Kintančios oro sąlygos yra negailestingos transporto priemonėms, nes drėgmė, druska ir purvas sukuria idealias sąlygas rūdžių susidarymui. Rūdys atsiranda, kai geležis ar plienas reaguoja su drėgme ir deguonimi, ypač drėgname klimate. Kelių druska žiemą dar labiau pagreitina šį procesą, prilipdama prie automobilio apačios ir didindama vandens laidumą, taip skatindama rūdžių atsiradimą.
Rūdžių žala automobiliui
„Nematomas” rūdžių susidarymas yra itin pavojingas, nes ilgainiui gali pažeisti tiek estetinius, tiek konstrukcinius automobilio elementus. Rūdys ardo metalą ir silpnina svarbias kėbulo bei važiuoklės dalis, o tai gali sukelti rimtą pavojų saugumui - automobilis praranda savo tvirtumą, ypač avarijos metu. Rūdys gali paveikti ir svarbius pakabos, ir stabdžių komponentus: jos silpnina varžtus, šarnyrus, spyruokles ir stabdžių vamzdelius - tai kelyje gali sukelti pavojingus gedimus.
Elektros instaliacijos ir išvaizdos problemos
Rūdžių atsiradimas taip pat „atsakingas” ir už elektros instaliacijos sutrikimus, nes gadina laidų jungtis ir kontaktus. Tai gali lemti netikėtus elektros sistemų gedimus, pavyzdžiui, neveikiančias šviesas ar signalizaciją. Be to, rūdys gadina automobilio išvaizdą - atsiranda dėmės, pleišėja ir lupasi dažai, o tai galiausiai įtakoja brangius kėbulo remonto darbus. Norėdami išsaugoti automobilio vertę, ilgaamžiškumą ir saugumą, svarbu tinkamai juo rūpintis visus metus.
Kaip apsaugoti automobilį nuo druskos ir rūdžių?
Reguliarus automobilio plovimas
Nešvarumai ir purvas kaupiasi ant automobilio paviršiaus, ypač apačioje ir ratų arkose, ir gali pagreitinti rūdžių susidarymą. Rekomenduojama plauti automobilį bent du kartus per mėnesį, o žiemą - dar dažniau. „Krown” atlikti tyrimai, naudojant neoninę šviesą, parodė, kad net ir reguliariai plaunant automobilį įprastose automobilių plovyklose, keliuose barstomos druskos nuo paviršiaus nėra tinkamai pašalinamos. Siekiant apsaugoti automobilį ne tik išorėje, bet ir vidiniuose konstrukcijos sluoksniuose, rekomenduojama plovimo metu naudoti specialius druskų tirpiklius, kurie tirpdo druskas ir kitus kelio reagentus, esančius automobilio dugne ir ant kėbulo paviršiaus.
Salono priežiūra
Drėgmė, prasiskverbianti per kilimėlius ir sėdynes, gali sukelti grindų koroziją. Pašalinkite drėgmės šaltinius, tokius kaip šlapi drabužiai ar skėčiai, ir reguliariai vėdinkite saloną.
Automobilio laikymas garaže
Jei turite galimybę, laikykite automobilį garaže, kad apsaugotumėte jį nuo drėgmės poveikio ir ekstremalių oro sąlygų. Svarbu, kad garažas būtų gerai izoliuotas ir sausas, o prieš pastatydami automobilį į vidų, įsitikinkite, kad ir jis yra visiškai sausas.
Reguliarus automobilio tikrinimas ir apsauginės priemonės
Atkreipkite dėmesį į dažų pūslėjimą, spalvos pakitimus ar šiurkščius plotus, ypač ratų arkose, automobilio apačioje ir durų kraštuose. Laiku uždažykite įbrėžimus ar naudokite apsaugines plėveles, kad išvengtumėte tolimesnio rūdžių plitimo.
Antikorozinis padengimas ir vaškavimas
Taip pat patariama reguliariai atlikti automobilio dugno antikorozinį padengimą. Kėbulo apsaugojimui galima naudoti specialų vašką arba keramikine dangą, kuri sukuria hidrofobinį sluoksnį. Tai apsaugo nuo drėgmės ir druskų poveikio, palengvina purvo pašalinimą bei prailgina automobilio eksploatacijos laiką. Pasak UAB „Krown” atstovo Juliaus Paukščio, rūdys yra klastingos, nes jų poveikis gali pasireikšti ne iškart - daugelis vairuotojų apie problemą sužino tik tada, kai ji jau tampa rimta. „Patariame - tarsi žaidžiant šachmatais - numatyti kelis žingsnius į priekį ir imtis gedimų prevencijos, kurią užtikrina antikorozinis automobilio padengimas pagal Kanadiečių sukurtą ir išbandytą technologiją naudojant alyvinio pagrindo antikorozinę dangą“, - pabrėžia Julius Paukštys.
Automobilio plovimas šaltuoju laikotarpiu ir jo džiovinimas
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pataria artimiausiomis savaitėmis dažniau plauti transporto priemones. „Būtina reguliariai nuplauti kėbulą, kad pašalintumėte prilipusius druskos ir sniego likučius. Būtent šios nuosėdos laikui bėgant pažeidžia metalines transporto priemonės dalis. Po plovimo nepamirškite nusausinti automobilio - šaltame ore kėbulas gali būti pažeistas, jei paliksite šlapią. Šiam tikslui rekomenduojama rinktis mikropluošto audinį, nes medvilniniai audiniai gali subraižyti automobilį ir paskatinti rūdžių susidarymą. Mikropluošto šluostė surenka ploviklio likučius ir nešvarumus“, - sako draudimo bendrovės atstovė.
„PRO BRO Group“ ekspertas Algirdas Plečkaitis teigia, kad automobilį vaškuoti dabartiniu laikotarpiu yra būtina, kad prie kėbulo neliptų dulkės ir druska, o jis būtų labiau apsaugotas nuo žalingo aplinkos poveikio. „Kruopščiai užteptas vaško sluoksnis suteiks papildomą apsaugą nuo išorinių veiksnių, neleis vykti korozijai ir užtikrins apdorotų paviršių blizgesį. Kiekvieną automobilio plovimą reiktų pabaigti vaškavimo procedūra. Skysto pavidalo sausinamasis vaškas apsaugo automobilį iki kito plovimo, įtrinami sintetiniai ar natūralūs kėbulo vaškai apsaugo kėbulą iki 3 mėnesių. Tai svarbu ne tik kėbului, bet ir automobilio padangoms bei priekinėms grotelėms, kur nuosėdų susikaupia daugiausiai. Dėl vaško dangos prie automobilio nelips nešvarumai. Taigi ant kėbulo nesusidarys tiek daug ledo ir automobilį bus lengviau nuvalyti“, - kalba ekspertas. PRO BRO atstovas pataria sausinamąjį vašką purkšti ant švaraus kėbulo: pradėjus nuo apatinės automobilio dalies ir slenksčių, reikėtų kilti aukštyn. Vaškas visada turi būti šiltas, kad geriau priliptų prie kėbulo ir padengtų lako mikroįtrūkius. Savitarnos plovyklose nuvaškavus automobilį būtina pasirinkti ir skalavimo nukalkintu vandeniu programą - tuomet automobilis nudžius be vandens nuosėdų dėmių. Tunelinėse plovyklose, taip pat atliekama ši paslauga, pasirinkus vaškavimą siūlančią programą“, - pasakoja A. Plečkaitis.
Durelių ir langų priežiūra
Pasak V. Katilienės, nuplovus automobilį svarbu atkreipti dėmesį į gumines durelių ir langų tarpines, kad ten susikaupęs vanduo neužšaltų ir nekiltų problemų, atidarant dureles ar langus. Išvažiavus iš plovyklos, patogiausia būtų atidaryti visas varstomas automobilio dalis - dureles, bagažinę, degalų bako dangtelį - ir leisti į gumines tarpines patekusiam vandeniui nutekėti. Taip pat gumines tarpines galima nušluostyti sausa šluoste. Kad drėgmė nepadarytų žalos transporto priemonei, gali praversti suspausto oro ar silikoninės tepimo priemonės.
Plovimas plovyklose
VILNIUS TECH docentas dr. I. Gedzevičius sako, kad jei yra galimybė, automobilį geriausia plauti uždarose plovyklose, kuriose prieš plovimą automobilio kėbulas galėtų šiek tiek įšilti.
Druskos poveikis keliams ir aplinkai
Lietuvos žiemos ypatumai
Lietuvos kelininkai ilsėtis neturi kada. Vasaros skiriamos gatvių remontui ir naujų atkarpų tiesimui, žiemos - kelių priežiūrai. Neatsiejamas žieminės priežiūros, trunkančios bene pusmetį, atributas yra druska, graužianti ne tik sniegą su ledu, bet ir žmonių batus bei automobilių kėbulus. Verta paminėti, kad lietuviškos žiemos yra labai nedraugiškos kelio dangai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet 60-80 kartų oro temperatūra pasikeičia iš neigiamos į teigiamą - tokia dažna kaita fiksuojama tik kai kuriuose Švedijos bei Kanados regionuose. Oro temperatūra šalyje, nors dažnai svyruoja apie nulį, kartais nukrenta iki -20 ar dar žemesnės. Per metus Lietuvoje suskaičiuojama apie 18 pūgų, kurių vidutinė trukmė - 7 valandos, o dar apie 20 kartų kelius padengia plikledis, trunkantis iki 12 valandų. Lijundra pasirodo apie 10 kartų ir trunka vidutiniškai 4 valandas, o penkiskart per metus lijundra ir plikledis pasirodo išvien - tuomet ant asfalto susidaro 5-15 mm storio ledo sluoksnis.
Rokas Yan, Monika Liu, Vaidas Baumila - Gegužis
Naudojamos druskos rūšys ir jų efektyvumas
Dažniausiai Lietuvos keliai, neišskiriant automagistralių ir pagrindinių gatvių miestuose, pasnigus barstomi vadinamu „šlapios druskos“ mišiniu - tai yra paprasčiausias druskos tirpalas. Vertinant pagal naudingumą, mažiausiai efektyvus yra druskos ir smėlio mišinys - jis nebeveikia esant žemesnei nei -7 laipsnių temperatūrai. Paprastasis techninės druskos keliams (98 proc. Techninis kalcio chloridas, kurio nuo 74 iki 98 proc. sudaro CaCl2 (likusi dalis - NaCl), efektyviai veikia iki -17 laipsnių. Techninis magnio chloridas (MaCl2) - iki minus 33. Kelininkų naudojamos druskos yra itin nedraugiškos aplinkai ir asfaltą liečiantiems objektams - transporto priemonėms ir batams. KTU sukurtas „Ledo siaubas“ dėl sudėtyje esančių priedų ne tik veikia efektyviau, bet ir mažiau kenkia tiek aplinkai, tiek asfaltu keliaujantiems objektams, tačiau yra brangesnis.
Druskos kiekiai ir poveikis
Lietuvos automobilių kelių direkcijos kelių priežiūros skyriaus vedėjo Henriko Jurkuvėno teigimu, kasmet šalies valstybinės reikšmės keliuose išbarstoma 60-80 tūkst. tonų druskos. Štai pernai, nors žiema nebuvo tokia rūsti, buvo išbarstyta 70 tūkst. tonų, o šiemet kol kas - per 50 tūkst. tonų. Kuo šaltesnė žiema, tuo rečiau galima panaudoti druską keliams valyti, nes šio mineralo, tirpdančio sniegą ir ledą, poveikis labai sumažėja, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -10 laipsnių. Beje, druska niekada nebarstoma žvyrkeliuose, nes jie atitirpsta lopais, o atitirpusiose vietose automobilių ratai kaipmat išmuša duobes. Tad kelias tampa banguotas kaip jūros paviršius. Žvyrkeliuose barstomas tik smėlis. Vis dėlto be druskos kelius prižiūrėti būtų daug sunkiau, nes lėčiau atitirptų apledėjusi kelio danga. Druska 1-2 mm storio ledo plėvelę “nuskuta” nuo asfalto per 30-40 min. Be druskos ją tektų grandyti, labai išaugtų darbų kaina, nes smėlio mišinių reiktų 3-5 kartus daugiau nei druskos, ir lygiai tiek padidėtų degalų sąnaudos. Kelininkai druskos niekada nepristinga, nes, pasak H.Jurkuvėno, jos atsargos nuolat papildomos.
VILNIUS TECH Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentas dr. Irmantas Gedzevičius pažymi, kad Lietuvos kelių barstymui dažniausiai pasitelkiamas natriochloridas (druska). Tai, esą, kainos ir efektyvumo santykiu pasižyminti medžiaga, kuri geriausiai tirpdo sniegą. „Junginyje esantis chloras labai skatina koroziją, todėl reikia atkreipti dėmesį, kad jis nepaveiktų pažeistų paviršių. Būtent į pažeistus paviršius druskai patekti lengviausia ir iš ten ją pašalinti sudėtingiausia. Jei automobilis nuolat lauke, korozija gali būti ne tokia greita, tačiau jei automobilis būna tai šaltoje, tai šiltoje erdvėje - korozija gali plisti itin greitai“, - įspėja mokslininkas.
Vilniuje naudojami mišiniai
Sostinės keliais besirūpinančios bendrovės „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius atkreipia dėmesį, kad Vilniuje yra apie du tūkstančiai gatvių, iš kurių tūkstantį septynis šimtus prižiūri „Grinda“. Už kitų gatvių priežiūrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, gyventojų ir sodininkų bendrijos, nekilnojamojo turto plėtotojai, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys. Vilniaus miesto gatvių barstymui naudojamos kelios skirtingos medžiagos:
- Techninė druska, kurios veiklioji medžiaga yra natrio chloridas (NaCl). Efektyviai veikia iki -10⁰C. Valytas natrio chloridas - šiuo metu naudojamas pagamintas Vokietijoje - naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai. Techninė druska taip pat naudojama smėlio ir druskos mišinio paruošimui.
- Kalcio chloridas (CaCl2). Efektyviai veikia iki -20⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.
- Magnio chloridas (MgCl2). Efektyviai veikia iki -30⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.
„Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai naudojamos techninės druskos kilmės šalis yra Marokas, tačiau nėra paslaptis, kad gyventojams kyla nuogąstavimų, ar ši druska veiksminga mūsų klimato sąlygomis. Jos veiksmingumu galėjome įsitikinti dar šių metų vasario mėnesį, kai nutraukus druskos pirkimus iš Baltarusijos, buvo naudojama druska iš Egipto, ir ką tik pasibaigusį lapkričio mėnesį, kai jau pradėjome naudoti marokietišką druską“, - sako E. Steponavičius.
Poveikis aplinkai ir gyvūnams
Draudimo bendrovė BTA Ekspertizių skyriaus vadovas A. teigia, kad druska yra viena efektyviausių žiemą keliuose naudojamų priemonių - ji tirpdo ledą ir užtikrina saugias vairavimo sąlygas eismo dalyviams. Tačiau druska sukelia ir transporto priemonių pažeidimus. Ištirpęs jos mišinys prasiskverbia į sunkiausiai pasiekiamas automobilių vietas - važiuoklę, kėbulo dalis, variklio skyrių ir net automobilio saloną. Miestą nuklojus sniegui technine druska imtos barstyti ne tik gatvės, bet ir šaligatviai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Bet tokios vietos kartais virsta purvynėmis, nes operatyviai nenuvalomos. Gyventojai taip pat susirūpinę, ar sniegui tirpdyti naudojama druska nekenkia jų augintiniams ir net gamtai.
Veterinarijos gydytoja Rūta Noreikaitė patvirtino, kad druska, kuria tirpdomas sniegas, keturkojams iš tiesų kenksminga. Šunų letenų oda dėl to gali suaižėti, atsirasti žaizdų. „Todėl prieš einant į lauką augintinių pėdas reikėtų ištepti specialiu vašku. Grįžus po pasivaikščiojimo namo jas būtina ne tik gerai nuplauti drungnu vandeniu, bet ir labai kruopščiai nusausinti“, - patarė veterinarijos gydytoja.
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro vadovas Ernestas Ivanauskas sakė, kad sniegą tirpdyti druskos mišiniu ar tirpalu yra pigiausias būdas. „Tačiau ši druska kenkia betonui, tiltų konstrukcijoms, trinkelėms, jos greičiau susidėvi. Taip pat druska įsigeria į gruntinius vandenis - tai irgi kenksminga“, - aiškino mokslininkas.
VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A. Vaitkus ramina visus gamta besirūpinančius žmones. „Poveikis nuo barstymo zonos yra ne daugiau kaip 10 metrų į šoną. Didžiausia koncentracija - kelių metrų atstumu. Kalbant apie augmeniją, poveikis užfiksuotas tik iki 2,5 metro aukščio nuo kamieno [apačios]. Tai poveikis kelio zonai yra, bet poveikio geriamajam vandeniui ir giliau [...] nenustatoma“, - paaiškino jis.
Alternatyvos druskai ir ateities perspektyvos
Alternatyvios sniego tirpdymo priemonės
Pasak E. Ivanausko, parkuose labiau tiktų naudoti druskų ir skaldelių mišinius. Tokiu atveju druskos reikėtų mažiau, sniegas vis tiek tirptų, bet dėl skaldelių nebūtų slidu ir toks mišinys mažiau kenktų gamtai. Taip pat naujus trinkelių takus būtų galima impregnuoti tam tikrais tirpalais, kuriuose yra siloksano. „Specialistai įspėja, kad pirmus metus betono gaminių iš viso negalima apdoroti druska ar jos tirpalu. Pavyzdžiui, trinkelės tuomet praranda atsparumą, todėl jas reikėtų impregnuoti tam skirtais tirpalais. Nors šis darbas kainuotų brangiau, toks grindinys vėliau laikytų kur kas ilgiau ir jo nereikėtų netrukus vėl remontuoti“, - patarė mokslininkas.
Saulės energija šildomi takai
Dar viena alternatyva - pasitelkti saulės išteklius. „Mieste yra mokėjimo už automobilių stovėjimą aparatų, kurie veikia su saulės baterijomis. Atnaujinant miesto parkus ar kitas erdves taip pat reikėtų pasitelkti technologijas, parkų takų atkarpos ar aikštelių grindiniai galėtų būti šildomi tokia energija“, - sakė E. Ivanauskas.
Kainos ir efektyvumo balansas
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. A. teigia, kad visuomenė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra labai išprususi ir suvokia, kad neigiamas poveikis visgi yra. Neigiamas poveikis transporto priemonėms, infrastruktūrai, ypač tai, kuri turi metalinių elementų. Tokiose zonose yra galimybių panaudoti kitas medžiagas, kurios mažiau agresyvios metalo korozijai, tačiau jos turi kitą negatyvią dedamąją - labai didelę kainą. Natrio chlorido, kuris paplitęs Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaina yra apie 50 eurų už toną, o ekologiškos medžiagos kainuoja tūkstantį ar daugiau eurų už toną. „Natrio chloridą naudoja beveik visos šalys, acetatus, formiatus, magnio chloridą, kitas medžiagas naudoja mažiau šalių. Kuo šalis ekonomiškai pajėgesnė, tuo naudojamos brangesnės medžiagos“, - paaiškino A.
Vis dėlto alternatyvių priemonių turi ir Lietuvos kelininkai. „Nieko geresnio kainos ir efektyvumo atžvilgiu kaip paprastas natrio chloridas dar niekas nesugalvojo. Šalia to yra ir magnio chloridas, kalcio chloridas, jį taip pat naudojame, bet nedideliais kiekiais, kai žemos temperatūros: esant žemiau nei 10 laipsnių šalčio. Nors druska ardo ne tik kelio dangą, bet tiesiogiai veikia ir avalynę, graužia metalines automobilių dalis. Miesto gatves tvarkančios bendrovės „Grinda“ atstovė Dovilė Lisauskaitė teigia, kad kalbėti apie druskos žalą ir net siūlyti jos atsisakyti yra neadekvačia. „Galime prisiminti kuo važinėjo seneliai, proseneliai. Rogės, sako, labai gerai čiuožia. Nevalom gatvių, čiuožiam rogėmis ir džiaugiamės galimybe susisukę į kailinius ant šieno pasivažinėti. O jei rimtai, galvokime pirmiausia apie saugumą. Kas yra geriau - ar visgi investuoti į naują automobilį, ar investuoti į kojos lūžį?“ - klausia D. Lisauskaitė.
Taigi ekspertai kategoriški: Lietuvos klimato sąlygos - išskirtinės. Ir ne druska, o išorės veiksniai lemia nesibaigiančią seką - žiemą barstomi keliai, o pavasarį lopomos duobės.
tags: #druska #varomas #automobilis