Kiekviena įmonė, tvarkanti fizinių asmenų duomenis, susiduria su didžiulių baudų rizika, numatyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR). Už BDAR pažeidimus yra įtvirtinta dvejopo pobūdžio atsakomybė: baudos gali būti skiriamos tiek pačiai įmonei, tiek asmeniškai bendrovės vadovui. Nors bendrovių vadovai žino apie BDAR numatytas baudas ir pareigą atlyginti žalą, didžioji dalis verslo subjektų vis dar galimai netinkamai įgyvendina BDAR reikalavimus ir nesusimąsto apie galinčią kilti atsakomybę. Visgi, galiojantis reglamentavimas ir teismų praktika rodo priešingą mintį, pateikdami pavyzdžius, kai bendrovės patirtą žalą privalėjo kompensuoti asmeniškai vadovas.
Vadovo teisinis statusas ir atsakomybės ypatumai
Bendrovės vadovas yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas. Šis ypatingas statusas įpareigoja jį elgtis itin rūpestingai ir sąžiningai. Vadovo rūpestingumo pareiga reikalauja ne tik teisėto paties vadovo elgesio, bet ir prievolės prižiūrėti, kad bendrovės veikla būtų teisėta. Vadovas privalo rūpestingai elgtis su juridinio asmens turtu ir juridiniu asmeniu apskritai.
Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui atsakomybė kyla pagal įstatymą, o ne darbo sutarties pagrindu. Todėl už BDAR įtvirtintų reikalavimų nevykdymą vadovui kyla civilinė atsakomybė.
Verslo sprendimų priėmimo taisyklė ir jos ribos
Nors Lietuvoje taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), ji nėra panacėja. Ši taisyklė netaikoma tais atvejais, kai bendrovės vadovas bendrovės veiklą organizuoja pažeisdamas teisės aktuose nustatytas pareigas. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo veiksmas, kurio atlikimas nesusijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose, vykdymu.
Jeigu bendrovei skiriama bauda už BDAR pažeidimus arba bendrovė atlygina asmens, kurio duomenys neteisėtai buvo tvarkomi, patirtą žalą, bendrovės akcininkai turi teisę siekti vadovo atsakomybės, prašydami atlyginti dėl to bendrovės patirtą žalą. Tokiu atveju žalą sudarytų paskirta bauda ir (arba) atlyginta žala. Šios sumos neturėtų būti vertinamos kaip nepasiteisinęs komercinis sprendimas, todėl verslo rizikos prisiėmimas ir verslo sprendimų priėmimo taisyklė šiuo atveju neturėtų būti taikoma.
Net ir tais atvejais, kai verslo sprendimo priėmimo taisyklė nėra taikoma, vadovas turi atlyginti bendrovės patirtą žalą tik tuomet, kai įrodomos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos: nustatomi jo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus. Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Jei dėl BDAR reikalavimų nevykdymo įmonei būtų paskirta bauda, tai gali būti pripažinta vadovui keliamų aptartų pareigų pažeidimu. Pavyzdžiui, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrovės patirta žala laikytina Valstybinės mokesčių inspekcijos paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku. Teismų praktikoje yra nemažai bylų, kai bendrovės bankroto atveju, įmonės vardu bankroto administratorius pareiškia ieškinį buvusiam vadovui dėl to, kad jam vadovaujant buvo pažeista pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius, kas lėmė, jog mokesčių administratorius paskyrė baudas ir kt., o tai buvo žala įmonei.
Naujasis Administracinių Nusižengimų Kodeksas ir jo poveikis
2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris turėjo supaprastinti patraukimą administracinėn atsakomybėn. Pavyzdžiui, už kasos aparato kvito neišdavimą numatyta bausti ne įmonės vadovą, o kasininkę. Tačiau buvo numatyta, kad baudos gali būti skiriamos vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, valdybos nariams ar specialias funkcijas atliekantiems asmenims. Iki 6 000 eurų padidėjo ir maksimali galima bauda, kurią iš savo asmeninių lėšų turėtų sumokėti pažeidėjas. Kiti teisės aktai numato dar didesnes baudas.
Dauguma įmonių vadovų net nežino, kad už tam tikrų pareigų neatlikimą bauda gali būti skirta būtent jiems, o ne įmonei. Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo ypač suaktyvėjusį valstybės institucijų siekį patraukti atsakomybėn būtent vadovus. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo bausti vadovus už tai, kad įmonė vėluoja sumokėti PVM. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nubaudė įmonės vadovą dėl to, kad jis neužtikrino, jog bendrovė įvykdytų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimą. Konkurencijos taryba pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl buvusio vienos įmonės direktoriaus su prašymu 4 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 eurų baudą.
Dažniausi pažeidimai, už kuriuos vadovams gresia atsakomybė:
- Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimai.
- Elektroninių ryšių įstatyme nustatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimai.
- Nelegalus darbas (atsakomybė nebėra siejama su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi).
- Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai.
- Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo.
- Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai.
- Sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymas (naujovė).
- Registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimai (dabar ir už PVM).
- Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimai (anksčiau buvo baudžiama tik už vėlavimą sumokėti GPM).
- Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimai (pavyzdžiui, už visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą laiku).
- Kreditorių teisių pažeidimai (pavyzdžiui, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).
- Nesiėmimas priemonių laiku spręsti AB ir UAB įstatinio kapitalo sumažinimo klausimą.
- Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimai.
- Daiktų grąžinimo ir keitimo reikalavimų pažeidimai.
- LR Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos, taip pat fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne LR, suteikiamų paskolų neįregistravimas Lietuvos banke pagal Lietuvos banko įstatymą.
- Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pareigų pažeidimai.
- Statistinių duomenų teikimo tvarkos pažeidimai.
- Juridinio asmens, jo filialo/atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo/atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo JAR tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimai.
- Valstybinės kalbos nevartojimas juridinių asmenų antspauduose, spauduose, blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, raštvedyboje ir susirašinėjant Lietuvos Respublikoje.
- Koncentracijos priežiūros reikalavimų pažeidimai.
Konkurencijos įstatymas numato vieną skaudžiausių pasekmių už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Už tai gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir papildomai skirta bauda iki 14 481 euro. Svarbu paminėti, kad darbo santykių nutrūkimas šiuo atveju nepanaikina vadovo atsakomybės.
Tai tik labai maža dalis pažeidimų, už kuriuos gali būti baudžiami vadovai. Sąrašas gali būti papildytas atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklos specifiką ir konkrečiai jai taikomus reikalavimus. Todėl vadovai turėtų atlikti namų darbus ir įdėmiai išstudijuoti jų įmonių veiklą reglamentuojančias taisykles.
Naujo vadovo pareigos ir rizikų valdymas
Advokatų kontoros „Magnusson“ partneris Evaldas Rapolas teigia, kad kiekvienas naujas vadovas turi savo darbo metodus, prie kurių įmonei gali tekti taikytis. Pirmas darbas, kurį turi atlikti naujas vadovas, yra esamos situacijos įmonėje teisinė ir finansinė inventorizacija: kokios sutartys sudarytos ir vykdomos, kokius finansinius kaštus tai reiškia, kokia rizika kyla iš tokių sutarčių vykdymo ar pažeidimo. Ankstesnių vadovų „palikimas“ gali būti nebūtinai tik teigiamas, tad svarbu išsiaiškinti, kokiame taške esama ir ką reikia padaryti ar ko nedaryti toliau.
Inventorizacija yra esminis dalykas, kuris tinka ir ateinant vadovauti įmonei, ir perkant verslą. Atliekant patikrinimus svarbiausia išsiaiškinti du aspektus: teisinį - įmonės sudarytas sutartis, ir finansinį - įmonės turimus įsipareigojimus. Dažnai klaidingai manoma, kad už anksčiau sudarytus įmonei žalingus sandorius naujasis vadovas neprivalo atsakyti. Advokatas sako, jog jeigu kokia nors netinkama veikla atėjus naujam vadovui įmonėje yra vykdoma, jis privalo priimti sprendimą dėl jos vykdymo sustabdymo ar nutraukimo, kitaip naujam vadovui už tai gali kilti asmeninė civilinė atsakomybė.
Bendra rizika, apie kurią visi nauji vadovai turi žinoti, teisės eksperto teigimu, yra ta, kad vadovas atsako už savo veiksmus nuo pradėjimo vadovauti įmonei momento ir už tą situaciją įmonėje, kuri yra. Tad jei iki jo vadovavimo pradžios įmonėje yra vykdyta neteisėta veikla, sudaryti žalingi sandoriai ir panašiai, naujasis vadovas per tam tikrą protingą terminą turi tai pastebėti ir imtis visų toje situacijoje reikalingų priemonių problemai spręsti.
„Negalima gintis tuo, kad tai, kas vyko, vyko anksčiau, todėl tik ankstesni vadovai už tai ir atsakingi. Imkime hipotetinį pavyzdį, kad įmonė ilgai leidžia į vandens telkinį nevalytas nuotekas, be abejo, su vadovų žinia. Pasikeitus vadovams, naujasis per protingą laiką turi šį faktą pastebėti, o pastebėjęs nebegali nereaguoti. Nuo to momento gamtą teršiančios nuotekos tampa jau naujojo vadovo problema. Už vamzdžio įrengimą, žinoma, atsako ankstesnis vadovas, bet atsakomybė už tai, kaip problema sprendžiama, tenka naujajam“, - aiškina E. Rapolas.
Jis akcentuoja, kad apskritai visus vadovus su jų įmonėmis sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) teisiniai santykiai, kurie suteikia vadovui tam tikrą veiksmų laisvę, bet kartu reikalauja iš jo ir tam tikros atsakomybės. Vadovas turi ir pareigą veikti įmonės interesais, ir laisvę priimti sprendimus, reikalingus situacijai suvaldyti: priimti arba atleisti žmonės, sudaryti arba nutraukti sutartis ir panašiai. Spręsdamas problemą vadovas turi imtis visų toje situacijoje pakankamų priemonių, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienu atveju individualiai.
„Įsivaizduokime, kad gatvėje pamatome žmogų, kuriam pasidaro bloga. Paskambinti telefonu 112 nepakanka, reikia ir patiems suteikti jam būtinąją pagalbą. Taip pat ir versle - jei įmonės veiklos patikrinimus atlikęs naujas vadovas aptinka problemą, sukviečia akcininkų susirinkimą ir praneša apie ją, tai to per maža. Informavimas yra tik vienas iš daugelio kompleksinių veiksmų, kurių nedelsiant turi imtis vadovas“, - tikina advokatas.
Kai naujas vadovas pats tampa rizika
E. Rapolas sako, kad pradedant vadovauti įmonei iš esmės skiriasi naujo vadovo iš įmonės vidaus ir naujo vadovo iš išorės situacija, bet tik pradiniame taške. Jeigu „išoriniam“ vadovui reikia įdėti labai daug pastangų aiškinantis dabartinę situaciją, tai „vidinis“ vadovas jau ateina su tam tikru informacijos bagažu ir jam yra paprasčiau. „Be abejo, toliau vadovaujant įmonei abiejų vadovų situacija išsilygina ir galimos rizikos tampa vienodos. Atsakomybė taip pat yra identiška, nors iš „vidinio“ vadovo galbūt galima būtų reikalauti daugiau, nes jis, dirbdamas įmonėje, galėjo anksčiau pastebėti kokius nors neatitikimus. Bet kokiu atveju, elgiantis teisėtai visos rizikos yra valdomos, svarbu jas nustatyti, objektyviai įvertinti, parinkti tinkamas priemones ir nepasiduoti lengvabūdiškumui, kad tai smulkmena“, - kalba jis.
Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad naujas vadovas gali ir pats tapti rizika įmonei, kuriai pradėjo vadovauti, jei jis neturi reikiamos kompetencijos ir nevaldo atsakomybės. „Įstatymai labai aiškiai sako, kad vadovas atsako už viską, kas vyksta įmonėje. Vadovo pareigos yra daugialypės. Pirmiausia jis turi laikytis įstatymų. Antra - vadovas turi pareigą veikti įmonės interesais. Ir trečia - jam taikomos bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos. Jei vadovas visas šias pareigas tinkamai vykdo, jis paprastai ir pats netampa rizika įmonei, ir neužsitraukia atsakomybės, o jei ne - įstatymai vadovą supančioja gana stipriai, tad viskas gali atsisukti prieš jį“, - komentuoja E. Rapolas.
Svarbu suvokti, kad vadovo atsakomybė paprastai kyla ne dėl rezultato, o dėl netinkamų procesų, vykdomų nesivadovaujant atidumo ir rūpestingumo pareiga. Kaip pavyzdį advokatas pateikia įmonės, sudariusios sandorių ir patyrusios nuostolių, atvejį. „Tarkime, kad vienu atveju įmonės vadovas įsivertino situaciją, tarėsi su finansų konsultantais, teisininkais, parengė verslo planą, bet rezultatas vis tiek buvo neigiamas. Kitu atveju sprendimas dėl sandorio buvo priimtas tik spragtelėjus pirštais, nepasidomėjus kita sandorio šalimi ir neįsigilinus į visas aplinkybes. Savaime atsakomybės už nuostolį vadovui perkelti negalima, būtina pažiūrėti, ar jis padarė viską, kad to būtų išvengta. Tad pirmuoju atveju vadovo atsakomybė nekyla, o antruoju yra priešingai - vadovas privalo atsakyti už tai, kad veikdamas neatsakingai įstūmė įmonę į sudėtingą padėtį“, - aiškina pašnekovas.
Auga rizika ir ieškiniai vadovams
Įmonėms šiandien keliami vis aukštesni tvarumo, veiklos skaidrumo ir socialinės atsakomybės reikalavimai. Tuo pačiu daugėja ir rizikų įmonių vadovams, iš kurių vis dažniau siekiama išsiieškoti dėl netinkamų sprendimų ar įstatymų nesilaikymo patirtą žalą. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Indrė Pelėdaitė sako, kad įmonių ieškinių vadovams Lietuvoje daugėja, o kartais jie gali siekti milijonus eurų. Anot I. Pelėdaitės, 2024-ieji buvo Baltijos šalyse rekordinių ieškinių įmonių vadovams metai. Pavyzdžiui, vienoje Lietuvoje nagrinėtoje byloje įmonė iš samdomo vadovo siekė prisiteisti net 22 mln. eurų žalos, kuri, ieškovo teigimu, verslui buvo padaryta dėl vadovo priimtų sprendimų ir kelių įmonės vardu sudarytų sandorių. Kitoje byloje įmonė vadovo reikalavo atlyginti bendrovei Konkurencijos tarybos paskirtą 8,5 mln. eurų baudą.
Akcininkai vis dažniau reikalauja įmonės vadovo, valdybos ar atsakingų padalinių vadovų atsakomybės ir nevengia ginti kompanijos interesų teismuose. Analizuojant reguliacinę aplinką ir verslo aplinkos tendencijas ryškėja tam tikros sritys, su kuriomis artimiausiu metu gali būti susijusios didžiausios rizikos vadovams. Į jas vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims tikrai verta atkreipti dėmesį - juolab, kad reguliavimas šiose srityse yra pakankamai naujas, o teismų praktika dar nebūtinai pilnai susiformavusi ir aiški.
Tvarumas ir atsakomybė
Vadovai turėtų atidžiai sekti su tvarumo sritimi susijusius reikalavimus, kurie tampa vis svarbesni visiems Europos Sąjungoje (ES) veikiantiems verslams. Tvarumo sąvoką šiuo atveju reikėtų suvokti plačiai, nepamirštant ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių bei valdysenos (angl. governance) aspektų.
Vakarų Europoje, iš kur daugelis tendencijų atkeliauja ir į Lietuvą, daugėja bylų, kuriose vadovai kaltinami neužtikrinę tinkamo su tvarumu susijusių verslo rizikų valdymo. Yra buvę ir tokių atvejų, kai vadovų atsakomybės reikalaujama ir dėl aklo įmonės investicijų nukreipimo į ESG sritį, ignoruojant kitas galimybes. Tad vadovams tenka ieškoti aukso viduriuko tarp atitikimo vis griežtėjantiems tvarumo reikalavimams užtikrinimo bei rizikų suvaldymo ir vertės akcininkams kūrimo sparčių permainų sąlygomis.
2024 m. į nacionalinę Lietuvos teisę perkėlus Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD), įmonės privalo skelbti išsamią ir patikimą savo veiklos tvarumo informaciją, o už tai atsakomybė tenka būtent įmonės vadovams. Be to, nuo praėjusių metų visos ES įmonės, anksčiau teikusios ataskaitas pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, turi jas teikti pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS). Nuo 2026 m. šie reikalavimai galios visoms didelėms ES įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi ne mažiau kaip 250 darbuotojų, per metus generuoja 40 mln. eurų ir didesnę apyvartą arba valdo turtą, kurio vertė - 20 mln. eurų.
Su griežtėjančiais tvarumo reikalavimais, taikomais vis platesniam įmonių ratui, daugėja ir vadinamojo „žaliojo smegenų plovimo“ (angl. greenwashing) atvejų. Už apsimestinį tvarumą, imituojamus, o ne realius, ESG veiksmus, bandymus apeiti reikalavimus ir taip apgauti vartotojus bei investuotojus, atsakomybę taip pat gali tekti prisiimti įmonės vadovui. Verta pabrėžti, kad atsakomybė gali kilti ne tik dėl paties vadovo priimtų ar nepriimtų sprendimų, bet ir nepakankamos kontrolės šias užduotis delegavus kitiems. Be to, tvarumo veiksmai dažnai yra orientuoti į visą vertės grandinę, o dėl neišpildytų reikalavimų prarastos verslo galimybės ir uždarbis taip pat gali sietini su vadovo atsakomybe.
Augantis investuotojų ir visuomenės dėmesys tvarumui reiškia, kad net ir nedideli paslydimai šioje srityje įmonėms gali sukelti rimtų pasekmių - pavyzdžiui, sunkumus pritraukiant kapitalą ar reputacijos krizę.
Kibernetinis saugumas
Jei ieškinių vadovams dėl netinkamos įmonės tvarumo politikos banga į Lietuvą dar tik atsirita, tai precedentų, kai reikalaujama žalos atlyginimo už kibernetinio saugumo pažeidimus jau netrūksta. Skaitmenizacijai apėmus daugelį verslo procesų daugėja ir kibernetinių grėsmių, kurias privalu tinkamai suvaldyti. 2023 metais Lietuvoje oficialiai užfiksuota beveik 2400 kibernetinių incidentų.
Kibernetiniai incidentai įmonėms gali padaryti didžiulę žalą. Maža to, už reikalavimų nesilaikymą baudas gali skirti ir reguliuojančios institucijos. Tokiais atvejais įmonė žalos atlyginimo gali reikalauti iš vadovo. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pernai spalį įsigaliojo nauja Kibernetinio saugumo įstatymo redakcija, kuria į Lietuvos teisę perkeltos pagrindinės ES Tinklų ir informacinių sistemų (TIS 2) direktyvos nuostatos. Jose būtent ir akcentuojama tiesioginė vadovo atsakomybė už tinkamą kibernetinio saugumo reikalavimų įmonėje įgyvendinimą.
Nustačius šio įstatymo pažeidimus, vadovams asmeniškai gali būti skirta iki 3 tūkst. eurų, o įmonei - iki 10 mln. eurų arba 2 proc. metinių bendrųjų pajamų siekianti bauda.
Dirbtinis intelektas
Dar viena sparčiai aktualumą įgaunanti sritis, kurioje vadovai rizikuoja „užlipti ant grėblio“ yra dirbtinio intelekto (DI) sprendimų vystymas ir pritaikymas įmonės veiklos procesuose. Nors dirbtinis intelektas verslui atveria daug naujų galimybių, tačiau yra susijęs ir su tam tikromis reguliacinėmis rizikomis, kurių tinkamai neįvertinus įmonėms gali kilti teisinių ir finansinių pasekmių.
Šiame kontekste svarbus praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs ES Dirbtinio intelekto aktas. Nors pilna apimtimi jis bus pradėtas taikyti tik po 2 metų, tačiau kai kurios jo nuostatos galioja jau dabar. Pavyzdžiui, draudžiamos tam tikros su dirbtiniu intelektu susijusios praktikos, tokios kaip dirbtinio intelekto sistemų, renkančių veido atvaizdus iš interneto, naudojimas. Taip pat įmonėms numatomas reikalavimas užtikrinti, kad su dirbtiniu intelektu dirbantys jos darbuotojai būtų tinkamai apmokyti. Pažeidus įstatymo reikalavimus, įmonei gali grėsti iki 35 mln. eurų arba 7 proc. metinės apyvartos siekianti bauda. Vėlgi - šių nuostolių atlyginimo įmonė gali reikalauti iš įstatymo reikalavimų laikymosi neužtikrinusio vadovo.
Saugi darbo aplinka ir psichologinis klimatas
Prisiimti atsakomybę vadovams gali tekti ir tuomet, jei įmonė neužtikrina saugios fizinės ir psichologinės darbo aplinkos, o nukentėję darbuotojai ar pati įmonė teisybės imasi ieškoti teisme. Lietuvoje 2022 m. buvo užfiksuota daugiau nei 1000 darbuotojų skundų dėl netinkamos darbo aplinkos. Su tuo susijusias darbdavio pareigas patikslino nuo šių metų įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kurį patvirtino Valstybinė darbo inspekcija.
Pavyzdžiui, visos 50 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, siekdamos užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, privalo pasirengti aiškią prevencijos politiką, ne rečiau nei kas 3 metus organizuoti šiai sričiai skirtus darbuotojų mokymus, numatyti efektyvius pranešimų apie smurtą pateikimo kanalus ir pan. Šių reikalavimų laikymosi neužtikrinusiam vadovui gali būti skirta iki 1400 eurų siekianti piniginė bauda. Be to, tokiu atveju vadovas gali sulaukti ne tik materialios ir reputacinės žalos atlyginimo siekiančios įmonės, bet ir smurtą patyrusių darbuotojų ieškinių.
Tarptautinės sankcijos
Šiandienos geopolitiniame kontekste vadovams kylančių asmeninės atsakomybės rizikų šaltiniu tampa ir valstybėms, organizacijoms ar individams taikomos tarptautinės sankcijos. Vakarų valstybės nuolat įvairiems subjektams taiko tam tikras sankcijas, jas peržiūri ir koreguoja. Lietuvos verslui aktualiausios yra dėl besitęsiančio karo Ukrainoje valstybei agresorei ir jos sąjungininkėms taikomos sankcijos, tačiau pasaulyje yra ir daugybė kitų įtampos taškų, autoritarinių režimų, teroristinių grupuočių, su kuriomis turėti prekybinių ar finansinių santykių yra neteisėta ar verslo požiūriu žalinga.
Pavyzdžiui, JAV neretai kaip spaudimo priemonę pasitelkia vadinamąsias antrines sankcijas.
Siekiant išvengti atsakomybės, įmonės veiklos procesų teisinis patikrinimas galėtų būti puiki alternatyva. To nepadarius, vadovams vertėtų apsidrausti vadovų civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų vadovui paskirtas civilines ir administracines baudas bei advokatų išlaidas.