Šiame straipsnyje aptarsime, kas nutinka automobilio varikliui, kai jis išjungiamas važiuojant dideliu greičiu, taip pat panagrinėsime įvairias problemas, kurios gali sukelti variklio užgesimą kelyje. Suprasdami šiuos procesus ir galimus gedimus, galėsite geriau pasirūpinti savo automobiliu ir užtikrinti saugesnes keliones.
Variklio Išsijungimas Važiuojant Greičiu: Priežastys ir Pavojai
Netikėtas variklio darbo nutraukimas gali lemti keletas daugiau ar mažiau rimtų veiksnių. Variklis gali staiga nustoti veikti, net ir moderniame automobilyje, kuriame įdiegta elektroninė įranga, kuri teoriškai turėtų įspėti naudotoją apie bet kokį gedimą. Variklio išsijungimas kelia ypač didelį stresą važiuojant mieste, kai sugedus vienam automobiliui greitai susidaro spūstis, o kiti vairuotojai nervuojasi.
Dažniausios Variklio Užgesimo Priežastys
- Degalų trūkumas bake: Pati banaliausia variklio užgesimo priežastis yra degalų trūkumas bake. Verta žinoti, kad degalai iš apatinės bako dalies sukaupia daugiausia priemaišų, kurios vėliau patenka į degalų filtrą ir degalų siurblį, dėl to jis užgesta.
- Vanduo degalų sistemoje: Taip pat gali būti, kad taip atsitinka dėl degalų sistemoje susikaupusio vandens, kuris žiemą užšąla ir nutraukia benzino/dyzelino tekėjimą į variklį.
- Uždegimo sistemos trūkumai: Kartais variklis užgesta dėl uždegimo sistemos trūkumų, t. y., daugiausia dėl uždegimo ritės, uždegimo laidų, uždegimo žvakių arba uždegimo bloko.
- Jutiklių gedimai: Kiti „kaltininkai“ yra įvairūs jutikliai, esantys visame automobilyje. Dažniausiai sugenda alkūninio veleno padėties jutikliai, skirstymo veleno padėties jutikliai arba lambda jutikliai. Jų veikimo defektai paprastai pajuntami varikliui įšilus iki darbinės temperatūros.
- Suskystintomis naftos dujomis (SND) varomų automobilių problemos: Suskystintomis naftos dujomis varomo automobilio užgesimas yra įprasta problema, kai kompiuteris per anksti perjungia degalų deginimo režimą iš benzino į dujų. Dujomis varomas automobilis su šaltu varikliu negalės išlaikyti apsukų ir galiausiai užges. Tas pats pasakytina ir nustačius netinkamą oro ir degalų santykį (variklis užliejamas ir užstringa).
Kas Vyksta Variklyje ir Aplink Jį Po Išjungimo
Išjungus variklį ir nuėjus nuo automobilio kartais dar galima išgirsti veikiantį radiatoriaus ventiliatorių. Šiuolaikiniuose automobiliuose variklio valdymo blokas gali stebėti temperatūras ir po variklio išjungimo.
Šilumos „Įsigėrimas“ ir Ventiliatoriaus Darbas
Taip nutinka dėl vadinamojo šilumos „įsigėrimo“ - kai po sustabdymo karštis dar kurį laiką išlieka metalo detalėse. Varikliui nustojus dirbti, išmetimo sistema, turbokompresorius (jei yra) ir kiti mazgai kelias minutes išlaiko aukštą temperatūrą. Kadangi automobilis stovi, natūralus oro srautas per radiatorių dingsta, o šiluma po kapotu gali greitai išaugti. Ventiliatoriaus darbas po išjungimo ypač dažnas po ilgesnės kelionės arba karštą dieną, kai variklis ir jo aplinka nespėja greitai atvėsti.
Variklis darbo metu pasiekia labai aukštą temperatūrą, todėl išjungus jis neatvėsta iš karto. Kol automobilis juda, radiatoriui padeda oro srautas, o aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja. Dėl to daugelyje automobilių elektrinis radiatoriaus ventiliatorius suprojektuotas taip, kad galėtų trumpai veikti ir be užvesto variklio. Trumpas veikimas po išjungimo dažniausiai nieko blogo nereiškia, tačiau ne kiekvieną atvejį verta ignoruoti. Tokie sutrikimai gali sukelti nereikalingą elektros sąnaudas ir laikui bėgant iškrauti akumuliatorių.
Jei ventiliatorius po variklio išjungimo veikia trumpai, dažniausiai tai tik normalus aušinimo ciklas. Kai kurie automobiliai turi papildomą aušinimo skysčio varikliuką, kuris užgesinus variklį dar kelias minutes varinėja aušinimo skystį, kad variklis tolygiai atvėstų.
Kada Ventiliatoriaus Darbas Po Išjungimo Gali Būti Problema?
Vienas vairuotojas dalijasi patirtimi: „tas papildomas ventiliatorius kasdieną veikė vis ilgiau ir galu gale vakar neišsijungė valandą, o šiandien jau nebežinau kiek laiko, nes nusėdo akumas - ir su klemom užvest nepavyko, nes pajungus prie kitos mašinos jis vėl įsijungdavo ir matyt neleisdavo įkraut akumo, per 15 minučių mašinos užvest taip ir nepavyko.“ Šiuo atveju tai rodo rimtą problemą. Galimos priežastys:
- Temperatūros daviklio gedimas: Tai viena iš dažniausių priežasčių, kai ventiliatorius veikia per ilgai.
- Kiti daviklių gedimai: Ne tik temperatūros daviklis gali sukelti tokią problemą.
Jeigu ventiliatorius veikia ilgai ir neišsijungia, patartina atjungti akumuliatoriaus klemą, o vėliau vėl prijungti, siekiant patikrinti, ar problema išlieka. Tada reikėtų kreiptis į specialistus, kad nustatytų, kuris daviklis veikia netinkamai.
Turbinos Aušinimas ir Variklio Šildymas Šaltyje
Turbinos Aušinimas
Po smagaus pasivažinėjimo, ypač su turbokompresoriniu varikliu, varikliui reikia leisti padirbti laisva eiga minutę-dvi prieš gesinant. Tai padeda turbinai atvėsti ir nusiraminti, nes turbina dar sukasi iš inercijos, o varikliui nedirbant nėra tepimo. Toks metodas padeda prailginti turbinos tarnavimo laiką. Dėl šios priežasties kartais statomi net "turbo taimeriai".
Variklio Šildymas Šaltyje
Kai užklumpa šalčiai, dera prisiminti, kad yra ir antroji medalio pusė. Net ir tie, kurie agituoja nešildyti automobilių variklio šaltyje, nesiginčija, kad nieko baisaus neatsitiks, jei šaltyje užvestas variklis laisva eiga padirbės nuo kelių sekundžių iki pusės minutės. Vis dėlto pašildyti jį rekomenduotina net ir keletą minučių.
Kodėl Vertėtų Šildyti Variklį
- Alyvos sušildymas: Jei automobilis šaltyje praleido visą naktį ar net visą savaitgalį, visa variklio alyva būna nuslūgusi į karterį. O ten tas tepalas dėl didelio šalčio būna sutirštėjęs, klampesnis, tąsesnis. Užvedus šaltą variklį, jis kurį laiką veikia, galima sakyti, beveik be tepimo. Leiskite varikliui minutę, kitą pašildyti sustingusį tepalą ir susitepti vidines detales - cilindrus, stūmoklius ir visa kita.
- Pavarų dėžės skysčių šildymas: Mechaninės pavarų dėžės pavaros šaltą žiemos rytą jungiasi keistai ir klampiai. Apšilus varikliui, sušils ir pavarų dėžės skysčiai, kas pagerins pavarų perjungimą.
- Salono apšildymas ir langų atšildymas: Maži sprogimai cilindruose šildo ne tik variklį, bet ir aušinimo skystį, o šis savo ruožtu šildo į saloną pučiamą ventiliatoriaus orą. Taip pat, kad vairuoti netrukdytų ledinio vėjo gūsiai ir neapšaltų priekinis stiklas, ventiliavimo sistemą reikia pašildyti.
- Detalių ilgaamžiškumas: Keletas minučių pasyvaus apšilimo visiems automobilio tepalams ir skysčiams bus tik į naudą. Tai gali padėti automobiliui nuvažiuoti viena, kita dešimčia tūkstančių kilometrų toliau be rimtesnių gedimų, taip sutaupant laiko, nervų ir pinigų remontui.
Nereikia persistengti ir įjungtu varikliu stovėti pusvalandį, tačiau kelios minutės šildymo yra naudingos.
Kontroversiška Nuomonė Apie Variklio Šildymą
Vis dėlto, yra ir kita nuomonė. Mechanikos mokslų daktaras Stephenas Ciatti teigia, kad automobilio šildymas neduoda jokios naudos, tik švaisto degalus ir sutrikdo būtiną variklio tepimą, ypač aktualu benzinu varomų modelių savininkams.
Kai lauke šalta, benzinas mažiau linkęs garuoti. Todėl sistema tai kompensuoja įpurkšdama daugiau degalų. Problema, kad į degimo kamerą patenka daugiau degalų ir jų gali patekti ant cilindro sienelių. Benzinas yra stipri riebalų šalinimo priemonė ir jis gali nuplauti alyvą nuo sienelių, jei variklį ilgai laikysite užvestą šaltu oru. Dėl to gali greičiau susidėvėti variklio vidaus detalės ir variklis ims ryti tepalus arba tiesiog suges.
Greičiausias būdas sušildyti variklį - važiuoti. Alyva sušils greičiau ir tekės, kaip jai priklauso, jei automobiliu imsite važiuoti gana greitai po užvedimo, per 30 sekundžių. Specialistas patarė pirmas 5-15 minučių stengtis vairuoti ramiau. Taip galima sutaupyti iki 12 proc. degalų.