Instaliavus dujinę įrangą į automobilį, daugelis vairuotojų pastebi ne tik kuro sąnaudų mažėjimą, bet ir tam tikrus techninius niuansus, kurie gali sukelti klausimų. Vienas tokių - situacija, kai pastebimai sumažėja benzino sąnaudos, nors automobilis daugiausiai važinėja ant dujų. Šiame straipsnyje nagrinėsime galimas tokio reiškinio priežastis ir kaip jas spręsti.
Problemos aprašymas ir simptomai
Vienas iš dažnų atvejų, kai vairuotojas pastebi, jog automobilis, dirbdamas ant dujų, pradeda neįprastai naudoti benziną. Pavyzdžiui, automobilis gali smarkiai purtytis ir kratytis ant benzino, tačiau dirbti puikiai ant dujų, nepriklausomai nuo variklio temperatūros. Tokie simptomai gali pasireikšti net ir po ilgo laiko, praėjus maždaug 1000 km po dujinės įrangos sumontavimo. Kartais, dirbant ant dujų, kompiuteris meta klaidas, kurios taip pat gali pasireikšti ir dirbant ant benzino po kelių aktyvacijos ciklų.
Kitas pastebimas reiškinys - benzino sąnaudų padidėjimas. Nors automobilis daugiausiai važinėja ant dujų, pastebimas ženklus benzino sunaudojimas, kuris gali būti gerokai didesnis nei įprasta. Pavyzdžiui, nuvažiavus apie 650 km (išnaudojus du dujų bakus), prireikia papildyti apie 37 litrus benzino.
Galimos priežastys ir jų paaiškinimas
Yra keletas priežasčių, dėl kurių gali mažėti benzino sąnaudos dirbant ant dujų arba didėti bendras benzino sunaudojimas:
1. Netinkamas benzino sistemos atjungimas
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl automobilis naudoja benziną, nors turėtų važiuoti ant dujų, yra ta, kad dujinė sistema gali pilnai neatjungti benzino tiekimo. Tai gali lemti tai, kad automobilis naudoja abu kuro tipus, todėl ir benzino sąnaudos didėja. Kartais tai gali sukelti ir variklio netolygų darbą.
2. Purkštukų ar emuliatoriaus gedimai
Sugedęs benzino purkštukas, kuris lieka neužsidaręs, gali nuolat tiekti benziną į cilindrus, net ir tada, kai automobilis turėtų važiuoti ant dujų. Tokiu atveju benzinas gali smarkiai "detonuoti" arba "perpilti", sukeldamas variklio purtymąsi. Purkštukų emuliatorius, atsakingas už benzino purkštukų imitavimą, taip pat gali sugesti ir netinkamai atjungti benzino tiekimą.
3. Oro tiekimo sistemos problemos
Oro tiekimo žarnos, ypač jei ji yra sulankstyta ar netinkamai sumontuota po dujinės įrangos instaliavimo, gali sutrikdyti oro srautą į variklį. Nors oro srauto daviklis yra oro filtro dėžutėje ir neturėtų būti tiesiogiai paveiktas žarnos sulankstymo, tai vis tiek gali turėti įtakos degalų mišinio susidarymui ir variklio darbui.
4. Klaidos kompiuteryje ir jų ignoravimas
Jei automobilio kompiuteris nuolat meta klaidas, susijusias su variklio veikimu ar degalų mišiniu, tai gali signalizuoti apie techninę problemą. Bandymai "nuresetinti" kompiuterį gali duoti tik trumpalaikį efektą. Dažnai automobilio elektronika, net ir su dujine įranga, gali fiksuoti netinkamus parametrus, jei benzino sistema veikia ne pilnai atjungta arba yra kitų gedimų.
5. Dujų įrangos gedimai
Nors problema atrodo susijusi su benzino sistema, ji gali kilti ir dėl pačios dujinės įrangos gedimų. Pavyzdžiui, netinkamas dujų slėgis, užsikimšęs dujų filtras ar sugedęs dujų reduktorius gali sukelti netinkamą kuro mišinio formavimąsi, dėl ko automobilis gali persijungti į benzino režimą arba dirbti nestabiliai.
6. Žemos kokybės dujos ar kondensatas
Ypač žiemos metu, prasta dujų kokybė ar susidarantis kondensatas dujų purkštukuose gali sukelti jų netinkamą veikimą. Šaltas kondensatas gali tapti lipnus ir kietas, todėl purkštukai gali užstrigti, atsidaryti nepilnai arba visai neatsidaryti, sukeldami variklio trūkčiojimą, purtymąsi ir "check engine" lemputės užsidegimą.
7. Senesnių automobilių specifika ir diagnostikos sunkumai
Su senesniais automobiliais, ypač 1991 metų modeliais, gali kilti sunkumų su kompiuterinės diagnostikos atlikimu. Kai kuriose servisų įmonėse gali atsisakyti atlikti diagnostiką dėl automobilio amžiaus, motyvuojant, kad jis per senas arba neturi reikiamų jungčių. Tai apsunkina gedimų nustatymą ir taisymą.
Kaip ieškoti sprendimo?
Jei susiduriate su panašiomis problemomis, svarbu atlikti nuoseklią diagnostiką:
1. Patikrinti žvakes
Viena iš paprasčiausių, bet kartais veiksmingų priemonių - patikrinti žvakes. Jei trys žvakės būtų "mirusios", tai galėtų paaiškinti padidintas benzino sąnaudas, kol automobilis persijungia į dujas, net jei variklis dirba nestabiliai.
2. Atlikti kompiuterinę diagnostiką
Nors su senesniais automobiliais tai gali būti sudėtinga, būtina rasti servisą, kuris galėtų atlikti kompiuterinę diagnostiką. Klaidos kodai gali padėti tiksliai nustatyti gedimo priežastį. Specifinės klaidos, tokios kaip "per riebus mišinys" ar "slėgio reguliatoriaus klaida", gali nurodyti į konkrečias problemas benzino ar dujų sistemoje.
3. Patikrinti benzino sistemos sandarumą
Jei pastebimas benzino slėgio kritimas po variklio išjungimo, tai gali reikšti nesandarumą sistemoje. Tai gali būti dėl kiauro vamzdelio, sugedusios membranos benzino slėgio reguliatoriuje, arba nesandaraus benzino purkštuko, kurio dujų emuliatorius tinkamai neatjungia.
4. Apžiūrėti dujinės įrangos laidus
Kaip rodo vienas iš patirčių atvejų, pažeistas laidas, einantis nuo dujų baliono iki variklio, gali sukelti problemas su dujų tiekimu. Oksidacija ir druskos gali sutrikdyti signalo perdavimą, todėl automobilis pradeda persijunginėti į benzino režimą.
5. Pasikonsultuoti su dujinės įrangos specialistais
Jei problema susijusi su dujine įranga, svarbu kreiptis į patyrusius dujininkus. Jie gali patikrinti dujų purkštukų veikimą, dujų reduktoriaus būklę, filtrų švarumą ir kitus su dujų sistema susijusius komponentus. Specialistas gali pasiūlyti ultragarsinį purkštukų plovimą arba jų keitimą, taip pat dujų filtrų keitimą (rekomenduojama kas 15 000 km).
6. Atkreipti dėmesį į temperatūros daviklius
Jei automobilis sunkiai užsiveda rytais arba ilgai neužsijungia ant dujų, gali būti, kad sugedęs dujų reduktoriaus temperatūros daviklis. Jei daviklis rodo, kad aušinimo skystis yra šaltas, sistema gali neatjungti benzino tiekimo.
3 paprastos taisyklės, kaip išspręsti bet kokią problemą.
Dujų įrangos kartos ir jų ypatumai
Šiuolaikinės dujų įrangos yra klasifikuojamos pagal technologinę pažangą nuo pirmosios iki šeštosios kartos. Kiekviena karta turi savo privalumus ir trūkumus:
- I karta: Paprasčiausia, lengvai reguliuojama, naudojama transporto priemonėse be katalizatoriaus ar deguonies jutiklio. Veikia atviru ciklu be elektroninio valdymo.
- II karta: Naudoja elektroninį valdymo bloką (ECU) ir gauna grįžtamąjį ryšį iš jutiklių (deguonies, akceleratoriaus padėties, variklio apsukų). Tikslesnis dujų tiekimas, mažesnis išmetamųjų teršalų kiekis, tačiau galimas variklio galios praradimas iki 10%.
- III karta: Daugiataškio dujų įpurškimo principas. Pažangesnis elektroninis valdiklis, integruojasi su variklio valdymo sistema. Užtikrina didelį našumą ir patikimumą.
- IV karta: Populiariausia ir universaliausia. Sumontuojama daugelyje transporto priemonių su benzino įpurškimo sistemomis. Dujų elektroninis valdymo blokas nuskaito visus reikalingus duomenis iš benzino sistemos, todėl automobilis "mano", kad važiuoja benzinu.
- V karta: Skysto fazės dujų įpurškimas. Nereikalingas dujų reduktorius. Skystos dujos tiekiamos tiesiai į dujų purkštukus. Efektyvesnis nei dujinės fazės įpurškimas, kuro mišinys atšąla, automobilis tampa galingesnis.
- VI karta: Tiesioginio dujų įpurškimo sistema, paremta penktos kartos principu, bet su aukšto slėgio siurbliu, kuris tiekia dujas į benzino purkštukus. Nereikalingas nei reduktorius, nei papildomi dujų purkštukai. 100% dujų pagrindu varomas automobilis.
Šiuolaikinės dujų sistemos pašalino ankstesnių kartų trūkumus, tokius kaip "šaudymas" į įsiurbimo kolektorių ir detonacijos rizika. Visos modernios sistemos yra visiškai automatizuotos: užvedus automobilį, sistema pati perjungia kuro tiekimą į dujas, kai variklis sušyla, o pasibaigus dujoms, automatiškai persijungia į benzino režimą.