Nors automobilio vairuotojas Saulius tikino, kad nesijaučia kaltas dėl tragiškos nelaimės, teismai paliko jam paskirtą bausmę. Nors vienerių metų įkalinimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, avarijos kaltininkas nebuvo patenkintas tokia baigtimi, tad pateikė apeliaciją. Tačiau jo skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas.
Avarijos aplinkybės ir teismo nuosprendis
Bylos duomenimis, Saulius nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, pareikalavęs žmogaus gyvybės. Tragedija įvyko 2022 m. vasario 7 d., apie 8.56 val., Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje. Buvo šviesus paros metas, asfalto danga - šlapia. Saulius vairavo automobilį „Nissan Primera“ ir kirto kelio ženklais bei horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtą nereguliuojamą iškilią pėsčiųjų perėją, kurioje greta „Zebro“ linijų horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža.
Vairuotojas nedavė kelio leistinoje vietoje Debreceno gatvės važiuojamąją dalį su dviračiu kirtusiam nukentėjusiajam ir jį partrenkė. Dviratininkas iškart po įvykio buvo pristatytas į gydymo įstaigą, tačiau 2022 m. vasario 17 d. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų.
Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė Saulių pripažinti kaltu dėl tragiško eismo įvykio ir paskyrė jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Sauliui buvo įpareigojama visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Jam taip pat uždrausta 1 metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteista 1 968 eurai išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacija ir Sauliaus argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, teigdamas, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jis teigė, jog nėra kaltas dėl eismo įvykio kilimo. Saulius argumentavo, kad jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis. Šiuo atveju ekspertizės akte konstatuota, kad dėl eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai.
Teismo procesas
Tačiau su tokia ekspertizės ir teismo išvada nuteistasis nesutinka. Jis nurodė, kad teismas jo kaltę grindė ekspertizės akte padaryta išvada, jog techniniu požiūriu automobilio „Nissan Primera“ vairuotojas, artėdamas prie dviračių tako, turėjo techninę galimybę ją sustabdyti neprivažiavęs susidūrimo vietos ir išvengti tragiškos nelaimės. Anot Sauliaus, akivaizdu, kad dviratininkas, artėdamas prie gatvės, turėjo matyti ir numanyti, kad ryte tarp 8 ir 9 val. gatvė yra labai judri ir joje pilna automobilių, todėl privalėjo pasirinkti saugų greitį. Tačiau to nepadarė ir važiavo dviratininkui labai dideliu, net 18 km/val. greičiu, todėl neturėjo galimybės sustabdyti ar susiorientuoti, atsižvelgiant dar ir į tai, kad buvo neblaivus, iš vakaro vartojęs alkoholio, ir tikėtina, kad buvo neišsimiegojęs.
Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Nagrinėjamu atveju, Saulius, kaip vairuotojas, padarinių išvengti negalėjo, nes tiesioginė eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis buvo nukentėjusiojo didelis neatsargumas, nulėmęs tai, kad jis negalėjo jo laiku pastebėti ir sustabdyti automobilio. Atsižvelgdamas į tai, Saulius mano, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai neištyrė aplinkybių, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu. Nepaisant visų paaiškinimų, nuteistojo Sauliaus apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas nusprendė atmesti. Vyras dar įpareigotas sumokėti 605 eurus bylinėjimosi išlaidų.