromobilių technologijomis ir net galima įtarti, kad inicijuoja dalį neigiamos informacijos apie elektromobilius“, - sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.