Profesionali taksi veikla apima griežtus reikalavimus ir atsakomybes. Nors tema apie nepilnamečius taksi vairuotojus kelia klausimų, svarbu išanalizuoti tiek bendruosius reikalavimus taksistams, tiek darbuotojų materialinės atsakomybės principus transporto sektoriuje.
Reikalavimai norintiems tapti taksistu
Norint tapti taksistu, savaime suprantama, reikia turėti vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu galiojanti minimali vairavimo patirtis turi būti treji metai. Tai reiškia, kad asmuo negali būti nepilnametis, norintis verstis taksi veikla, kadangi negalėtų atitikti minimalios vairavimo patirties reikalavimų. Be to, norint gauti licenciją, reikalingas kvalifikacijos pažymėjimas.
Pažymėjimą galima gauti išlaikius įskaitą, kuri sulaukė nemažai kritikos, o kai kuriems darbo ieškotojams atmušė norą tapti taksistais. Klausimynas sudaromas ne tik iš įvairių eismo ir saugos taisyklių. Keli klausimai tikrina taksi vairuotojų bendrąsias žinias. Svarbu tai, kad norint išlaikyti įskaitą, reikia lankyti dviejų savaičių kursus, o po jų arba eksternu - egzaminą.
Be to, iš rusų ar lenkų tautybės asmenų reikalaujama pateikti lietuvių kalbos pirmos kategorijos pažymėjimą, kurį išduoda Lietuvių kalbos institutas. Apskritai, norint užsiimti individualia taksi veikla, reikia turėti trejų metų vairavimo patirtį, išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.
Taksisto darbo organizavimas ir išlaidos
Procesas, norint tapti taksistu, yra gan paprastas ir aiškus. Įveikus visus patikrinimus, lieka apsispręsti, ar dirbti sau, ar įmonei.
Individuali taksi veikla
Šiuo metu galima įsigyti licenciją verstis taksi veikla. Tokie nepriklausomi vairuotojai turi teisę paimti keleivius gatvėje, kur nors reklamuoti savo numerį, pavyzdžiui, ant mašinos ar internete. Norint gauti nemokamą taksi leidimą savivaldybėje, reikia turėti:
- Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl individualiosios veiklos, kuri išduodama nemokamai;
- Automobilio techninį pasą;
- Techninės apžiūros rezultatų kortelę;
- Civilinės atsakomybės draudimą;
- Vairuotojo gyvenamosios vietos deklaraciją;
- Jeigu automobilis nuomojamas - ir nuomos, lizingo sutartį.
Taip pat reikia turėti transporto priemonę ir automobilio techninį pasą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, civilinės atsakomybės draudimą. Pats vairuotojas padengia visas su vežimu susijusias išlaidas bei degalų sąnaudas. Deja, kai kurie taksistai susiduria su problema, kad nemokami taksi leidimai neišduodami, jeigu automobilio techniniame pase yra žyma apie panaudos sutartį, sudarytą su taksi firma. Savivaldybė teigia, kad licencija du kartus tam pačiam automobiliui nesuteikiama, net jei vienintelis savininkas yra vairuotojas. Norint gauti techninį pasą be jokių įrašų, automobilį tenka išregistruoti, o paskui vėl įregistruoti.
Darbas taksi įmonėje
Jeigu nusprendžiama dirbti įmonei, dažniausiai taip pat reikia turėti techniškai tvarkingą transporto priemonę, pasirašyti su įmone automobilio panaudos sutartį. Visas mašinos priežiūros ir degalų sąnaudas taip pat padengia vairuotojas. Tačiau taksi įmonės turi didelį pliusą - dispečerines, į kurias bendruoju firmos numeriu skambina taksi paslaugų ieškantys žmonės. Tai užtikrina didesnį klientų srautą ir galimybę užsidirbti. Taip pat egzistuoja Vilniaus miesto dispečerinė - dar viena galimybė susirinkti daugiau klientų, su bendruoju miesto numeriu ir bendru tarifu, kur taksi vairuotojai užsidirba sau, be to, nereikia mokėti už leidimą dirbti.
Darbuotojo materialinė atsakomybė transporto sektoriuje
Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Žinia, vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.
Atlygintinos žalos apribojimai ir išimtys
Darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą yra ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004).
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (Darbo kodekso 153 str.).
Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai:
- Darbuotojas žalą padarė tyčia;
- Žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių;
- Žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti.
Siekiant visos patirtos žalos atlyginimo, darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius arba neblaivumą. Su neblaivumu yra paprasčiau - administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar medicininės apžiūros aktas iš sveikatos priežiūros įstaigos. Sunkiausia įrodyti vairuotojo tyčią.
Žalos atlyginimo dydžio nustatymas
Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
- Netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičius nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
- Žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
- Faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė bei gamybinė rizika.
Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines bei ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.
Darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas ir atskaitymai iš darbo užmokesčio
Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Prieš apdraudžiant darbuotojo civilinę atsakomybę, reikia susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Taip pat vertėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (pvz., jeigu sugadintas krovinys). Vairuotojas, o ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu, būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų. Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką.
Žalos atlyginimą išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, galioja tam tikri apribojimai: išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (Darbo kodekso 150 str.).
Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, jo atsakomybės ribojimas liks numatytas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiško darbuotojo žalos atlyginimo.
Išvados dėl nepilnamečių taksi vairuotojų ir materialinės atsakomybės
Atsižvelgiant į tai, kad norint tapti taksistu Lietuvoje, būtina turėti bent trejų metų vairavimo patirtį, nepilnametis asmuo negalėtų atitikti šio reikalavimo. Tai reiškia, kad nepilnamečio asmens, dirbančio taksi vairuotoju ir turinčio materialinę atsakomybę, situacija yra praktiškai negalima. Tačiau, jei teoriškai susiklostytų tokia situacija, kad nepilnametis būtų įdarbintas vairuotoju transporto įmonėje, jam, kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, būtų taikomi Darbo kodekse nustatyti materialinės atsakomybės principai, atsižvelgiant į atsakomybės apribojimus, išimtis ir žalos dydžio nustatymo kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad bet koks darbas be tinkamai sudarytos darbo sutarties ir registracijos „Sodroje“ yra laikomas nelegaliu darbu su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
tags: #dirbancio #nepilnameciu #taksi #vairuotojo #materialine #atsakomybe