Šis rinkinys apjungia autentiškas Lietuvos laisvės kovų dainas ir eiles, atspindinčias sudėtingą ir tragišką pokario metą. Dainos, surinktos iš L. L. K. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo 1947 m. rinkinių ir suredaguotos Jono Aisčio, pasižymi nevilties, pasiaukojimo ir vilties motyvais.
Partizanų dainų rinkinio istorija ir kontekstas
Dainų rinkinys, aprašytas šiame tekste, buvo išleistas kažkur Dzūkijos giriose, prieš penkiolika metų nuo minimos publikacijos. Šios dainos gimė neviltingų Lietuvos laisvės kovų metu, siekiant išsaugoti nepriklausomybę sovietų okupacijos akivaizdoje. Lietuviai nepaniekins ir nepamirš jų tikslo ir jų aukų prasmės.
Laisvės kovotojų nuotaikos ir siekiai
Iš dainų tono galima įsitikinti, kad tai yra autentiški laisvės kovotojų žodžiai. Kai kurios dainos yra nusiminimo ir nusivylimo, skaudžios ir liūdnos, atspindinčios partizanų nuojautą, kad jų kova gali būti pralaimėta. Šios nuotaikos ypač sustiprėjo, kai jiems pradėjo nesisekti, maždaug 1946-taisiais, gal iš dalies 1947-taisiais metais.
Dainos atskleidžia gilų tikėjimą tėvyne ir pasiaukojimą: "Bet nepaliksim vergaut tėvynės...", "Pilių griuvėsius vėl puoš trispalvės.". Taip pat ryškus siekis grąžinti taiką: "Grąžink šiam pasauliui ramybę pirmykštę. Naikina žmoniją jau kelinti metai." ir viltis, kad Dievas ištrauks iš vargo didžiausio.
Dokumentinis filmas 222 dienos | 2026-01-13
Partizanų kasdienybė ir žūtis
Dainose aprašoma sunki partizanų buitis: "Be rūbo šiltesnio, be duonos kąsnelio". Jos atspindi ir kovos realybę: "Ugninių kulkų į priešą sviesti..." bei liūdesį dėl žuvusių draugų: "Kovos draugams 'sudiev' tepasakei...". Mintyse prisiekta kovoti mirtinai: "Tau prisiekė kovoti mirtinai...".
Dainos pasakoja apie skaudžius išgyvenimus ir netektis: "Lietuva plūsta kraujuose. Be oro troško lietuviai. Plyšta širdelė jų skausme.", "Tėtis jau šaltuos kapuos... Atsigerti kas paduos?". Jose apdainuojama motinos ilgesys ir skausmas: "Mama, neverk ir neliūdėk baimingai...".
Daugelis dainų kalba apie žūtį už tėvynę: "Vyrai, žūstam už tėvynę!", "Mirti ar laimėt.". Mirštančiųjų lūpos kartojo: "Sudiev, Lietuva! Parnešk mylimam tėveliui, kad negrįš sūnus.". Broliui prašoma pastatyti juodą medžio kryžių nakčia, tikintis, kad kada bus laisva tėvynė, bus lengviau.
Okupacijos ir pasipriešinimo įvaizdžiai
Dainose ryškiai atsispindi sovietų okupacijos žiaurumas ir pasipriešinimas: "Gedimino kalne priešo vėliava!", "Ir greitai užges raudonoji žvaigždė.", "Neilgai jis jau džiaugsis upeliais kraujų.". Aprašoma, kaip "baisios patrankos po Lietuvą kaukia", o šarvuoti priešai veržiasi per šalį.
Minimi ir kolaborantai: "Prienų stribai trys už litą!", "Ant 'banditų' stribas pyksta...". Dainose išreiškiamas ir pasiryžimas kovoti su "kacapėliais": "Pakels galvą kacapėlis, tuoj pataiko kakton...".
Dainų rinkinių sudarymas ir redagavimas
Rinkinių kilmė ir autentiškumas
Šios dainos patekusių iš Dzūkų ir Sūduvių krašto. Jos yra įvairios savo forma ir daugelis yra liaudiškos, kurtos sodžiaus ir miesto žmonių, net pačių dainininkų. Yra abejonių dėl galimų partizanų dainų falsifikatų, tačiau šiame rinkinyje stengtasi jų išvengti. Vis dėlto, tai didesnės svarbos neturi, nes partizaninės dainos laisvuosiuose kraštuose turi savo atskirą gyvenimą.
Šių dainų autentiškumas patvirtinamas ir tuo, kad sąlygos joms dainuoti ar eilėms deklamuoti ypač siaurėjo. Buvo pavojinga jas platinti, o pokario laikų represijos buvo žiaurios. Tauta patyrė gilią, sunkiai užgydomą žaizdą. Visagalis suteiks jėgų tiems, kurie toliau kovoja.
Redagavimo principai
Vienas "a" rinkinys buvo metodingai redaguotas ir paskirstytas skyriais. Prie šio rinkinio buvo derinamos kitų rinkinių medžiagos. Redaguojant atsisakyta dainų-eilių vardų, paliekant tik eilės numerius. Kai kurios dainos, nors labai literatūrinės savo stiliumi ir dvasia, vis dėlto laikomos pakeliui į tautosaką. Tai yra individualios poetų eilės, pasirašytos pseudonimais.
Siekiant išlaikyti autentiškumą, kartais buvo pasirenkamas vienas iš dviejų ar daugiau tekstų, ir tai buvo daroma tik turint prieš akis kitą tekstą. Tekstai buvo derinami prie "vadovinės", kurią ir ne visur ištikimai sekta. Redaguojant stengtasi išsaugoti originalią dainų dvasią ir žodžius, tačiau atliekant būtinas stiliaus ir gramatikos korekcijas.
Ukrainos ir Lietuvos laisvės kovų ryšys
Ukrainiečių folk roko grupė "TaRuta" suteikė naują gyvenimą senai lietuviškai dainai apie miško brolius «Mėnulis tikras tėvas jo». Tai jau antra daina Ukrainos muzikantų repertuare lietuvių kalba, po sėkmingai atliktos «Oi, viršūnės mano!». Šios dainos skirtos Ukrainos ir Lietuvos laisvės kovotojams už nepriklausomybę, pabrėžiant glaudžius kultūrinius ryšius ir bendrą istorijos supratimą tarp abiejų šalių.
Idėją sukurti modernią šios partizaninės dainos aranžuotę pasiūlė žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Edita Mildažytė. Poetui ir vertėjui Vladui Braziūnui patikėta užduotis parašyti dainos priedainį, suteikiant jam naują skambesį. Dainos premjera įvyko 2023 m. spalio 23 d. LRT televizijos laidoje “Duokim Garo”. Artimiausiu metu grupė "TaRuta" planuoja pristatyti studijinę dainos versiją, įrašytą bendradarbiaujant su Lietuvos estrados žvaigždėmis.
Tėvystės iššūkiai ir intuicija
Laidoje „Dar geresnis tėtis“ su Justu Rožėnu, Deivydas Zvonkus dalinosi, jog vaikai buvo vienas iš gyvenimo įvykių, kai natūraliai įeini į vadovaujančio poziciją - kad ir kaip vaikai besielgtų, juos turi suvaldyti, pasakyti, ką daryti. D. Zvonkus mano, kad „manyje gal atsirado daugiau konkretumo, nes anksčiau aš buvau užsisvajojęs. Į vaiko poreikius reikia įsijausti saikingai, nes tu esi suaugęs, turi daugiau patirties ir žinai, kad žinai geriau. Nereikia išradinėti dviračio.“
Autizmo spektro sutrikimas ir šeimos reakcija
Deivydo sūnui Donatui (8 m.) nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Vyras sako, kad sūnui tuomet buvo dveji ir ši diagnozė buvo lyg žaibas iš dangaus. „Mes suklusome, ką gi čia daryti? Matėme, kad vaikas šiek tiek keistas, tačiau ir aš keistas. Ta diagnozė mums tuo metu buvo keista, bet privertė domėtis. Na ir kažkaip - tu negali pasirinkti, kokioj šaly tu gimsi, kas tavo tėvai, na ir kokie vaikai gimsta. Visas gyvenimas toks ir yra, kad daugumos aplinkybių ar sąlygų pasirinkti negali“, - kalbėjo D. Zvonkus.
Jis tęsia, kad nerimo buvo ir yra - pradedi gūglinti, ką apskritai tas dalykas (autizmo spektro sutrikimas) reiškia. „Tai girdėta, supranti, kad tai raidos sutrikimas, tačiau ties tuo žinios baigiasi. Prasidėjo skaitymai, daug skirtingų nuomonių, ir reikėjo rasti būdų, kaip viską atsijoti“, - laidoje kalbėjo D. Zvonkus. Pirmoji žinia porą - Deivydą ir Katažiną - išgąsdino ir mobilizavo, paskatino domėtis, ką daryti, kaip su duotomis aplinkybėmis padaryti geriausią sprendimą.
Ieškojimai ir prisitaikymas
„Be abejo daug emocinių audrų buvo žmonai, bet ji nenorėjo manęs užkrauti, o tai - nežinau ar gerai. Aš pats pradėjau daugiau analizuoti, nes kai gauni diagnozės pavadinimą, tada jau žiūri“, - dalinosi pašnekovas. Jis priduria, kad vis dar ieško geriausio sprendimo, kaip sako - „tęsiasi ekskursija pas specialiuosius pedagogus“, - pabando vienur, stebi situaciją, apsilanko pas kitus rekomenduotus specialistus. „Vienu metu supratome, kad gal per daug vaiką vedame, tada pamažinome. Mano sūnus gyvena savo pasaulyje ir įvesti į kokį nors kontekstą jį nėra lengva“, - sakė D. Zvonkus.
Deivydas dalinasi, kad abiem vaikam stengiasi skirti tiek pat laiko: „Dukra - tikras mūsų ramstis, empatiška, labai daug supranta ir kartu su mumis augina broliuką. Aš tiesiog būnu tėčiu - taip, kaip man gaunasi, tėvystė yra instinktas. Ar iššūkis tėvystė pati savaime? Koks čia iššūkis? Jeigu tau iššūkis, tai turi spardyti sau sėdimąją ir kažkaip atsitokėti, eiti į priekį“.
Kitiems tėvams jis pataria: „Vienintelis dalykas - vadovautis sveiku protu. Jeigu pasiklydote tarp knygų, auginkit taip, kaip suprantate patys. Juk taip ir keitėsi kartos“.