Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas, nustatoma kelio apsaugos zona, besitęsianti nuo kelio briaunų į abi puses. Ši zona apima ne tik pačią kelio juostą, bet ir jos prieigas, kuriose galioja tam tikri apribojimai ir reikalavimai.
Darbų vykdymo kelio juostoje ir apsaugos zonoje tvarka
Darbai kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje, išskyrus tam tikrus žemės ūkio, melioracijos ir miškų tvarkymo darbus, gali būti atliekami tik suderinus su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Leidimas reikalingas visiems kasybos darbams, komunikacijų tiesimui, sankryžų ar nuovažų įrengimui, apylankų kūrimui, želdinių sodinimui, krovinių vežimui polaidžio metu, taip pat sporto ar kitiems masiniams renginiams organizuoti.
Leidimų gavimas ir atsakomybė
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje, statybos leidimui gauti.
Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo. Jeigu juridinis ir (ar) fizinis asmuo, gavęs leidimą (arba jo neturintis), dirbdamas darbus kelio juostoje ar apsaugos zonoje, padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali sustabdyti darbus, jei dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiami darbai ir veiklos
- Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d.
- Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
- Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę.
- Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Inžineriniai tinklai ir statiniai kelių apsaugos zonose
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus. Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Mokestis už eismo ribojimą
Mokestis už eismo ribojimą mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal įmokos „Mokestis už eismo ribojimą“ 7850 kodą. Tai atliekama vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo“. Mokesčio už eismo ribojimą dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatomis.
Viešųjų pirkimų priežiūra
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Pirkimų ir koncesijų priežiūros taisyklėmis, atlieka sutarčių dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo priežiūrą. Analizuojamos sudarytos sutartys ir papildomi susitarimai, siekiant įvertinti, ar jie sudaryti ir vykdomi nepažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų.
Teisinis pagrindimas ir išimtys
Perkančioji organizacija nurodo, kad Pavedimo sutartis ir papildomi susitarimai sudaryti ir vykdomi vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais. Pagrindimas apima 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad Kelių direkcija atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas. To paties straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad keliai gali būti tiesiami ar rekonstruojami koncesiniais pagrindais, o kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbai vykdomi Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Kelių įstatyme nėra nuostatų, įpareigojančių valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus įsigyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktus, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos turi būti skiriamos ir valstybinės reikšmės kelių tinkle esantiems keliams, tiltams, viadukams, estakadoms, tuneliams, dviračių takams prižiūrėti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamose Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatose numatyta lėšų suma, skirta valstybės valdomai akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“ už valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų vykdymą.
Akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ veiklos sąnaudos apskaitomos atskirai pagal veiklų kategorijas - veiklos kategoriją pagal Pavedimo sutartį atskiriant nuo komercinės veiklos kategorijos. Tai užtikrina, kad akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ neturi pranašumo tose rinkose, kuriose ji konkuruoja su kitais juridiniais subjektais.
Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimas
Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbai neturėtų būti išimtis Viešųjų pirkimų įstatymo taikymui, nepaisant to, kad Kelių įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje jie nėra tiesiogiai paminėti tarp darbų, kurie vykdomi viešųjų pirkimų tvarka. Tarnyba pabrėžia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir I skyriaus trečiajame skirsnyje aptarti atvejai, kuomet šis įstatymas netaikomas, sudaro baigtinį sąrašą išimčių, perkeltų iš 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES. Šiame sąraše nėra paminėti nei valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo ar taisymo (remonto), nei šių kelių priežiūros darbai (paslaugos). Todėl šių objektų pirkimui Įstatymas yra taikomas bendra tvarka.
Tarnybos nuomonė atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kurioje Viešųjų pirkimų įstatymas pripažįstamas lex specialis kitų teisės aktų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tik tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatymas nereguliuoja tam tikro klausimo arba Viešųjų pirkimų įstatymo normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, tarp valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų nėra tokio pobūdžio skirtumų, kad dėl priežiūros darbų būtų galima daryti išlygą, įsigyjant pastaruosius darbus ne viešųjų pirkimų būdu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vietinės reikšmės kelių priežiūros darbų įsigijimui jokių išlygų dėl Įstatymo netaikymo, nei pačiame Įstatyme, nei Kelių įstatyme taip pat nėra daroma.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir darbų klasifikacija
Kelių direkcija pažymi, kad valstybinės reikšmės kelių priežiūra - nuolatiniai ir periodiniai darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad „Kelių priežiūros tvarkos aprašas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir darbų organizavimą keliuose ir jų apsaugos zonose“. Aprašo 4.1 papunktyje nustatyta, kad „Kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas“.
Kelių priežiūros vadovo „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvai KPV PN 22“ 12.15 papunktyje nustatyta, jog: „Nuolatinė priežiūra - tai objekto eksploatacinėms savybėms neturintys arba turintys nežymią įtaką darbai. Jie skirstomi į stebėjimo, apžiūros, nuolatinės priežiūros žiemą, apželdintų plotų, kelio zonų švarumo darbus ir kelio pažaidų šalinimą pagal nuolatinės priežiūros normatyvus“, o 12.20 papunktyje įtvirtinta, kad: „Periodinė priežiūra - tai kelio eksploatacines savybes atstatantys ir (arba) gerinantys darbai. Jie skirstomi į planuotą kelio pažaidų šalinimo, grindžiamo kelių būklės pagerinimo poreikiu, paprastojo ar kapitalinio remonto organizavimą“.
Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad „Pavedimai skirstomi į nuolatinius (N ir N1 darbų grupės) kelių priežiūros darbus, periodinius kelių priežiūros darbus ir specialiuosius pavedimus: „Periodiniai kelių priežiūros darbai“ - tai kelio eksploatacines charakteristikas gerinantys darbai. Periodiniai kelių priežiūros darbai skirstomi į kelio pažaidų ir (arba) defektų šalinimą, grindžiamą kelio būklės pagerinimo poreikiu: (a) atkuriant kelio elemento (ar jo dalies) būklę, ir (arba) (b) įrengiant naują kelio elementą (ar jo dalį)“.
tags: #del #automobiliu #keliu #statybos #rekomendaciju #patvirtinimo