Lietuvos teisminėje praktikoje neretai susiduriama su sudėtingomis bylomis, kuriose susipina asmeninės tragedijos, specialistų vertinimai ir teisinės interpretacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias situacijas - nuo dailininkės kūrybos ir tapatybės paieškų šešėlyje iki tragiškų eismo įvykių, kurių metu teismo ekspertizės tampa lemtingu argumentu, nulemiančiu žmonių likimus.
Dailininkės Kunigundos Dineikaitės Tapatybės ir Kūrybos Ieškojimai
Kunigunda Dineikaitė, gimusi Kovo 11-osios Akto signatarės rašytojos Vidmantės Jasukaitytės ir sveikatingumo tradicijų puoselėtojo Vinco Dineikos šeimoje, niekada nemėgo girtis savo kilme. Nuo vaikystės ji siekė savarankiškumo ir norėjo būti savimi. Kunigunda prisipažino, kad matė, kaip jos jaunesnysis brolis Algirdas būdavo mėtomas iš mokyklos į mokyklą, kaip jo nekentė, nes jis - Jasukaitytės sūnus. Ji buvo ramesnio būdo, todėl jai mažiau kliūdavo. Ji nenorėdavo niekam pasakoti apie savo šeimą, bet mielai prisipažindavo, kad jos senelis - gydomosios kūno kultūros pradininkas Lietuvoje, žymus pedagogas Karolis Dineika.
Studijuodama tapybą Vilniaus dailės akademijoje, Kunigunda ne kartą matė, kaip ant jos darbo dėstytojas užsirašė pastabą: „Rašytojos V. Jasukaitytės duktė.“ Iki šiol Kunigunda nėra tikra, ar ją vienaip arba kitaip vertino tik dėl to, kad dėstytojai įsidėmėjo rašytojos pavardę. Tik mokydamasi prestižinio Sasekso universiteto Vest Dino koledže Didžiojoje Britanijoje Kunigunda nejautė įtampos. Tapytoja teigė, kad užsienyje gali būti laisvas, nes niekam nerūpi, iš kur esi kilęs, svarbu - ką sugebi. 2005-ųjų spalį Pietų Anglijoje prasidėjusios vizualiojo meno magistro studijos jai atvėrė akis. K. Dineikaitė du kartus laimėjo stipendiją, kuri siekė po 5 tūkst. svarų sterlingų (per 20 tūkst. litų) vienam semestrui. Mokslas, dažai, maistas, gyvenimas, kelionės iš Vest Dino koledžo, esančio netoli Čičesterio miesto, į Londoną vilnietei nieko nekainavo. Tik už pirmuosius du mėnesius studijų reikėjo mokėti pačiai, todėl ji pasiėmė paskolą, kurią sugebėjo grąžinti. Intensyvios studijos Didžiojoje Britanijoje truko vienerius metus. K. Dineikaitė neturėjo vasaros atostogų, per visus mokslo metus galėjo tik du kartus ilsėtis po savaitę - per Kalėdas ir Velykas.
Kūrybos Iššūkiai ir Asmeninės Aukos
Dailininkė neturi vilties pragyventi iš savo pašaukimo. Ji tikino, kad kad žmonės pirktų paveikslus, neužtenka vien talento. Atsidėti vien kūrybai gali tik tie menininkai, kurie sugeba parduoti savo darbus - reikia mokėti suktis. Būtina turėti pažinčių, be jų visame pasaulyje tapytojams yra prastai. K. Dineikaitė įpratusi taupyti. Jai dažnai nelieka pinigų nusipirkti knygą, nueiti į spektaklį ar koncertą, nes viską išleidžia dažams - tai jos darbo priemonės. Dažniausiai menininkė lankosi tik nemokamuose kultūros renginiuose arba gavusi kvietimą iš draugų.
Kunigunda tapo Užupyje, patalpose, kurias fabrikas „Gerovė“ suteikia dailininkams. Jos kuriamos drobės dažniausiai yra didelės. Naudodama dažus, kuriuos skiedžia terpentinu, taip pat laką, kartą buvo rimtai apsinuodijusi. Tai atsitiko tėvų bute, nes Kunigunda tame pačiame kambaryje ne tik tapė, bet ir miegojo - nuo cheminių medžiagų jai prasidėjo alergija. Po tėvo mirties K. Dineikaitė kartu su jaunesniuoju broliu Algirdu rūpinasi savo pasiligojusia motina. Rašytoja V. Jasukaitytė gauna signataro rentą, tačiau savo talentingai dukteriai neįstengia daug padėti. Kūrėja beveik viską išleidžia onkologiniams vaistams, kurie jai būtini.
Netektis ir Išsiskyrimo Skausmas
Skaudi patirtis paskatino Kunigundą neseniai gimtinėje surengti pirmąją personalinę parodą. Drobėmis menininkė išreiškia meilę tėvui ir išsiskyrimo skausmą, mirties nuojautą, baimę, nerimą, vienatvę - tarsi pasakoja apie tris mėnesius, praleistus su sunkiai sergančiu tėvu Šventojoje, klausantis jūros bangavimo ir miško ošimo. Tai - dukters ir tėvo pokalbiai, nors jo jau nebėra. V. Dineika, girdamas dukterį, sakydavo: „Tavo paveiksluose daug gyvybės, viskas juose pulsuoja“, kai, baigusi tapyti paveikslą, pakabindavo jį ant sienos. Kunigunda tuomet ruošėsi parodai Vokietijoje ir Anglijoje. Ji stengdavosi šių pastabų negirdėti ir mirktelėdavo akį: „Tėti, ar man vykti į šią kelionę? Ar tu manęs dar palauksi?“
Vėžiu sergantis tėvas nujautė artėjančią pabaigą, bet nenorėjo skaudinti dukters. Apie mirtį jis nė karto neprasitarė, tikino, kad meilės ryšiai tarp tėvų ir vaikų yra amžini, jie niekados nenutrūksta. Inžinierius ir filosofas mokslų daktaras V. Dineika susirgęs ilgai priešinosi piktybinei ligai, sakydamas, kad vėžys yra virusas - jei žmogus jo išsigąsta, užkratas plinta dar greičiau. Tęsdamas tėvo, garsaus Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko įkūrėjo K. Dineikos idėjas, Vincas išsiversdavo be vaistų nuo skausmo, atlikdavo kvėpavimo pratimus, mankštą, mėgo masažą. Dailininkės tėvas mokėjo sutelkti gyvybinę energiją. Jis buvo kantrus, tačiau sunki liga pasirodė esanti galingesnė.
„Atnešk man rytoj dvi baltas gėles“, - 2010-ųjų rugpjūčio 27-ąją atsisveikinęs su dukterimi V. Dineika nežinojo, kad šie žodžiai bus paskutiniai. Tą dieną užgeso 72 metų V. Dineikos gyvybė, o Kunigunda iki šiol prisimena kiekvieną tos dienos akimirką. Į klausimą, ar garsi pavardė padeda ar trukdo gyventi, K. Dineikaitė atsakė: „Esu patenkinta būdama Dineikaitė. Yra buvę atvejų, kai ligoninėje manęs teiraudavosi, ar esu Karolio Dineikos giminė. Man būdavo smagu prisipažinti, kad esu jo anūkė. Taip pat gerbiu savo motiną rašytoją V. Jasukaitytę, nors mano vyresnis 36 metų brolis Kęstutis, gimęs mano motinos pirmojoje santuokoje, vien dėl to, kad yra rašytojos sūnus, smarkiai nudegė.“
Kunigunda turi du brolius Dineikas: 25-erių Algirdą, kuris gyvena kartu su motina bei ja viename bute, ir 49-erių Gintarą, gyvenantį Kaune, gimusį tėvo pirmojoje santuokoje. Grįžusi į Lietuvą tapytoja apsistojo tėvų namuose ir pirmiausia jai reikėjo susirasti darbą. Dabar Vilniaus pedagoginio universiteto studentams Kunigunda dėsto tapybą, o jos atlyginimas - minimalus. Nors darbas įdomus, iš tokios algos neįmanoma surengti parodos, jei nerandi rėmėjų. Keturi tūkstančiai litų - tiek K. Dineikaitei kainavo parodos rengimas.
Tragiška Avarija ir Ginčytinos Teismo Ekspertizės: Jurgitos Jankauskienės Kova
Visų Šventųjų dieną, lapkričio 1-ąją, šiemet sueis šešeri metai, kai per tragišką avariją kelyje Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus žuvo tuomet vienturtė Jankauskų duktė Kotryna. J. Jankauskienės vairuojamas „Toyota Avensis“ suko į kairę, kai į jį rėžėsi ta pačia kryptimi nuo Vilniaus važiavęs „Audi Q7“ visureigis. „Toyota“ jau buvo beveik įsukusi į aikštelę, o didžiuliu greičiu važiuojantis visureigis lenkė visą septynių ar aštuonių automobilių koloną ir išdygo tarsi iš niekur.
Ekspertizės akte - vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, su realybe prasilenkiantys skaičiai, plika akimi matomi logiškai nepaaiškinami neatitikimai. Tačiau verdiktas - kategoriškas: dėl avarijos ir dukters mirties kalta jos motina Jurgita Jankauskienė. „Esu mama ir savo dukras pati mokiau vairuoti. Kol nepasakiau 100 kartų, tol jos nepradėjo žiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį. Pas mus per mažai kreipiama dėmesio į tai, kad prieš sukant, reikia pažiūrėti į kairę“, - teismo salėje dukters gedinčią motiną vairuoti mokė Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko.
Jos vadovaujamo skyriaus specialistai byloje, kurioje J. Jankauskienė tapo kaltinamąja, atliko jau penkias ekspertizes ir jų išvada visada ta pati, nors kai kurie skaičiai ir teiginiai tuose aktuose - iš fantastikos srities. Liudytojai teigia, kad eismo įvykio kaltininkas kitas. Tai savo išvadoje patvirtino ir nepriklausomas ekspertas - „PC-Crash“ programos, kurią naudoja ir LTEC specialistai, oficialus atstovas Lietuvoje. Tačiau LTEC ekspertai nuomonės šiukštu nekeičia. Anot L. Lazarenko, automobilio greičio skirtumas 100 ar 125 km per valandą esmės nekeičia.
Klausimai Teismo Ekspertizės Kokybei ir Objektyvumui
Teismo ekspertizės aktas gali nulemti žmogaus likimą, nors teisme ekspertai savo išvadas paneigia arba nesugeba logiškai paaiškinti. Vis dėlto teismų praktika Lietuvoje rodo, kad valstybinių ekspertų teiginiai neretai tampa lemiamu argumentu, sprendžiant dėl žmogaus kaltumo. Prašys ekspertams iškelti bylą Byloje dėl eismo įvykio ir mergaitės žūties 43 metų J. Jankauskienė tapo kaltinamąja, jos vyras V. Jankauskas - nukentėjusiuoju. Nors teoriškai jie turėtų stovėti skirtingose barikadų pusėse, praktiškai suvienijo jėgas, kad įrodytų gedinčios motinos nekaltumą.
Jėgas suvienijo ir Jankauskų advokatai - antrą kartą kreipėsi dėl teisėjos Loretos Janiulytės nušalinimo, mat jiems atrodo, kad teisėja yra šališka. Šįkart prašymo nušalinti teisėją pagrindu tapo jos atsisakymas prie bylos prijungti duomenis, kurie yra palankūs J. Jankauskienei. Tačiau L. Janiulytė nenusišalino ir šįkart. Negana to, Jankauskai žada kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašydami iškelti bylą LTEC ekspertams dėl manipuliavimo ir falsifikavimo duomenimis. Taip pat bus keliamas ir paties centro atsakomybės klausimas, kodėl nekontroliuojami ekspertai ir jie teisme neatsakinėja į klausimus, ekspertizę atlieka kvalifikacijos neturinti ekspertė ar, neatlikdami savarankiško tyrimo, ekspertai tik perrašinėja buvusių ekspertizių duomenis? Į patį LTEC žadama kreiptis su prašymu atlikti tarnybinį patikrinimą Techninių ekspertizių skyriuje. Būtent šio skyriaus specialistų išvados Jankauskams niekaip neleidžia baigti košmaro po dukters žūties.
Prieštaringos Išvados ir Dingę Duomenys
Avarijos liudininkai - buvo rasti beveik visi vairuotojai iš tos automobilių kolonos - lyg susitarę tvirtina, kad būtent „Audi Q7“ vairuotojas, kurio automobilyje tąsyk dar važiavo žmona ir trys vaikai, pavojingai elgėsi kelyje, nuolat lenkė net per dvigubas ištisines juostas, kad pradėjo lenkti koloną nesulaukęs, kol manevrą pradėjęs „Toyota Avensis“ automobilis jį baigs. Bet bylos prokurorė Regina Juškevičienė laikosi savo: dėl avarijos kalta J. Jankauskienė, nes tai neva rodo teismo ekspertizės.
Ta pačia „PC-Crash“ kompiuterio programa dirbančio nepriklausomo teismo eksperto ir vienintelio šio programos oficialaus atstovo Baltijos šalyse, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kazachstane Valentino Mitunevičiaus atliktos ekspertizės išvada yra priešinga. Anot V. Mitunevičiaus, tai „Audi“ vairuotojas lėkė mažiausiai 125 km per val. greičiu, tai jis, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad joks automobilis priekyje nerodo kairiojo posūkio signalo, o lenkdamas nemažino greičio, kai galėjo matyti, kad priekyje važiuojančių automobilių vairuotojai stabdo, nes jų judėjimui atsirado kliūtis. Jankauskų advokatų prašymu, V. Mitunevičius vėliau atskirai pateikė ir dar vieną išvadą: jei „Audi“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 90 km per val. greičiu, susidūrimo apskritai būtų išvengta. Būtent šią išvadą teisėja L. Janiulytė atsisakė prijungti prie bylos.
Per penkis LTEC specialistų atliktus avarijos tyrimus keitėsi kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, kiek didėjo „Audi“ automobilio greitis, tačiau išvada, kad dėl avarijos kalta J. Jankauskienė, liko nepajudinama. Teisme ekspertai negali paaiškinti arba apskritai nesiteikia aiškinti kai kurių savo sprendimų. Tačiau pirmąją ekspertizę atliko tinkamos, transporto trasologijos, kvalifikacijos neturėjusi ekspertė, tad Jankauskų advokatai pareikalavo kitos ekspertizės. Po pakartotinės ekspertizės teisme paaiškėjo neatitikimai, tad atlikta ir trečioji. Antroji ir trečioji ekspertizės patvirtino pirmosios išvadą, bet vėliau teisme ekspertai pripažino, kad rėmėsi pirmosios ekspertizės išvada ir duomenis tik perrašė.
Be to, visi šie LTEC ekspertai klaidingai įvedė į programą automobilio „Audi Q7“ svorį - vietoj nuosavo svorio (2370 kg), naudojo visiškai pakrauto automobilio masę (2990 kg), nors bylos medžiagoje yra šio automobilio registracijos liudijimo kopija. Kai kurie tų duomenų iš esmės gali keisti ir kitus parametrus. Negana to, papildoma ekspertizė patvirtino, kad avarijos metu „Toyota Avensis“ automobilyje degė kairiojo posūkio lemputė. Tai reiškia, kad „Audi Q7“ vairuotojas privalėjo sustoti arba aplenkti kliūtį iš dešinės. Tačiau šios išvados pagrindinės ekspertizės specialistai nevertino, mat ji gauta vėliau. Ketvirtojoje LTEC ekspertizėje buvo manipuliuojama kelio dangos koeficientu: nors „Toyota“ po avarijos išrausė gruntą, buvo skaičiuojama, kad ji slydo žole. Penktąją ekspertizę nurodyta atlikti pagal liudytojų parodymus. Išvada ir joje, žinoma, nesikeičia. „Bet ekspertizė tokia įdomi - vienus liudytojų parodymus ekspertai naudoja, kitų - ne“, - stebėjosi J. Jankauskienę teisme ginantis advokatas Linas Kuprusevičius.
Ne mažiau įdomi pati ekspertizė, kurią pasirašė net keturi ekspertai. Tarp jų - ir L. Lazarenko. Pavyzdžiui, viename sakinyje jie teigia, kad prieš pasukdama „Toyota“ buvo visiškai sustojusi, kitame jau tvirtina, kad sukdama ji visą laiką judėjo. Ekspertai modeliuoja, kad „Audi“ automobilis visą laiką judėjo pastoviu greičiu, tad išeina, kad į „Toyota“ jis rėžėsi nestabdydamas. Nors ir liudytojai, ir pats „Audi“ vairuotojas teisme teigė, kad prieš susidūrimą stabdė, ekspertizėje tai neatsispindi, mat tada turėtų didėti ir „Audi“ greitis, nors paskutinėje ekspertizėje, priešingai nei ligtolinėse, tas pastovus greitis - 99 km per val. - jau didesnis už tame kelyje leistiną 90 km per val. Tačiau įdomiausi kai kurie kiti skaičiai. Pavyzdžiui, atliekant ekspertizes, „Audi“ kėbulas vis tiesėjo. Jei pirmojoje ekspertizėje deformacijos gylis buvo 1 m 15 cm, paskutinėje - vos 4 centimetrai. Nors net plika akimi matoma, kad „Audi“ priekis visiškai sumaitotas, ekspertams šis skaičius neužkliuvo.
Kaip ir neužkliuvo „Audi“ standumas susidūrimo metu - beveik 31 tūkstantis kiloniutonmetrų (kN) metrui. Tokio standumo lengvųjų automobilių apskritai nebūna - nebent tankai. Tai patvirtino Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Anot jų, maksimalus lengvojo automobilio standumas galėtų būti 4 tūkst. kN/m, nors LTEC ekspertai jį padidino kone aštuonis kartus. „Jei deformacijos gylis būtų didesnis, turėtų didėti smūgio jėga ir „Audi“ greitis, nes kuo didesne jėga kūnas trenkiasi, tuo jo greitis turi būti didesnis. Tai - elementari fizika“, - teigė L. Kuprusevičius.
Technikos mokslų daktaras V. Mitunevičius, teismo ekspertu dirbantis nuo 1993 m. ir esantis „PC-Crash“ programos lietuviškų ir rusiškų versijų kūrėjas, teigia, kad programa atlieka tam tikrus skaičiavimus pagal tai, kokius objektyvius duomenis suvedė ekspertas. „Visada reikia žiūrėti, ką programa skaičiuoja. Yra bent penki parametrai skaičiuojant susidūrimus, kuriais galima varijuoti. Ir jei ekspertas tuos parametrus blogai parenka, tai ir programa skaičiuoja nesąmones“, - teigė V. Mitunevičius. Tačiau ekspertas - ne programa - turėtų atkreipti dėmesį, kad programos ar įvykio vietoje buvusių pareigūnų pateikti kai kurie skaičiai prasilenkia su realybe. Tarkime, šios avarijos atveju, kaip pastebėjo V. Jankausko atstovas Stasys Survila, pirmosios LTEC ekspertizės apskritai turėjo keliauti į šiukšlių dėžę, nes įvykio schema itin netiksli - nėra aiški kilometrus rodančio ženklo vieta, todėl programoje neįmanoma parodyti ir tikslios automobilių vietos po eismo įvykio.
Valstybinių Ekspertų Pozicija ir Kelių Eismo Taisyklės
LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vedėja L. Lazarenko tvirtino neabejojanti, kad dėl eismo įvykio vis dėlto kalta J. Jankauskienė. Nepaisant to, kad L. Lazarenko, pavyzdžiui, pripažino net tai, kad antrosios ekspetizės ekspertai savarankiškai neatliko - tik perrašė pirmojoje ekspertizėje naudotus kai kuriuos parametrus. Smulkmena L. Lazarenko laiko ir tai, kad pirmąją ekspertizę atlikusi ekspertė neturėjo vienos iš dviejų tam reikalingų kvalifikacijų, mat „niekur kitur pasaulyje šios kvalifikacijos nėra išskirtos“, nors visose buvusiose SSRS šalyse teismuose dalyvauja ir transporto trasologijos kvalifikaciją turintis specialistas. Į klausimą apie tai, kad tokio standumo, koks nurodytas paskutinėje ekspertizėje, „Audi“ automobilis apskritai negali būti, L. Lazarenko atsakyti negalėjo, o iš pažiūros nelogišką deformacijos gylį aiškino tuo, kad ekspertams svarbus ne šis, o kitas skaičius.
„Suprantu, kad žuvęs vaikas yra baisiausia, kas gali nutikti, bet iš praktikos galiu pasakyti, kad greičio skirtumas 100 ar 125 km per valandą esmės nekeičia. Faktas, kad jei automobilis lenkia nedraudžiamoje vietoje, pasižiūrėti ir duoti kelią lenkiančiam automobiliui yra privalu“, - teigė L. Lazarenko. Vis dėlto „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai tvirtino, kad jei nustatomas greičio viršijimas, ekspertas privalo įvertinti, ar tai neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Yra aibė teismų nutarčių, kur nelygiareikšmių kelių sankryžoje susidūrus automobiliams, kaltė teko pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, mat jis smarkiai viršijo greitį. L. Lazarenko tvirtino net nesvarsčiusi galimybės, kad atvažiuojančio „Audi“ automobilio J. Jankauskienė prieš sukdama išties galėjo nematyti, nes tuo metu jo ten tiesiog nebuvo. „Kai automobilis yra 30-40 metrų atstumu, negali jo nematyti, o stebuklų nebūna. „Audi“ ne iš dangaus nukrito. Ten nebuvo jokio kelio posūkio, kuris ribotų matomumą“, - teigė L. Lazarenko.
Bet ir čia „Lietuvos ryto“ kalbinti specialistai paneigia valstybinės ekspertės žodžius: „Toyota“ vairuotoja galėjo nematyti „Audi“, jei šis buvo tam tikru atstumu, o šiek tiek pasukusi automobilį, ji galėjo jo nebematyti. Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad iš galo važiuojantis automobilis privalo įsitikinti, ar priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo ir neatlieka posūkio manevro, mat sukančiam automobiliui pasisukus, kad ir nedideliu kampu, jis nebeturi galimybės matyti to, kas vyksta gale. O pagal visų liudytoju parodymus, J. Jankauskienė kairiojo posūkio signalą įjungė ženkliai anksčiau nei „Audi“ pradėjo lenkimo manevrą. „Mūsų vairuotojai labai nemėgsta stabdyti. Jei eismo situacija priverčia tave pristabdyti, iš karto pypsi ar puola lenkti, nors reikėjo tik truputį atleisti greičio pedalą ir spustelėti stabdį. O jiems isterika - lochai, vairuoti nemoka! Bet eisme reikia ir stabdyti, ir greitėti, ir manevruoti stengiantis užtikrinti eismo saugumą“, - teigė saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas.
Dingę Įkalčiai ir Tyrėjo Parodymai
Šioje byloje - aibė kitų klausimų keliančių detalių. Avarijos tyrimą pradėjęs tyrėjas Arūnas Puodys policijoje jau nebedirba. Vis dėlto teisme prabilęs buvęs pareigūnas tvirtino, kad jo tris kartus reikalauta perrašyti tarnybinį pranešimą. A. Puodys atsisakė tai padaryti, pareiškęs, kad jo pirminė išvada yra tiksli: galimas tragiškos avarijos kaltininkas - didžiuliu greičiu lėkęs „Audi Q7“ vairuotojas. Neva milžinišką „Audi“ greitį akivaizdžiai rodė tai, kad, nubloškęs „Toyota Avensis“, jis sustojo gerokai toliau - paprastai po tokio susidūrimo automobiliai lieka vienas šalia kito.
Be to, įvykio vietoje pareigūnas privalėjo filmuoti ir jis pats patvirtino, kad filmavo. Kitas pareigūnas irgi tvirtino, kad buvo filmuojama, nes tai privaloma, kai eismo įvykyje žūsta žmogus. Bet bylos medžiagoje filmuotos medžiagos nėra. Iš bylos dingo ir įvykio schemos juodraštis. Pagal instrukcijas tik retais atvejais galima braižyti eismo įvykio juodraštį ir paskui schemą perbraižyti ant blanko, kaip nutiko šįsyk. Bet juodraštis visada privalo būti pridėtas prie bylos. O jo šioje byloje nėra. Kaip ir schemoje nėra nė vieno vairuotojo ar liudytojo parašo, tik schemą braižiusio pareigūno. V. Jankauskui atstovaujantis teisininkas S. Survila atliko milžinišką darbą, ieškodamas galų, bet kaskart atsimuša tarsi į sieną.
Kitos Bylos, Susijusios su Vairuotojų Atsakomybe
Lietuvos teismuose nagrinėjamos ir kitos bylos, susijusios su vairuotojų atsakomybe už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tragiškas pasekmes.
Kristinos Kaikarienės Prašymas Susigrąžinti Vairuotojo Pažymėjimą
Vedybų planuotoja ir prodiuserė Kristina Kaikarienė tikisi, kad teismas sušvelnins jai prieš dvejus metus už pasišalinimą iš eismo įvykio skirtą nuobaudą ir leis anksčiau laiko sėstis prie automobilio vairo. K. Kaikarienės prašymą pirmadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas. K. Kaikarienė, kurią dar praėjusią vasarą DELFI užfiksavo neteisėtai sėdus prie vairo, į teismo posėdį, kuriame buvo svarstomas jos prašymas anksčiau laiko sugrąžinti vairuotojo pažymėjimą, nedalyvavo - jai atstovavo advokatė, pažymėjusi, kad vedybų planuotoja turi teisę anksčiau laiko atgauti pažymėjimą, nes po nuobaudos skyrimo nepadarė jokių administracinės teisės pažeidimų. Garsaus plastikos chirurgo sutuoktinė teismo prašo vėl leisti vairuoti, nors toks draudimas jai buvo skirtas 3 metams.
K. Kaikarienei nuobaudą teismas skyrė 2009-ųjų rugpjūčio 27-ąją, tačiau pažeidėja teismo nutarimą buvo apskundusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris tik 2010-ųjų rugsėjo 24-ąją paskelbė galutinį ir įsiteisėjusį verdiktą. Būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojama nuobaudos paskyrimo pradžia, tačiau tokios informacijos Kauno policija neturi - į ją savo iniciatyva raštą nusiuntusi teisėja Galina Taraškevič gavo atsakymą, kad taip ir neaišku, nuo kada K. Kaikarienė neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Kilus neaiškumams, teismas nusprendė papildomai kreiptis į Policijos departamentą - gal jis galės atsakyti, nuo kada K. Kaikarienė neteko vairuotojo pažymėjimo. Tik tada teismas spręs, ar anksčiau laiko moteriai grąžinti vairuotojo pažymėjimą. K. Kaikarienė buvo nubausta, kai 2009-ųjų birželį, vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos.
Tragiškas Girtumo Prie Vairo Atvejis Kaune
Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad neblaivus prie vairo sėdęs ir mažametę dukrą pražudęs Kauno rajono gyventojas Matas Laurinaitis - kaltas. Kauno apylinkės teismo pranešime skelbiama, kad nustatyta, jog pernai spalio 14 d. Matas Laurinaitis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,81 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir trenkėsi į pakelės medį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Remiantis asmens parodymais teisme, eismo įvykį nulėmė jo nesakingas alkoholio vartojimas bei nesėkmingas gydymas nuo alkoholizmo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad asmuo prisipažino kaltu ir gailėjosi, yra teisiamas pirmą kartą, nėra baustas administracine tvarka. Įvertinta ir tai, kad jis pripažįsta žalingą alkoholio vartojimą, deda pastangas kovoti su šia problema. Birželio 27 d. Kauno apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis, kuriuo dukrą pražudęs vyras pripažintas kaltu dėl transporto priemonių vairavimo neblaiviam bei kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Asmuo taip pat įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nurodytu metu bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
tags: #dailininke #teismas #vairuotojo #dukra