Dainius Stasys: Geografijos Mokytojo Kelias, Aistra Kolekcionavimui ir Pripažinimas

Geografijos mokytojas ekspertas Dainius Stasys iš Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos yra ne tik puikus pedagogas, bet ir įdomus kolekcionierius. Jis ne tik sugeba sudominti mokinius geografija, organizuodamas netradicines pamokas ir paruošdamas juos puikiems rezultatams egzaminuose bei olimpiadose, bet ir pats turi unikalių pomėgių, praturtinančių jo profesinį kelią.

Metų mokytojo apdovanojimas ir pedagoginiai pasiekimai

2021 m. liepos 8 d. Dainius Stasys buvo apdovanotas Metų mokytojo premija už praktinės veiklos nuopelnus, aktyvų ir kūrybišką darbą, mokinių pasiekimus, pilietiškumo ir bendražmogiškų vertybių ugdymą bei aktyvų dalyvavimą mokyklos bendruomenėje ir visuomenėje. Jo geografijos pamokos, kurios vertinamos aukščiausiais balais, yra išskirtinės. Įgijęs tarptautinį žygių vadovų sertifikatą, jis netradicines pamokas organizuoja ne tik Mažeikių rajone, bet ir visoje Lietuvoje ar už jos ribų, pavyzdžiui, Gaujos nacionaliniame parke ar Kuržemėje.

Mokytojo mokiniai pasiekia puikių rezultatų per egzaminus ir olimpiadas. Pernai jo mokinio valstybinio geografijos egzamino darbas buvo įvertintas 100 balų. D. Stasys yra parengęs įvairių metodinių priemonių geografijos pamokoms, leidinių, veda atviras pamokas ir seminarus kolegoms, yra skaitęs pranešimų net latvių kalba. Jis taip pat rengia mokyklų protmūšio užduotis ir vertina rajono geografijos mokytojų veiklą jiems siekiant aukštesnės kvalifikacinės kategorijos.

Iššūkiai geografijos egzaminuose ir olimpiadose

2019-ųjų metų geografijos egzamine kai kurios užduotys buvo tokios sunkios, kad net respublikinių olimpiadų dalyviai grįžo su ašaromis akyse. Visgi ne visos užduotys buvo lengvos. „Kiekviename bloke pirmieji klausimai buvo patenkinamo lygmens, vėliau - vidutiniai, galiausiai - sudėtingesni“, - teigė D. Stasys. Vieno klausimo formuluotė - dešimtame puslapyje, 27.3 klausime apie Nemuno baseino apimtį Lietuvoje - pasirodė klaidinga, kadangi klausiama ne apie upes, o apie upių baseinus. Mažeikiškiui pasirodė, kad paskutinis sakinys formuluotėje yra perteklinis, ir tai suglumino kai kuriuos moksleivius.

29.3 klausimas „Nurodykite dvi priežastis, kodėl geografinės zonos Šiaurės Amerikoje yra išsidėsčiusios šiaurės - pietų kryptimi“ šiek tiek suglumino Plungės „Saulės“ gimnazijos mokytoją Ingridą Tamošauskienę, kuri konsultavosi su Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentu Rytu Šalna dėl atsakymo. Tuo tarpu mokytojas Dainius Stasys pateikia savo atsakymo variantą.

Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Ligita Pelikšienė mano, jog pasirodymas egzamine iš dalies priklauso nuo to, ką savo pamokose akcentuoja konkretus mokytojas. L. Pelikšienė pastebi, kad geografai išmoko egzamino užduotis formuluoti taip, kad priverstų mokinį mąstyti, o ne „kalti“. Kai kuriuose klausimuose moksleiviams teko analizuoti šaltinius ir savarankiškai priimti sprendimą, kaip atsakyti. D. Stasiui sudėtingesnė pasirodė užduotis apie Indijos pramonę ir išsivystymo lygį (28 klausimas). L. Pelikšienė pastebi, jog nemažai dėmesio egzamine pareikalavo topografinis žemėlapis, svarbus ir naudingas praktiniame žmogaus gyvenime.

Klimato kaita yra šių dienų „arkliukas“, apie tai daug kalbama viešojoje erdvėje. Mokytojai Ingridai Tamošauskienei taip pat patiko klausimų aktualumas. Temos apie pabėgėlius, gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, klimato atšilimo klausimai buvo laukti ir tikėtini. Tuo tarpu D. Stasys šiemet nesitikėjo sulaukti klausimo apie pabėgėlius, migrantus, kadangi ši tema buvo pernai metų egzamine. Prieš keletą metų egzamine taip pat buvo pasitaikęs klausimas apie klimato kaitą. Mokytojas D. Stasys stebisi, jog stipriausieji jo mokiniai, atrodo, puikiai išsprendė sudėtingiausias užduotis, tačiau suklydo pačiose paprasčiausiose. „Gamtinės geografinės zonos yra „daugiametis pjūklas“. Kartok nekartojęs, sakyk nesakęs, bet mokiniai apsisuka ir vėl pamiršta. Šiame egzamine buvo klausimas apie savanas. Stiprieji mano mokiniai sakė, kad parašė, o dėl silpnesniųjų nesu tikras. Moksleiviai skundžiasi, kad jiems painiojasi savanos, kietalapiai miškai.“

Nuotolinis mokymasis ir olimpiados

Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. buvo atšauktos visos planuotos tarptautinės geografijos olimpiados. Visgi serbų iniciatyva buvo surengta unikali nuotolinė Europos šalių geografijos olimpiada, kurioje dalyvavo apie 15 valstybių. Olimpiados organizatoriai sudarė galimybę varžytis dvejose amžiaus kategorijose: jaunučių (mokiniai iki 16 metų amžiaus) ir jaunimo (mokiniai iki 19 metų amžiaus).

Komandas sudarė po tris mokinius, kurie buvo pakviesti į rinktines pagal tų metų respublikinės geografijos olimpiados protokolą. Mokiniai varžėsi trijose rungtyse, o visos užduotys buvo anglų kalba. Rungtys apėmė praktines, vaizdines ir teorines užduotis. Rugpjūčio 29 d. šioje olimpiadoje Lietuvos moksleiviai pelnė šešis medalius, tarp kurių - net trys aukso medaliai.

Jaunimo kategorijos medalininkai:

• Aukso medalis: Simas Kontrimas - Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, mokytojas Dainius Stasys.
• Aukso medalis: Gabija Vasiliauskaitė - Kauno technologijos universiteto gimnazija, mokytoja Neringa Sartanavičienė.
• Sidabro medalis: Julius Nikolajevas - Vilniaus licėjus, mokytoja Jolita Milaknienė.

Jaunučių kategorijos medalininkai:

• Aukso medalis: Ugnius Žagarys - Kauno technologijos universiteto gimnazija, mokytoja Neringa Sartanavičienė.
• Bronzos medalis: Maksim Borovec - Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, mokytoja Vilma Norvaišienė.
• Bronzos medalis: Matas Udrėnas - Vilniaus licėjus, mokytoja Linoreta Bertašiūtė.

Prieš olimpiadą vyko pasiruošimo stovykla, kurią organizavo Lietuvos geografijos mokytojų asociacija (LGMA) ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Stovyklai vadovavo komandų vadovai - LGMA prezidentas Rytas Šalna ir LGMA Olimpiadų komiteto pirmininkė, Gargždų „Minijos” progimnazijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė.

Kalbant apie nuotolinį mokymą, D. Stasys pastebi: „Kiekvienas moksleivis turi pasirinkimą, ar, prisijungus prie nuotolinės pamokos dirbti ir klausyti, ar vis vaikščioti į virtuvę ir gerti kavą. Gaila, kad mokiniai vis dar geriau supranta prievartinį mokymą, nei nuotolinį.“

Dainiaus Stasio unikalus pomėgis - smėlio kolekcionavimas

Dainius Stasys yra ne tik puikus pedagogas, bet ir kolekcionierius. Nors iš pradžių buvo manoma, kad jis kolekcionuoja žemę, paaiškėjo, kad jo aistra - smėlio kolekcionavimas. Ši kolekcija kol kas nereikalauja daug vietos - 42 buteliukai su smėlio mėginiais telpa keliose geografijos kabineto spintos lentynose.

Mokytojas pasakoja, kad anksčiau buvo girdėjęs apie žemės kolekcionierius, tačiau tai jo netraukė. Susižavėjimas smėlio kolekcija kilo pamačius kolegės Giedrės Motiejutės, Joniškio „Aušros“ gimnazijos geografijos mokytojos ir vadovėlio autorės, kolekciją. Kolegė ant kiekvieno indo su smėliu užrašo tikslias koordinates, iš kur jis pargabentas.

D. Stasys ant savo kolekcionuojamo smėlio buteliukų klijuoja užrašus, nurodančius šalį, jos vietovę ir kas parvežė eksponatą. Jo kolekcijoje yra smėlio iš tokių tolimų pasaulio kampelių kaip Peru, Argentina, Dominika, Marokas, Kanarų salos, Tailandas, Honkongas, Kirgizija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Afrika. Kol kas trūksta smėlio iš Australijos.

Netikėtumo kelionėse ir smėlio panaudojimas pamokose

Mokytojas pasakoja apie netikėtą nuotykį Turkijoje, kai gimnazistė, norėjusi parvežti smėlio jo kolekcijai, buvo sustabdyta muitinėje. Jai buvo paaiškinta, kad Turkijos žemė yra šventa ir jos išvežti neleidžiama. Tai parodo, kad prieš parsigabenant smėlio, būtina pasidomėti, ar iš tos šalies leidžiama jį išvežti, nes kai kurios šalys, pavyzdžiui, Turkija, dėl religinių įsitikinimų neleidžia to daryti. Jei pasiseks, gausi tik įspėjimą.

Dalis Dainiaus Stasio kolekcijoje esančių smėlio mėginių tiesiog stovi ant lentynos, o kitus mokytojas naudoja per pamokas. Pavyzdžiui, vulkaninį Islandijos smėlį ar smėlį iš Maldyvų ir Dominikos, kuriame yra koralų nuolaužų, jis rodo, kai nagrinėjama informacija apie koralines salas. Mokiniams smėlio spalvos skirtumai paaiškinami tuo, kad spalva priklauso nuo jūros ar vandenyno dugne esančių medžiagų ir uolienų dėvėjimosi. Jei koks nors geležies uolienos gabalas, smėlis bus oranžinis.

Mokytojas mini, kad vienas įdomesnių matytų smėlio pavyzdžių buvo iš Lietuvos - Dusios ežero pakrantės smėlis, turintis violetinį atspalvį. Taip pat žinoma, kad Lūksto ežeras turi gintaro, todėl jo smėlyje gali būti jo priemaišų.

Kitos kolekcijos

Dainius Stasys kolekcionuoja ne tik smėlį, bet ir kitus suvenyrus iš kelionių: atvirukus (apie 800-900 vnt.), magnetukus (nusprendė rinkti tik metalinius), fotoalbumus su vaizdais iš aplankytų šalių ir suvenyrines taureles. Ši taurelių kolekcija nėra sena, jai apie šešerius ar septynerius metus, ir joje yra apie 60 taurelių.

Mokytojas prisimena, kad idėja kolekcionuoti atsirado aplankius kolegę, kuri turėjo kolekciją puodelių. „Gražu, bet nedaug, ir aš galėčiau“, - pagalvojo tuomet Dainius Stasys. Dabar jis turi apie 40 puodelių, iš kurių didžioji dalis (30 vnt.) yra su visų Latvijos savivaldybių ir mažesnių miestelių simbolika.

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos istorija

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, kurioje dirba Dainius Stasys, turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmoji aukštesnioji lietuviška mokykla Mažeikiuose buvo įkurta 1919 m. spalio 1 d. ir pavadinta Mažeikių vidurine keturklase mokykla. Jos vedėju paskirtas Petras Bimba. Mokykla įkurta mokinių tėvų lėšomis iš Geležinkelio valdybos išnuomotame pastate (dabar Stoties g.). 1922 m. birželį buvo išleista pirmoji abiturientų laida, o 4 klases baigė ir egzaminus išlaikė 19 mokinių.

1923 m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas progimnazijos statusas, direktoriumi paskirtas Merkelis Račkauskas. Jis laikomas pilnos gimnazijos steigėju. 1925 m. rugpjūčio 1 d. Švietimo ministerijos įsakymu mokyklai suteiktas gimnazijos statusas, paliekant jos direktoriumi Merkelį Račkauską. 1926 m. gimnazijoje jau dirbo 14 mokytojų, atidaryta VIII klasė.

Tarpukaris, karas ir pokario metai

Nuo gimnazijos įsteigimo mokykla buvo vadinama Valdžios gimnazija, o nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. - Mažeikių valstybine gimnazija. 1927 m. liepos 4 d. Švietimo ministerija leido pritaikyti Mažeikių stačiatikių cerkvės patalpas mokinių bažnyčiai, įrengiant ją gimnazijos tėvų komiteto lėšomis. Šv. Aloyzo bažnytėlė veikė iki 1945 m.

Tarpukario laikotarpiu mokykloje dirbo savo darbui atsidavę ir didelės pagarbos nusipelnę mokytojai, tokie kaip Karolis Pukevičius, Povilas Tautvaišas, Augustinas Virkietis. Savo ilgametę pedagogo veiklą pradėjo Julius Šlekys, Magdalena Šlekienė, Anastazija Bucevičienė.

1940-ieji metai atnešė esminių pokyčių - gimnazijoje išleidžiama paskutinė nepriklausomos Lietuvos abiturientų laida. Lietuva okupuojama rusų, kurie primeta savąjį gyvenimo modelį, vadinamąjį socialistinio gyvenimo būdą. Mokykla atskiriama nuo bažnyčios, uždaroma Šv. Aloyzo bažnytėlė, nebedėstoma tikyba.

1941 m. birželį į Sibirą ištremti gimnazistai V. Tallat-Kelpša, A. Janulis, L. Leškovičiūtė, F. Miskevičiūtė, 4 seserys Tuvje. Prasidėjus karui ir į Lietuvą įžengus vokiečių okupantams, sušaudyti žydų tautybės mokytojai Šnederis, Gurevičius, 24 gimnazistai. Visgi 1941-1943 m. gimnazijai vadovavo M. Babilius, o 1943-1944 m. - J. Sprindys. Šiuo laikotarpiu mokyklą baigė 57 abiturientai, tarp kurių ir garsios asmenybės, pavyzdžiui, istorikas ir sociologas Izraelis Lempertas, ekonomikos mokslų daktaras Alfonsas Žilėnas, dailininkai Pranas Gailius, Kazys ir Jonas Švažai, smuikininkas ir chorvedys Stasys Žukas, monsinjoras Antanas Jonušas, poetė Aldona Baužinskaitė-Kairienė, medicinos mokslų daktaras Augustas Pronckus, teisės mokslų daktaras Pranas Vitkevičius.

1942 m. kovo 31 d. gimnazijoje įsteigtas M. K. Čiurlionio dailės būrelis, vadovaujamas mokytojo Česlovo Kontrimo. Baigiantis karui ir frontui artėjant prie Mažeikių, buvo nutarta mokyklą iškelti į Ylakius, ten išvežtas inventorius. Vėliau, praūžus karo audrai, šios idėjos buvo atsisakyta ir 1944 m. rudenį mokykla tęsė darbą Mažeikiuose.

1945-1949 m. vėl prasidėjo trėmimai į Sibirą. Ištremti gimnazijos direktorius H. Bucevičius, buvęs direktorius J. Rainys, mokytojas A. Baranauskas, gimnazistai I. Venalis, M. Vanagas, I. Milevičiūtė-Skerstonienė, G. Dalis mokytojų ir gimnazistų, matydami šiurpų trėmimą ir norėdami jo išvengti, pasitraukė į Vakarus. Kai kurie gimnazistai įsitraukė į aktyvią pokario pogrindinę veiklą kovai už Lietuvos laisvę.

1949 m. rugsėjo 1 d. aštuonių klasių gimnazijos performuotos į vidurines mokyklas su vienuolikos klasių mokymu. Mažeikių gimnazija vėl tapo vidurine mokykla. Nežiūrint karo baisumų ir pokario neramumų, sudėtingų mokymo sąlygų, mokykla išugdė daug garsių asmenybių.

Pokario atgimimas ir šiuolaikinė gimnazija

1955-ieji metai pažymėti naujo Mažeikių vidurinės mokyklos pastato statybos užbaigimu. Gruodžio 26 d. įvyko iškilmingas naujųjų rūmų atidarymas. Mokykla buvo aprūpinta nauju inventoriumi, naujomis mokslo priemonėmis. Septintąjį dešimtmetį mokykloje buvo steigiamos gamybinio mokymo klasės, kuriose mokiniai brigadomis eidavo į miesto įmones, kur susipažindavo su įvairiomis specialybėmis. 1965 m. nugriautas senosios mokyklos pastatas, pradėta statyti dabartinė sporto salė.

1972 m. mokykloje įkuriama kabinetų sistema, įrengiami chemijos, fizikos, biologijos kabinetai. Pastatytas 120 vietų bendrabutis, naujos dirbtuvės, įrengta šaudykla, sporto aikštynas. 1973-74 m. m. kabinetų sistema pradėjo dirbti visos klasės. 1984 m. mokyklai vadovauti pradėjo direktorė Mirdza Žiaurienė.

1989 m. lapkritį pirmieji nepriklausomybės metai atnešė laisvės gūsį ir į Mažeikių 1-ąją vidurinę mokyklą. Jau buvo galima savarankiškai spręsti iškilusias problemas, koreguoti mokymo programą. Mokykla pradėjo dirbti vadovaudamasi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija „Tautinė mokykla“, kurios pagrindinė idėja - žmogaus ugdymas ir jo susiliejimas su tauta, o per ją - su žmonija.

1996 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo pirmąja gimnazija Telšių apskrityje. 2011 m. rugsėjo 1 d. atidarytas menų ir technologijų centras. Čia įrengta choreografijos salė, modernūs, aprūpinti nauja įranga muzikos, dailės, technologijų kabinetai. 2013 m. gimnaziją baigė 5000-asis abiturientas.

tags: #dainius #stasys #apie #geografijos #mokytojo #kelia