Lietuvoje dešiniavairės transporto priemonės, kaip ir įprastos, gali būti pripažintos ir įregistruotos kaip istorinės. Tiesa, pirmiausia jos privalo atitikti visoms istorinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus. Tačiau vairuoti dešiniavairį automobilį be papildomų sistemų eisme daug kam gali pasirodyti nelengva užduotis. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi dešiniavairių automobilių vairuotojų Lietuvoje patirtimis, o straipsnio autorius Rokas Andruškevičius atlieka praktiką naujienų portale tv3.lt
Istorinių dešiniavairių transporto priemonių registracija
Motorinės transporto priemonės pripažinimo istorine transporto priemone tvarkos apraše nurodoma, kad tokios transporto priemonės turi būti pagamintos prieš 30 arba daugiau metų. Kad gautų tokį statusą, transporto priemonės taip pat turi būti serijiniu būdu nebegaminamos mažiausiai 15 metų. Išlaikyta turi būti ir pirminė autentiška motorinės transporto priemonės būklė. Istorinėms transporto priemonėms neturi būti padaryta jokių esminių išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Jei tokie pakeitimai yra padaromi, jie turi atitikti transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
Tai reiškia, kad į dešiniavairį istorinį automobilį nereikia sumontuoti įvairios modernios įrangos, padedančios stebėti eismą, o tokios įrangos sumontavimas reikštų tvarkos aprašo neatitikimą, nes būtų pakeista autentiška transporto priemonės išvaizda. Galimybe legaliai dalyvauti eisme su dešiniavairėmis mašinomis džiaugiasi japoniškų automobilių entuziastai. Kultinius devyniasdešimtųjų ar dar senesnius japoniškus modelius jie dažniausiai perka Japonijos aukcionuose. Automobiliams atkeliavus į Lietuvą, jie paruošiami tapti istoriniais, o praėję ekspertizę ir tokiais tapę, nepažeisdami įstatymų važinėja Lietuvos gatvėmis.
Populiarumo priežastys ir importas
Ne tik dešiniavairį automobilį vairuojantis, bet ir jų importu iš Japonijos į Lietuvą užsiimantis Marius teigia, kad tokie modeliai pradėjo populiarėti dėl galimybės juos užregistruoti istorine tvarka. Anot pašnekovo, augantį populiarumą lemia ir įdomesnė komplektacija, geresnės būklės kėbulas ar mažesnė rida. Jis taip pat paminėjo automobilių retumo bei mažos pasiūlos Europoje aspektus, mat dauguma entuziastų pamėgtų modelių buvo skirti tik Japonijos rinkai. Tačiau norint įsigyti tokį įdomų japonišką modelį, piniginę teks atverti plačiau. „Be 6 tūkstančių eurų, ko gero, nepavyks atsivežti nieko įdomesnio be pačių pigiausių kasdienių automobilių“, - teigė jis.
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad 30 metų sulaukę ar senesni modeliai turi dideles muito bei pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Įsigijus tokį automobilį Japonijoje, teks jį parsigabenti į Lietuvą. Pašnekovo teigimu, nuo laivų laisvumo automobilis savo eilės išplaukti gali laukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, ypač, jeigu prieš kelionę jį reikia kiek sutvarkyti. Tuomet kelionė laivu užtrunka apie du mėnesius.
Dešiniavairių automobilių legalizavimas Lietuvoje
Diskusijose, saugūs ar ne automobiliai, kuriuose vairas - dešinėje pusėje, padėtas taškas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tokie automobiliai tapo legalūs Lietuvoje, tiesa, tik su keliomis išlygomis. Pavyzdžiui, bus draudžiama tokius vairuoti pradedantiesiems. Justas Rašomavičius, Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) viršininko pavaduotojas, patvirtino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (SEAKĮ) numatytos pataisos, apibrėžiančios dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms pritarta ir jos įsigaliojo nuo 2018 m.
Papildomos išlygos numatytos keleivius vežantiems autobusams, mat jų bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Įstatymo pataisose numatyta ir tai, kad vairuoti dešiniavairius automobilius galės ne visi. Valstybės įmonė „Regitra“ nustato: dešiniavairė transporto priemonė galėtų būti įregistruota, joje sumontavus netiesioginio matymo įrangą bei „Regitrai“ pateikus ekspertizės pažymą, kuri patvirtintų minėtos įrangos sumontavimą. Tokią ekspertizę automobilių savininkai gali atlikti Lietuvos techninės apžiūros įmonėse.
Anot „Regitros“ komunikacijos specialistės Emilijos Bardauskienės, svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, tokiai transporto priemonei papildomai reikės atlikti ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Gavus pažymą, kad automobilis yra pritaikytas eismui dešiniąja kelio puse, automobilio savininkas gali atvykti į „Regitrą“. Čia turėtų pateikti minėtas pažymas ir įprastinei registracijai reikiamus dokumentus: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą. Taip pat būtinas galiojantis draudimas bei techninė apžiūra.
Reikalavimai ir jų įgyvendinimo sunkumai
VĮ „Regitra“ atstovė patikslino, kad mūsų šalyje registruojamos specifinės dešiniavairės transporto priemonės: istorinės priemonės bei miesto valymo ar tranzitiniai automobiliai, kuriems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Visgi, kalbant apie automobilius, kuriems minėta įranga ir atitiktis standartams yra privaloma, statistika yra nulinė - mūsų šalyje tokie automobiliai nebuvo įregistruoti.
Reikalavimus netiesioginio matymo įrangai nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Dokumentuose nurodoma, kad periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai. Tai reiškia, kad eismo įvykio metu jie negali trukdyti išsiskleisti oro pagalvėms ir turi būti pritvirtinti taip, kad patektų į valytuvų nuvalomą priekinio stiklo plotą. Taip pat periskopiniai veidrodžiai privalo saugoti nuo akinimo.
Reikalavimai vaizdo fiksavimo kamerai taip pat kelia sunkumų - kameros perduodamas atstumas iki objektų turi sutapti su realiu, o periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi neturi uždengti daugiau kaip 10 proc. priekinio vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus ploto. Specialistai pastebi, kad sumontavus visą reikiamą įrangą, matymo laukas susiaurėja, todėl, nors įranga sumontuota tvarkingai, dėl didesnio užimamo valytuvų nuvalomo stiklo ploto toks automobilis legaliai dalyvauti eisme negali.
Techninės apžiūros ekspertų nuomonė
Lietuvos techninių apžiūrų asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, kalbėdamas apie tokių automobilių registraciją, teigė, kad tokios sąlygos sudarytos ne veltui. Mat tokios transporto priemonės keliuose būtų absoliuti nelaimė ir visiškas nesusipratimas saugaus eismo požiūriu. Anot jo, tokie automobiliai dažniausiai paklausą turi dėl mažesnės įsigijimo kainos. Tačiau jose sumontuotos papildomo matymo sistemos, periferinio matymo veidrodžiai ar kameros iš esmės nieko neišsprendžia ir neužtikrina eismo saugumo. „Problema ta, kad reikalavimuose yra numatyta, kur turi būti tvirtinami veidrodžiai. Jie negali būti pritvirtinti prie stiklo su vakuuminiais tvirtinimais, o turi būti stacionariai prigręžioti. Tai tas prigręžiojimas jau yra problema, nes vienu atveju statramsčiuose yra oro pagalvės, kitu atveju, net jeigu pavyktų jį pritvirtinti taip, kad jis atitiktų tuos reikalavimus, eismo įvykio atveju oro pagalvė nulaužtų minėtus įrenginius ir jie galėtų sužaloti keleivį“, - komentavo R. Gabartas.
Specialistas taip pat pastebėjo, jog reikalaujamų parametrų kameros - negaminamos, todėl vien tik dėl šios priežasties leidimo eksploatuoti dešiniavairę transporto priemonę Lietuvos keliuose gauti nepavyktų. Periskopinio matymo veidrodžiai taip pat turi būti nedūžtantys bei atitikti numatytus standartus. O tai sukelia dar daugiau papildomų problemų, norint įregistruoti dešiniavairį automobilį Lietuvoje. Techninių apžiūrų ekspertai išaiškino, kokia ši įranga turės būti.
„Matomai svarbiausias uždavinys, kurį norima išspręsti prieš išleidžiant į Lietuvos kelius dešiniavairius automobilius - užtikrinti, kad kliūties lenkimo kelyje manevras, ypač, kai tokio manevro metu iš už kliūties reikia išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtų saugus. Tai padaryti tikimasi naudojant papildomą netiesioginio matymo sistemą, kuria išplečiama vairuotojo matymo į priekį zona. Šią sistemą turėtų sudaryti periskopinė veidrodžių sistema iš dviejų veidrodžių, kuriais vaizdas iš priekio vairuotojui turėtų būti perduodamas per valytuvais valomą priekinio lango zoną, bei vaizdo kameros ir monitoriaus įtaisas. Vienos konkrečios schemos, kaip turi būti išdėstyti veidrodžiai nėra, tačiau teisės aktuose nustatyta, kad veidrodžiai turi būti pritvirtinti stacionariai, pvz., priklijuoti prie paties stiklo, prisukti prie statramsčio ar kitos kėbulo konstrukcijos dalies - tvirtinimas vakuuminiais laikikliais nebūtų laikomas priimtinu tvirtinimo būdu. Paminėtina ir tai, kad veidrodžiai turėtų būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo (arba dūžio atveju likti ant veidrodžio pagrindo) bei užtikrinti apsaugą nuo akinimo“, - atkreipia dėmesį „Transporto studijų“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
Kitas svarbus „saugiklis“, mažinantis incidentų riziką lenkimo metu - vaizdo kameros tvirtinimas vadinamojoje II nuvalyto priekinio lango zonoje. Šios kameros techniniai parametrai turėtų leisti fiksuoti bei įrašyti į atmintį vaizdus esant prastam apšvietimui, o monitoriaus ekrano įstrižainė turi būti ne mažesnė kaip 17 cm. Beje, monitoriaus funkcijos negali atlikti mobilusis telefonas, kompiuteris, navigacinis įrenginys ar kitas panašus įrenginys. Vaizdo kamera drauge su periskopiniais veidrodžiais negali užstoti daugiau kaip 10 proc. ploto minėtoje II nuvalyto priekinio lango zonoje, ką užtikrinti greičiausiai nebus itin paprasta. Ekspertų manymu, visa nurodyta įranga neišvengiamai taps vairuotojo dėmesio „vagimi“ - vertinant situaciją kairėje dešiniavairio automobilio pusėje, todėl, renkantis įrangą bei jos išdėstymo transporto priemonėje schemą, šiuos dalykus reikėtų vertinti itin atidžiai ir pasistengti nesukurti naujų problemų.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikalavimus dešiniavairių automobilių priekinių artimosios šviesos žibintų modifikavimui: pritaikant „anglišką“ automobilį, jie turės būti pakeisti į žibintus, skirtus įprastiniams mūsų rinkoje naudojamiems automobiliams - turėti atitinkamą ženklinimą, o jų skleidžiama asimetrinė šviesa turės užtikrinti tinkamą kelkraščio apšvietimą. Dar vienas galvosūkis, su kuriuo susidurs perdirbėjai - kaip periskopinius priekinio vaizdo veidrodžius ir kamerą su monitoriumi sumontuoti taip, kad jie neturėtų įtakos saugos oro pagalvių veikimui. T. y., kad avarijos atveju besiskleidžianti keleivio saugos oro pagalvė „nenušluotų“ nuo stiklo čia esančių netiesioginio matymo priemonių ir nesužalotų automobilio salone esančių keleivių. „Vien jau panagrinėjus viešojoje erdvėje pateikiamą „EuroNCAP“ filmuotą medžiagą iš naujų automobilių bandymų laboratorijos akivaizdu, kad kai kuriais atvejais ši apsaugos sistema su ant priekinio stiklo pritvirtintais pašaliniais daiktais „nedraugautų“.
„Svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo minėtos 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas ne vienas dešiniavairis automobilis - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros. Taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų“, - priežastis, kodėl šių automobilių įregistruoti nepavyksta, įvardija D. Ragelis.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. „Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Taip pat nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Pastebėtina, jog jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Taigi, atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą.“ Ji nurodė, kad reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede.
Vairuotojų patirtys ir iššūkiai
Jau dvejus metus dešiniavairį „Nissan Silvia“ automobilį Lietuvoje vairuojanti Evelina teigia mašiną pirkusi dėl to, kad jos norėto modelio kairiavairių versijų tiesiog nebuvo, o jos turimas automobilis buvo gamintas tik Japonijos rinkai. Mergina teigia prie tokio automobilio pripratusi visai lengvai, tačiau pradžioje sunkumų išvengti nepavyko. „Tai buvo mano pirmasis automobilis, su juo išmokau vairuoti. Pagrindiniai sunkumai, kuriuos kelia vairas dešinėje yra tokie, kad ganėtinai sunku lenkti kitus automobilius, kartais sunku išvažiuoti iš žiedinės sankryžos. Bet viskas išsisprendė su daugiau praktikos“, - pasakojo vairuotoja.
Dešiniavairį „Toyota Mark II“ Lietuvoje vairuojantis Marius pasakojo, kad prie vairo kitoje pusėje taip pat priprato gana lengvai. „Kadangi automobilis, kurį vairuoju, turi automatinę pavarų dėžę, dalis sudėtingumo atkrenta. Vairavimas miesto centre, eismo juostos ir visi manevravimo dalykai yra lengvai išmokstami, tik gal lygiagretus parkavimas vis dar keblus“, - pripažino vairuotojas. Panašiai kalbėjo ir daugiau nei 7 metus dešiniavairius automobilius vairuojantis Mantvydas. Vairavimo patirties Anglijoje turintis pašnekovas tikino, kad priprasti sunku nebuvo. „Esu kairiarankis, todėl absoliučiai nesijaučia jokio diskomforto ir galima dešiniavairius automobilius vairuoti patogiai. Viskas labai paprasta. Tiek gatvėje, tiek automagistralėje galima vairuoti taip pat, kaip ir įprastą kairiavairį“, - aiškino Mantvydas.
Lenkimo manevras ir saugumas
Vis dėlto, atlikti lenkimo manevrą tokiu automobiliu yra daug sunkiau. Sėdint dešinėje pusėje, dviejų priešingų eismo juostų kelyje, stebėti priešprieša atvažiuojančius automobilius nėra taip paprasta. „Aplenkti kitus automobilius sunku, dažniausiai nelenkiu arba palieku didelį atstumą iki kitos transporto priemonės, kad matyčiau didesnį atstumą į priekį. Arba paprašau keleivio, kad žvilgteltų už mane“, - pasakojo Marius. Vairuotoja Evelina taip pat aiškino, kad vienas svarbiausių dalykų - saugaus atstumo išlaikymas. Reikia, kad priekyje esantis automobilis neuždengtų kelio. Tuomet, privažiavus arti centrinės linijos, kaip tikino pašnekovė, puikiai matosi, ar iš priekio važiuoja kitas automobilis. Paklausta, ar tokių automobilių eksploatavimas kelia didesnę riziką, Evelina aiškino, kad viskas priklauso nuo vairuotojo ir jo vairavimo patirties. „Eismo saugumui pavojų kelia neatsakingi vairuotojai, o ne tai, kad eisme dalyvauja dešiniavairės transporto priemonės“, - pareiškė ji. Tačiau kiti pašnekovai tikino, kad tokių automobilių kiekiui keliuose smarkiai išaugus, rizika padidėtų.
Teisinė evoliucija ir kontroversijos
Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas - eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1d. šis draudimas buvo panaikintas.
„Tuo metu tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pateikė šūsnį argumentų, kodėl atsisakoma įsileisti dešiniavairius automobilius. Tai reiškia, kad į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau“, - aiškino D. Ragelis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų.
Ekspertas taip pat pasidalijo, kad draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) buvo paskelbusi tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąja kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. „Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas, iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. D. Ragelis taip pat pabrėžia, kad neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, kurie numatė, kad nusprendę važinėti dešiniavaire mašina turėtų sumokėti gerokai didesnius registracijos mokesčius, pirkti brangesnius civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus.
Airio Steve‘o Fagano patirtis
Galimybe Lietuvoje įregistruoti jau turimą automobilį susigundė ir prieš 4 metus į Lietuvą gyventi persikėlęs airis Steve‘as Faganas. Dar gyvendamas Londone, prieš 7 metus, vyras įsigijo „Toyota Altezza“, kurią, besikraustydamas gyventi į gyvenimo draugės gimtąją šalį - Lietuvą, atsivežė kartu. Vyras pasakojo, kad planas buvo paprastas - įgyvendinti visus reikalavimus, kurie keliami dešiniavairėms transporto priemonėms Lietuvoje ir čia automobilį įregistruoti. „Išnagrinėjau visus dokumentus, įsigilinau į visus reikalavimus ir jų paisydamas įsigijau reikiamą įrangą bei ją įmontavau automobilyje. Internete radau netgi kai kurių įrangos elementų nuotraukų, kurios buvo prisegtos kaip pavyzdžiai, kokia įranga turi būt naudojama, todėl įsigijau identiškų prekių. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga išgirdau griežtą „ne“. Man pasakė, kad įranga yra netinkama. Po kurio laiko įrangą pakeičiau kita ir vėl užsiregistravau į techninę apžiūrą, tačiau tą kartą vėl išgirdau, kad įranga netinka. Tiesa, tą kartą darbuotojas man atnešė ir papildomą dokumentą, kuriame buvo nurodyta dar daugiau reikalavimų, kuriuos privalau įvykdyti, jei noriu automobilį įregistruoti Lietuvoje. Pradėjęs juos skaityti supratau, kad tai įgyvendinti - neįmanoma“, - pasakojo S. Faganas.
Pašnekovas aiškino, kad antrą kartą apsilankęs „Tuvlitoje“ jis išsiaiškino, kad tokie pat įrangos reikalavimai yra keliami ir Latvijoje, todėl įsigijo visą įrangos paketą, kuriame buvo tiek veidrodėliai, tiek kamera ir ekranas. „Tą kartą įmonės darbuotojas man paaiškino, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Dar vienas neigiamas atsakymas nuvylė ir aš jau buvau pasiruošęs iš apžiūros centro išvažiuoti, tačiau tuomet mano draugas dar kartą kreipėsi į darbuotoją ir paklausė, ką galime padaryti, kad automobilis būtų pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus? Tuomet išgirdome svarbiausią atsakymą. Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad absurdiška yra ne tik nustatyta tvarka, tačiau ir keliami reikalavimai įrangai, mat sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško. „Akivaizdu, kad tie žmonės, kurie numatė tokius reikalavimus, šios įrangos nė netestavo ir apskritai į tai nesigilino. Vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje. Suprantu, kad baiminamasi dėl eismo įvykių rizikos, tačiau galima būtų numatyti, kad tokių automobilių vairuotojai turėtų specialius vairuotojo pažymėjimus ir būtų perėję papildomus mokymus.“
Išvados ir ateities perspektyvos
Nuo 2018-ųjų metų sausio 1 dienos Lietuvoje bus galima registruoti ir eksploatuoti automobilius su vairu dešinėje pusėje, kas sukėlė nemažą šurmulį. Vieni džiūgauja, jog pagaliau galės įsigyti ir naudoti savo svajonių automobilį, kuris net nebuvo gaminamas Europos rinkai ar tiesiog analogišką, tačiau gerokai pigesnį modelį. Dešiniavairių automobilių antplūdis gali būti staigus, tačiau laikinas. Be to, jo gali net ir nebūti, nes tokiems automobiliams bus keliami papildomi techniniai reikalavai, kurie tikrai gali atbaidyti norą vairuoti automobilį su vairu dešinėje pusėje. Taigi 2018 metų sausio 1 diena yra ta data, kada dešinėje pusėje vairą turintys automobiliai bus legalūs Lietuvoje, tačiau neužteks juos nusipirkti, prisiregistruoti, apsidrausti ir važinėti. Dešiniavairiai automobiliai Lietuvoje privalės turėti periskopinius priekinio vaizdo veidrodėlius, vaizdo kamerą su ekranu, kuriame būtų rodoma nufilmuotas eismas.
Paklausus, kodėl šie reikalavimai yra tokie griežti, Emilija Bardauskienė aiškino: „Esminis pavojus yra tai, kad Lietuvoje esanti susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse, todėl vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga. Ši rizika - tai mažesnis vairuotojo matomumo laukas, daug sudėtingiau ir pavojingiau lenkti, atlikti posūkį į kairę ir kitus manevrus, vairuotojų įgūdžių vairuoti tokias transporto priemones trūkumas, prastesnis kelkraščių apšvietimas ir kt.“
tags: #desiniavairiu #automobiliu #registravimas