Kelių eismo įvykių kaltininkai vairuotojai ir pagrindinės priežastys

Eismo įvykiai yra viena pagrindinių žmonių mirties priežasčių visoje Europoje. Eismo įvykių statistika padeda sekti autoįvykių skaičių, jų tipą, dokumentuoti sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičių. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuriai nuo 2011-ųjų iki 2021-ųjų pavyko sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų asmenų skaičių daugiau nei 50-čia procentų. Tačiau, net ir ženkliai sumažinus žuvusiųjų skaičių, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Eismo įvykių statistika vedama ne tik tam, kad žinotume, kiek eismo įvykių įvyko, bet ir tam, kad galėtume taikyti įvairias prevencines programas kelyje ir sumažinti avarijų bei kitų autoįvykių kiekį. Mažiau avarijų - mažiau sužeistų bei žuvusių asmenų.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) iki šiol naudoja metodą, vadinamą „5 kodėl“, siekiant nustatyti, kodėl autoįvykis įvyko, sukuriama nuosekli įvykių grandinė ir nustatomos tikslios priežastys.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys, susijusios su vairuotojų elgesiu

Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys

Netinkamas transporto priemonių vairuotojų elgesys yra pati dažniausia eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. Netinkamas vairuotojo elgesys apima neatidumą lenkiant, chuliganišką vairavimą, skubėjimą, kelio dangos neįvertinimą ir įvairius pašalinius veiksmus, tokius kaip mobiliojo ryšio priemonių naudojimas ar valgymas.

Dalyvavimas eisme apsvaigus

Dalyvavimas eisme apsvaigus - viena iš daugiausiai mirčių atnešančių eismo įvykių priežasčių. Vartoję alkoholio, narkotikų ar net tam tikrų vaistų, vairuotojai gali tapti neatidūs, nesiorientuoti kelyje, nesuvokti atstumo tarp transporto priemonių.

Greičio viršijimas

Greičio viršijimas taip pat yra viena iš dažniausiai pasitaikančių priežasčių, sukeliančių autoįvykius. Eismo įvykių statistika nurodo, kad 2023-iaisiais metais būtent saugaus greičio nesilaikymas sudarė daugiau nei 50 procentų autoįvykių, kuriuose žuvo žmonės. Nepasirinkdami saugaus leistino greičio arba viršydami jį, vairuotojai pamiršta, kad ilgėja stabdymo kelias ir laikas ekstremalios situacijos metu. Taipogi didėja rizika nesuvaldyti automobilio siekiant išvengti avarijos, sumažėja padangų sukibimas su kelio danga bei sunaudojama daugiau degalų. Kelio ženkle nurodytas greitis nebūtinai reiškia, kad vairuotojas turi važiuoti lygiai tokiu greičiu, koks yra ženkle, ir nei trupučio lėčiau. Vairuotojo savijauta, automobilio techninė būklė bei eismo sąlygos gali sumažinti pasirinktą saugų greitį 10, 20, 30 ar net daugiau kilometrų per valandą.

Kitos eismo įvykių priežastys

Netinkamas pėsčiųjų elgesys

Netinkamas pėsčiųjų eismo dalyvių elgesys lygiai taip pat daro įtaką eismo įvykių skaičiui, kaip ir transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių. Dažniausios problemos - pėsčiųjų neatidumas prieš žengiant į važiuojamąją kelio dalį, skubėjimas, atšvaitų bei liemenių nenaudojimas tamsiame kelyje, pašaliniai veiksmai (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, ausinėmis).

Infrastruktūros ir techninės būklės problemos

Netinkama ar nebaigta infrastruktūra gali pakišti koją dviratininkams. Transporto priemonių techninė būklė taip pat labai svarbi ir neretai apie ją užsimena eismo įvykių statistika. Ne veltui, automobiliams reikia keisti padangas į žiemines. Pasitaiko atvejų, kuomet netinkamas padangų protektoriaus gylis tampa autoįvykio priežastimi.

Oro sąlygos

Oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai taip pat gali padaryti įtaką eismui kelyje.

Dėmesio blaškymas prie vairo

LTSA, remdamasi eismo įvykių aplinkybes nagrinėjančių pareigūnų patirtimi, dalinasi išvadomis, jog būtent dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią yra lemiančios daugelio įvykstančių mirtinų eismo įvykių priežastys.

Statistiniai duomenys

• LTSA darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 metais dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti.
• 2019 metų duomenimis, dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc., kuriuose buvo sužeisti žmonės.

„Ne mechaninės klaidos ir vairuojančiojo įgūdžiai, o vairuotojo netinkama elgsena bei reakcija į šalia jo vykstančius dalykus yra pagrindinė kelių eismo įvykių, galinčių pasibaigti mirtimi, priežastis“, - sako LTSA pareigūnas Laurynas Jovaiša. Jo teigimu, važiuodamas 50 km/h greičiu automobilis per 1 sekundę nurieda 14 metrų, važiuodamas 90 km/h greičiu - 25 metrus, taigi tiesiog pernelyg stipriai ir ilgai paskendę mintyse apie šventes, gautas dovanas, reikiamus nudirbti darbus nespėsime sureaguoti į netikėtai sustojusį automobilį priešais ar staiga atsiradusią kliūtį kelyje. Susidūrimas tokiu atveju - neišvengiamas.

Blaškančių veiksnių įtaka

Vairuotojus taip pat labai blaško naudojimasis elektroniniais prietaisais, telefono skambučiai, gauti pranešimai ar navigacinės sistemos siunčiamų ženklų stebėjimas bei dėmesys, nukreiptas į objektus ar incidentus kelyje bei pakelėse. Daugeliui įvykių įtakos turi ir kiti automobilyje esantys žmonės: automobilio gale sėdintys ir tarpusavyje besipykstantys vaikai ar šalia garsiai kalbantis, įnirtingai gestikuliuojantis žmogus. Avaringas situacijas taip pat gali sukelti automobilyje esančio daikto siekimas, kėlimas nuo grindų, bandymas užkąsti ar numalšinti troškulį vairuojant, temperatūros reguliavimas salone ir net radijo dažnių nustatymas. Dėmesį ir mintis blaško veidrodėlių reguliavimas ar saugos diržų segimas automobiliui pajudėjus, salone dūzgiantis vabzdys ar besiblaškantis naminis gyvūnėlis bei cigaretės uždegimas ar užgesinimas.

„Visos šios išvardintos skirtingos aplinkybės daugeliui vairuotojų vis dar atrodo nereikšmingos ir netrikdančios“, - pasakoja LTSA pareigūnas ir priduria, jog žmogaus sprendimas daryti kelis darbus vienu metu gali prišaukti nelaimę. „Tikrai neužtrunkate parašyti SMS žinutę, susirasti mėgstamą grojamą dainą ar žvilgsniu nuraminti besibarančius vaikus automobilio gale, tačiau tai blaško jūsų dėmesį, atitraukiate rankas nuo vairo, nusukate akis nuo kelio - jūs nevairuojate, o sprendžiate kilusią situaciją ir taip iškart rizikuojate ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe“, - patirtimi dalijasi LTSA pareigūnas.

Turbūt kiekvieną dieną vairuotojai save „pagautų” situacijoje, kuomet vairuojant užsiima pašaliniais veiksmais. Vienas iš pagrindinių blaškančių objektų - telefonai, kuriais vairuotojai naudojasi vairuodami, lėtai judėdami ar stovėdami spūstyse. Kalbėjimas telefonu, žinučių rašymas bei naršymas internete dėmesį atitraukia nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Eismo įvykiui įvykti užtenka vos 3 sekundžių dėmesio nukreipimo į telefoną. Netikėtai spūstis stoja, o jūsų automobilis atsitrenkia į priešais esančią transporto priemonę tik todėl, jog nesitikėjote staigaus spūsties sustojimo. Automobilyje esantys ekranai, navigacijos ir kt. taipogi atitraukia dėmesį nuo eismo, tad tokių įrenginių valdymas vairuojant taip pat laikomi pašaliniais veiksniais. Saugaus atstumo nesilaikymas dažniausiai yra susijęs su prieš tai minėtais blaškančiais vairuotojus veiksniais.

Prevencinės priemonės ir rekomendacijos

LTSA nuolatos rengia prevencines programas ir skatina susidomėjimą jomis, įskaitant platesnes teorijos temas besimokantiems vairuoti bei saugaus praktinio vairavimo pamokas slidžiame kelyje arba tamsiuoju paros metu.

Vien patirtis kelyje nepadeda, net ir labai patyrę, kelis dešimtmečius vairuojantys asmenys patenka į autoįvykius. Neretai, žmonės patenka į avariją ne dėl savo kaltės. Taigi, pagrindinis bet kokio, pradedančiojo ar patyrusio vairuotojo uždavinys yra vairuoti labai atidžiai, numatyti visų aplink esančių eismo dalyvių galimus veiksmus. Visuomet pasirinkite saugų greitį, atsižvelgiant ne tik į kelio ženklus, bet ir oro sąlygas, situaciją kelyje (pavyzdžiui, kelio remontą). Nevairuokite apsvaigę ar labai pavargę.

Saugiam vairavimui

Visiškai išvengti blaškymosi vairuojant vargiai pavyks, tačiau LTSA specialistai saugiam vairavimui rekomenduoja pasiruošti iš anksto:

• prieš automobiliui pajudant susireguliuoti sėdynės aukštį ir veidrodėlius;
• įvesti norimą adresą į navigacijos programėlę;
• pritvirtinti nenaudojamus daiktus.

Gyvūnus vežti derėtų tik jiems skirtuose gabenimo krepšiuose.

Eismo įvykių aplinkybių nustatymas ir draudimas

Stovėjimo aikštelės ir sankryžos

Klaidinančios situacijos dažniausiai registruojamos automobilių stovėjimo aikštelėse šalia prekybos centrų, nes dalyje šių vietų važiavimo tvarka yra organizuojama remiantis ne kelio ženklais, o horizontaliuoju ženklinimu. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į iš trikampių sudarytą liniją, kuri reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei aikštelėje ženklinimo nėra, reikėtų įprastai vadovautis dešiniosios rankos taisykle.

Didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose aikštelės prie prekybos centrų būna dažnai įrengtos bei prijungtos prie šalia esančios gatvės. Dėl šios priežasties vairuotojai klaidingai interpretuoja, kad gatvės ir aikštelės susikirtime turi būti taikoma dešiniosios rankos taisyklė. Tačiau toji vieta yra išvažiavimas iš šalia esančios teritorijos, todėl gatve važiuojančias transporto priemones privaloma praleisti visais atvejais.

Praktikoje pasitaiko sudėtingų avarijų, kai ginčas kyla dėl eismą draudžiančio šviesoforo signalo. Jei sankryža nefilmuojama ir nėra liudininkų, be pastarųjų ir nufilmuotos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas kaltas. Tuomet turime remtis eismo įvykio vietoje užpildyta ir vairuotojų pasirašyta deklaracija.

Lenkimo manevras

Deklaracijos svarba itin didelė ir eismo įvykiuose, kuriuose susiduria lenkiantysis ir lenkiamas automobiliai. Vietose, kuriose lenkti leidžiama, būtinas posūkio signalas: negalima lenkti, jei priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo posūkio signalą ir ruošiasi sukti į kairę. Tuo tarpu į kairę sukantis automobilis negali to daryti, jeigu iš galo važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą ir planuoja lenkimo manevrą. Tokiose situacijose galime remtis tik pačių vairuotojų užfiksuotomis aplinkybėmis ir prisiimta kalte. Sprendimą kartais palengvina Kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžtos aplinkybės, kurioms susiklosčius yra draudžiama lenkti. Kaltu dėl eismo nelaimės, esant tokiai situacijai, bus pripažintas tas vairuotojas, kuris nepaisė KET ir ketino lenkti. Tačiau pildydami deklaracijas vairuotojai labai dažnai pamiršta taisykles, todėl labai svarbu kiekvienam vairuojančiam asmeniui periodiškai pasikartoti KET skyrius apie lenkimą ir eismą juostose, važiavimo pradžią ir manevravimą bei transporto priemonių išsidėstymą kelyje.

Lėtėjimo ir greitėjimo juostos

Vėliausioje KET redakcijoje yra priimtas pakeitimas, susijęs su lėtėjimo ir greitėjimo juostų naudojimu. Anksčiau naudojimasis šiomis juostomis nebuvo aiškiai reglamentuotas, todėl nebuvo ir objektyvaus tokių situacijų vertinimo. Dabar jos jau yra aprašytos, ir vairuotojams reikėtų su šia informacija susipažinti bei ją detaliai išanalizuoti.

Susidūrimai prasilenkiant

Praktika rodo, kad eismo dalyviai dažnai neteisingai interpretuoja susidūrimus prasilenkiant. Svarbu žinoti KET reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamos dalies krašto, jei kelias tuščias. Kai du vairuotojai tiesiog nepasidalina kelio, tokios situacijos gali būti vertinamos kaip abipusė kaltė ir abu vairuotojai laikomi vienodai atsakingais už eismo įvykį. Tačiau kartais eismo nelaimė įvyksta tik dėl vieno vairuotojo kaltės. Todėl itin svarbu teisingai įvertinti, kuris vairuotojas pažeidė KET. Tokios situacijos dažniausiai įvyksta siaurose miestų gatvėse ir daugiabučių kiemų aikštelėse. Jei kelias iš dešinės pusės apstatytas automobiliais ir norint toliau važiuoti reikia apvažiuoti kliūtis, svarbu prisiminti, kad tuomet privaloma praleisti visas iš priekio atvažiuojančias transporto priemones.

Susikirtimai su šalutiniais keliais

Neaiškios aplinkybės atsiranda susikirtimuose su šalutiniais keliais, kai, išvažiuodami iš šalutinio kelio, vairuotojai neįvertina, kad pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis viršija greitį ir, galvodamas, kad spės atlikti manevrą, surizikuoja. Tokios avarijos, deja, dažnai baigiasi eismo nelaimės dalyvių sužalojimais, todėl tokius įvykius tiria profesionalai - ekspertai.

Įrodymų fiksavimas

Įvykus eismo nelaimei visada nufotografuokite įvykio vietą, jei yra - ratų važiavimo ir stabdymo pėdsakus. Kuo tiksliau užfiksuokite tikslias automobilių padėtis, jeigu yra galimybė, matuokite atstumus. Jeigu yra liudininkų, jų kontaktus būtų svarbu užfiksuoti ne tik sau, bet ir eismo įvykio deklaracijoje. Dažnai tenka spręsti situacijas, kuomet pasirašę deklaracijoje kaip atsakingi už eismo įvykį, vėliau pasigilinę į situaciją bando sprendimą keisti, deja, ne visais atvejais tai pavyksta. Jei situacija tinkamai užfiksuota ir svarbiu įvykio veiksniu nėra, pavyzdžiui, šviesoforo, automobilio posūkio signalas ar automobilio greitis, ją išspręsti visada lengviau. Pagrindinis patarimas vairuotojams - eismo įvykio vietoje visada objektyviai įvertinkite, ar pažeidėte Kelių eismo taisykles, nepasiduokite spaudimui ar grasinimams, įvertindami situaciją, apžiūrėkite kelio ženklus bei ženklinimą. Jei turite pagrįstų abejonių, tačiau pasirašote, kad esate atsakingas už eismo įvykį, vėliau šį sprendimą gali būti ganėtinai sunku pakeisti.

Draudimo aspektas ir atgręžtiniai reikalavimai

Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų. Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.

tags: #delgo #didizausi #ivykiu #kaltininkai #yra #vairuotojai