Daugeliui žmonių vairavimas neatsiejamas nuo muzikos klausymo. Tačiau pamiršus saiką, geri dalykai gali tapti pavojingais. Muzika automobilyje ne tik praskaidrina kelionę, bet ir atspindi mūsų emocijas, prisiminimus ir netgi gyvenimo būdą. Nors daugelis vairuotojų mėgsta klausytis muzikos vairuodami, mažai kas supranta, kad per garsus jos grojimas gali užtraukti baudą. Be to, tyrimai rodo, kad tiek tyla, tiek garsi, greito tempo muzika gali paveikti susikaupimą ir vairavimo rezultatus. Šie klausimai kelia diskusijas tarp vairuotojų, ekspertų ir mokslininkų.
Garsios muzikos ir ausinių naudojimo pavojai
Sulėtėjusi reakcija ir padidėjusi avarijų tikimybė
Gjensidige draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Viktorijos Katilienės pastebėjimu, garsiai besiklausantys muzikos vairuotojai net nesusimąsto apie kylančią riziką vairuojant. Medikų pateikiamais duomenimis, garsiai klausantis muzikos sulėtėja vairuotojų reakcija. Užsienio medikų atlikti tyrimai rodo, kad garsiai klausoma muzika iki 20 proc. sumažina žmonių reakcijos laiką ir trukdo operatyviai reaguoti į kelyje netikėtai susidarančias situacijas. Kai garsas pasiekia 90 decibelų ribą, jis yra panašus į pro šalį važiuojančio traukinio keliamą triukšmą. Būtent ties šia riba priimant sprendimus ir atliekant užduotis žmonėms reikia penktadaliu daugiau laiko nei įprastai. V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad garsi muzika transporto priemonės salone lemia reakcijos sulėtėjimą net trečdaliu. Atrodo, šis skirtumas nėra didelis, tačiau esant intensyviam eismui, tai suformuoja didelę tikimybę įvykiui atsirasti. Pasak draudimo bendrovės atstovės, paprastai automobiliuose būna įrengtos šią decibelų ribą gerokai viršijančios garso sistemos. Taigi, muzika transporto priemonės salone gali groti ir dvigubai garsiau. Nors reakcija dėl jos sulėtėja trečdaliu sekundės, šis pokytis vairuojant gali būti lemtingas.
Aplinkos garsų negirdėjimas
Dėl šios priežasties V. Katilienė rekomenduoja muzikos klausytis tokiu garsumu, kad būtų galima girdėti aplinkos garsus ir tai neblaškytų dėmesio. Ji taip pat atkreipė dėmesį į kitą garsiai klausomos muzikos keliamą pavojų - padidėjusią tikimybę laiku neišgirsti specialiųjų tarnybų sirenų ir sukliudyti jų sklandžiam eismui. VGTU transporto inžinerijos fakulteto magistrantas Vidas Žuraulis pabrėžia: „Klausydamas muziką dideliu garsu vairuotojas mažiau jaučia automobilį. Nekalbant jau apie tai, kad nebegirdi, kas dedasi aplinkui. Taip pat, labai svarbu, kad jis ne taip greitai sureaguotų į pagalbos tarnybų automobilius ar kitų vairuotojų signalus. Jis gali reaguoti tik į tai, ką mato, nes girdėti nieko negali.“ Ralio lenktynininkas Arūnas Strumskis priduria: „Jeigu trumpai važiuoji nuo turgaus iki namų, pavargti nespėsi. Kita vertus, per didelį triukšmą gali nesuprasti, kad įvažiavai į duobę, taip galima ir ratą prakirsti. Kyla rizika laiku nepastebėti gedimo ir apskritai negirdėti aplinkos garsų.“
Ausinių naudojimo ypatumai
Pasak V. Katilienės, taip klausantis muzikos dar labiau trukdo vairuotojui išgirsti kitus automobilius ar kitus garsus, o tai visiškai nesuderinama su saugaus vairavimo principais. „Ausinėse, o ne salone grojanti muzika dar labiau trukdo vairuotojui girdėti artėjančius automobilius ir kitus garsus, kurie jam leidžia orientuotis bei suvokti situaciją kelyje.“ Kai kuriose šalyse ne tik kalbėti telefonu, bet ir klausytis muzikos per ausines vairuojant draudžia kelių eismo taisyklės. Draudimo bendrovės atstovės teigimu, gatve einantiems pėstiesiems taip pat pavojinga garsiai klausytis muzikos per ausines. „Jie, kaip ir kiti eismo dalyviai, būdami gatvėje taip pat turėtų kliautis ne tik rega, bet ir klausa.“ Todėl rekomenduojama muzikos klausytis tokiu garsumu, kad girdėtumėte atvažiuojančią kitą transporto priemonę ar specialiųjų tarnybų automobilį ir galėtumėte tinkamai įvertinę situaciją priimti reikiamą sprendimą.
Klaidinantys garsai muzikos kūriniuose
Draudimo žalų valdymo ekspertė pastebi: „Vairuojantys žmonės tikriausiai ne kartą yra patyrę apgaulingą situaciją, kai muzikos kūriniuose įterpti sirenų garsai suglumina vairuotoją ir paskatina jį atlikti manevrą pagal taisykles - sustoti kelkraštyje. Tai sukelia sumaištį kelyje, nes kiti vairuotojai tokio manevro nesitiki.“
Muzikos poveikis vairavimo elgsenai
Agresyvus vairavimas
Pietų Kinijos technologijų universiteto specialistai atskleidė tikėtinas tokio elgesio priežastis. Jų teigimu, automobilio vairavimo manierai įtakos turi garsiai klausoma muzika. Buvo nustatyta, kad vairuotojai kelyje elgiasi tuo agresyviau, kuo greitesnę ir garsesnę muziką jie klauso. Tokias išvadas mokslininkai pateikė ištyrę simuliatorių vairavusių ir skirtingą muziką klausiusių savanorių elgesį. Ralio lenktynininkas Arūnas Strumskis pastebi, kad klausantis metalo, roko ar panašaus stiliaus dainų, vairuotojas dažnai būna nusiteikęs pakiliau, nori „pakilti į skrydį“, todėl važiuoja gerokai padidintu greičiu. Jis taip pat priduria, kad sunkioji muzika gali įnešti agresyvumo į vairavimą, sukelti norą aplenkti ar pasirodyti. VGTU transporto inžinerijos fakulteto magistrantas Vidas Žuraulis teigia, kad „sunkioji muzika eismo saugumui ir vairavimo stiliui turi didelį efektą. Žmogus vairuoja agresyviau, išskiria save vairavimo aplinkoje, atsiranda didesni kraštutinumai. Tarkime, jei muzika greitesnė, mirksintis žalias signalas jo tikrai nesustabdys.“
Tyrimų duomenys apie agresyvų vairavimą
- Ramios muzikos klausę ar išvis tyloje važiavę vairuotojai eismo juostą keitė maždaug 70 kartų per valandą.
- Savanoriai, priversti klausyti garsios ir greitos muzikos, per tą patį laiką kelyje atlikdavo iki 140 manevrų.
- Šios grupės dalyviai judėjo 16 km/val. didesniu greičiu.
- Kanados automobilių kompanijos „Kanetix“ tyrimas bei Jungtinių Valstijų Macalester koledžo analizė rodo, kad beveik pusė vairuotojų, kurie klausosi sunkiojo metalo muzikos, yra bent tris kartus bausti už greičio viršijimą.
- Dėl to paties nusižengimo nubausta penktadalis hip hopo klausytojų.
- Abiejų muzikos stilių gerbėjai taip pat dažnai pareigūnams įkliūna dėl aplaidaus vairavimo, neatsargumo kelyje. Be to, lyginant su kitų muzikos stilių klausytojais, pastarieji sukelia 60 proc. daugiau avarijų.
Dėmesio blaškymas ir nuovargis
Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad bet kokia muzika, nepriklausomai nuo jos stiliaus, yra dirgiklis, galintis blaškyti dėmesį ir lemti didesnį klaidų skaičių vairuojant. „Muziką vertinant kaip dirgiklį, blaškyti gali ir folkloras, ir apskritai bet kurio kito stiliaus muzika. Nes vairuotojų dėmesį pasiglemžia ne tik simpatizavimas ar nostalgija dainai, bet ir priešingos emocijos grojant nepatinkančiai, erzinančiai, iš proto vedančiai dainai.“ Mykolo Riomerio universiteto psichologas Timas Petraitis siūlo nepervertinti muzikos stiliaus įtakos. Jo nuomone, svarbiau yra vairuotojo charakteris, asmenybė ir nuotaika prie vairo. „Negalime teigti, kad yra būtent šis priežastinis ryšys: klausau agresyvios muzikos, todėl tampu agresyvesnis ir vairuoju agresyviau. Gal yra taip, kad aš kaip asmenybė esu agresyvesnis ir dėl to renkuosi agresyvesnę muziką?“ - svarsto jis.
Dainavimas prie vairo
Pasirodo, vairuotojai, kuriems patinka dainuoti vairuojant, yra linkę labiau susikaupti ir rečiau užmigti nei jų kolegos tyleniai, skelbia naujausių tyrimų duomenys. "Dainavimas prie vairo pagal per radiją ar grotuvą skambančią melodiją stimuliuoja ne tik mąstymą, bet ir visą organizmą, kelią jo budrumą ir mažina nuovargį", - teigia dr. Nikola Diben, muzikos psichologė iš Šefyldo universiteto. Tačiau vairuotojai turėtų vengti pernelyg garsių ir sudėtingo ritmo melodijų, kurios gali atitraukti dėmesį nuo kelio.
Tyrimų rezultatai apie skirtingų žanrų poveikį
Didžiosios Britanijos žurnalo „Auto Express“ ir eismo saugumo labdaros organizacijos „IAM RoadSmart“ tyrimo rezultatai atskleidė, kad sunkiojo metalo muzika gali paskatinti ekstremalų vairuotojų elgesį, o klasikinė muzika - pernelyg atpalaiduoti, kas taip pat nėra gerai. Eksperimento metu naudojant vairavimo simuliatorių buvo važiuojama tyloje (trasa įveikta per 4,34 min.), po to ja važiuojama klausant metalo, hiphopo, klasikinės ir popmuzikos. Eksperimento metu buvo pastebėta, kad metalas vairuotoją trikdė ir jo važiavimo greitį sulėtino 14 sekundžių, klasikinė muzika - 12 sekundžių, popdaina - 2 sekundėmis, hiphopas - vos 1 sekunde, tačiau pastarosios dainos metu vairuotojui nepavyko sustoti laiku ir jis visais keturiais ratais praskriejo finišo liniją.
Muzikos, kurios nereikėtų klausyti vairuojant, sąrašas
Anksčiau mokslininkai buvo pateikę kompozicijų, kurių nevertėtų klausyti vairuojant, sąrašą. Į jį pateko tokios dainos kaip „American Idiot“ (atlieka „Green Day“), Miley Cyrus „Party In The USA“ ir Bruce Springsteen „Born to Run“. Prie pageidaujamų buvo priskirtos „Led Zeppelin“ „Stairway to Heaven“ ir „Under the Bridge“ („Red Hot Chili Peppers“).
Tylos įtaka vairavimui
Nors tyla gali atrodyti kaip saugiausias pasirinkimas, ilgalaikis klausos stimuliacijos nebuvimas gali sumažinti budrumą. Ilgų, monotoniškų kelionių be keleivių ar foninio garso metu vairuotojai yra labiau linkę į mieguistumą ar net „mikromiegą“. Daugelis vairuotojų mano, kad tyla yra saugiausias pasirinkimas vairuojant. Apytiksliai kas dešimtame automobilyje karaliauja tyla: 13 proc. vairuotojų teigė nemėgstantys klausytis jokios muzikos. Jei vairuojantysis nori važiuoti tyloje - tai puikus jo pasirinkimas. Tokiu atveju maksimaliai susitelkiama į eismą, girdimi kitų eismo dalyvių bei įvairių tarnybų perspėjimo signalai. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tiek tyla, tiek garsi, greito tempo muzika gali paveikti susikaupimą ir vairavimo rezultatus. Kelių eismo saugumo ekspertai sutaria dėl pusiausvyros. Absoliuti tyla gali padidinti nuovargį, o pernelyg greita arba agresyvi muzika - stresą ir blaškymąsi.
Vairuotojų muzikiniai pasirinkimai
„Spinter tyrimų“ apklausoje paaiškėjo, kad tarp vairuotojų populiariausi yra šie žanrai:
- Populiarioji muzika (pop) yra viena mėgstamiausių tarp vairuotojų, tačiau net ir ji gali blaškyti dėmesį, skatinant dainuoti kartu ar belsti į taktą.
- Nemaža gerbėjų auditorija tarp vairuotojų išsiskiria rokas (32 proc.).
- Klasikinės muzikos ar metalo dažnai klauso jau kur kas mažesnė dalis, atitinkamai 14 ir 10 proc. vairuotojų.
- Apytiksliai kas dešimtame automobilyje karaliauja tyla: 13 proc. vairuotojų teigė nemėgstantys klausytis jokios muzikos.
Tiesa, svarbu paminėti, kad minėta apklausa atlikta 2012 metais, todėl dabartiniai vairuotojų muzikiniai skoniai gali šiek tiek skirtis. Vairuotojų emocinė būsena prie vairo labai priklauso ir nuo skambančios dainos. Trankaus, agresyvaus ritmo melodijos gali tik blaškyti vairuotojų dėmesį ir išprovokuoti neapdairius veiksmus kelyje.
Teisinė atsakomybė už garsų triukšmą
Dainos apie automobilius yra populiarios dėl to, kad automobiliai simbolizuoja laisvę, nepriklausomybę ir nuotykius. Daugelis vairuotojų mėgsta klausytis muzikos vairuodami, tačiau mažai kas supranta, kad per garsus jos grojimas gali užtraukti baudą. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 488(1) straipsnį, viešosios tvarkos trikdymas garsiu triukšmu yra nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar jis sklinda iš stovinčios, ar judančios transporto priemonės. Jei jūsų automobilio muzika yra pakankamai garsi, kad trikdytų kitus, jums gali būti skirta bauda nuo 20 iki 80 eurų. Nors „tylos valandų“ nuostata daugiausia taikoma gyvenamosioms zonoms, ji apima ir transporto priemonių keliamą triukšmą. Daugumoje savivaldybių tylos valandos nustatomos darbo dienomis nuo 22:00 iki 7:00 val., o savaitgaliais - nuo 22:00 iki 9:00 val. Kad apsisaugotumėte, automobilyje klausykitės muzikos tokiu lygiu, kad nebūtų aiškiai girdima už automobilio ribų, ypač tylos valandomis.
Saugaus vairavimo rekomendacijos
Siekiant maksimaliai saugaus vairavimo, reikėtų vengti dėmesį nuo kelio ir eismo sąlygų nukreipiančių dalykų. Muzikos pasirinkimas ir jos reguliavimas vairuojant yra vienas iš tokių veiksnių. A. Žiukelis pataria: „Kritinė žvilgsnio atitraukimo nuo kelio trukmė yra vos 2 sekundės. Važiuojant 100 kilometrų per valandą greičiu, per porą sekundžių nuskriejami net 55 metrai, tokio ilgio kelio atkarpoje galima praleisti ir nepastebėti tikrai daug.“
Rekomenduojami muzikos pasirinkimai
Jei vairuojate ir norite klausytis muzikos, rekomenduojama rinktis:
- Ne per garsią, ritmingą muziką: Laikoma, kad mažiausiai įtakos vairuotojo elgesiui turi natūralų 60-80 dūžių per minutę širdies ritmą atitinkanti ritminga, ne per garsi muzika.
- Muziką, kuri neblaško dėmesio: Londono Universiteto psichologo Dr. Simon Moore teigimu, saugiausia muzika vairuotojams yra tokia, kuri neblaško dėmesio, neskatina agresijos, tačiau ir nemigdo.
- Aukso viduriuką: Jei vairuojant vis dėlto norima mėgautis fonine muzika, ji turėtų atitikti aukso vidurį: pernelyg smarkiai neaudrinti, bet ir nemigdyti, būti klausoma tokiu garsu, kuris neužgožtų kitų eismui svarbių signalų.
- Ramesnius muzikos žanrus: Ekspertai rekomenduoja ramesnius muzikos žanrus, kad būtų palaikomas susikaupimas ir emocinis stabilumas. Instrumentiniai kūriniai, lėtesnio tempo baladės ar aplinkos garsai gali pagerinti susikaupimą ir sumažinti įtampą.
Šeimos gydytojas rekomendavo vairuojant nesiklausyti muzikos garsiau nei 45-50 decibelų. V. Katilienė vairuotojams patarė muziką automobilio salone nusireguliuoti taip, kad ji neužgožtų kitų aplinkos garsų ir neblaškytų vairuotojo bei kitų eismo dalyvių dėmesio.
Bendrosios nuostatos
A. Žiukelis sakė, kad nors popmuzika yra laikoma savotišku aukso viduriu tarp energingo roko ar metalo ir atpalaiduojančiu poveikiu pasižyminčios klasikos, tačiau iš esmės bet kokia muzika yra dirgiklis. „Daugybę metų bandoma aiškintis, ar egzistuoja saugi ir nesaugi muzika automobilyje, o gal geriau vairuoti tyloje? Kaip bežiūrėtume, bet kokio stiliaus muzikos fonas blaško dėmesį ir lemia didesnį klaidų vairuojant skaičių. Susikaupti trukdo ne tik garsus, trankus rokas ar metalas, bet ir Lietuvos vairuotojų mėgstamiausia popmuzika, kurios klausantis taip pat gali kilti noras dainuoti kartu, delnais ar kojomis belsti į taktą. Čia užtektų kojomis „pabelsti“ ne į tą pedalą ar į kurį nors pedalą keletą kartų ir taip nejučiomis sukelti avarinę situaciją“, - sakė jis.
Jei esate keleivis, geriau netrukdyti vairuotojui ir nekonkuruoti dėl grojaraščio, kad ir kaip skirtųsi muzikiniai skoniai. Kuo mažiau vairuotojas blaškosi, tuo saugiau vairuoja. „Spinter tyrimų“ apklausoje, spalio 17-28 dienomis, dalyvavo 1008 18-75 m. Lietuvos gyventojai, iš jų 576 - vairuojantys asmenys. Iš 1780 žmonių 63 proc. saugiai važinėjančių vairuotojų (tai tie vairuotojai, kurie per ketverius ar daugiau metų nėra patyrę jokių avarijų) teigė, kad klausymasis muzikos vairuojant daro juos ramesnius. Tačiau, kaip teigia N. Diben, vairuotojo būsena prie vairo labai priklauso ir nuo skambančios dainos.
Vairavimo kokybę veikia ir kiti pojūčiai. Žinių klausymasis taip pat gerina emocinę būseną, nes visiems labai svarbu neatsilikti nuo pasaulio pulso. Darganotu ir apniukusiu oru fiksuojama daugiau eismo nelaimių. O štai malonūs kvapai ir tiksliai veikianti navigacija, ir rūkymas (nors ir kenksmingas) sukuria iliuziją, kad padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Užkandžiai irgi nuteikia maloniai. Tačiau svarbu neprarasti budrumo. „Malonūs pojūčiai neturėtų per daug atpalaiduoti.“
tags: #daina #tyliai #vairuodamas #automobili