Autostrados Tarybų Sąjungos Lietuvoje

Tarybų Sąjungos laikais autostradų ir kelių tiesimas buvo svarbus infrastruktūros plėtros elementas. Nors ne visos autostrados buvo tokios modernios kaip Vakarų Europoje, jos atliko savo funkciją, jungdamos didelius miestus ir regionus. Nėra absoliučiai jokio TSRS nuopelno tame, kad Lietuvoje atsirado autostrados ar asfaltuotos gatvės, tai buvo bendro žmonijos progreso dalis.

Automobilių prieinamumas ir įsigijimas

Tarybų Sąjungos laikais automobiliai buvo sunkiai pasiekiami. Nors kai kurie žmonės uždirbdavo pakankamai dideles algas ir galėjo sutaupyti pinigų automobiliui, jo įsigijimas dažnai būdavo misija neįmanoma dėl riboto tiražo ir ilgų laukimo eilių. Pavyzdžiui, tėvas galėdavo laukti automobilio 10 metų.

Automobilių kainos ir taupymas

• Automobilių kaina siekdavo apie 7 000 - 10 000 rublių, kas, padalijus iš vidutinės algos, buvo milžiniški pinigai.
• Automobiliai, tokie kaip „Moskvič“ ar „Žiguliai“, reikalavo nemažai degalų ir priežiūros. Pavyzdžiui, šeštasis „Žigulys“ „valgydavo“ apie 7-8 litrus benzino.
• Žmonės klausdavo, iš kur sutaupydavo tuos 7-10 tūkst. rublių. Pinigų buvo daugiau nei proto, ypač kaimuose. Tačiau ir kaimiečiai, parduodami per metus vieną jautį, tris kiaules ir pieną, bei pasitelkę įvairius „aitvarus“, kurie prisidėdavo prie algos, negyveno prabangiai. Dirbdavo prie gyvulių diena dienon, viską darydavo rankomis, be mechanizacijos.

Tie, kurie susitaupydavo nemažas sumas, be perstojo kažką dirbdavo - ar kolūkio laukuose, ar savo tvartuose, ir be išeiginių, nes gyvuliui nepaaiškinsi. Kas taupė ir dirbo, tas turėjo; kas gėrė ar tik kolūkyje dirbo, o namuose tingėjo gyvulius auginti, tas gyveno prastai. Tačiau, nepaisant sunkumų įsigyjant automobilius, daugelis prisimena, kad Tarybų Sąjungos laikais žmonės daug dirbo, o bendruomeniškumas ir talkos padėdavo pasiekti tikslus.

Būsto statyba ir bendruomeniškumas

Kaimuose ir miestuose buvo statomi nauji gyvenamieji rajonai ir gamyklos. Daugelis mato mūrinių namų, 1968-1975 metų statybos, kurių pilna ir dabar. Tai rodo, kad žmonės daug dirbo ir užsidirbo. Namų statyba dažnai vyko talkų principu.

Talkų principas

• Kaimietis, sugalvojęs statyti namą, gaudavo vietą, galėjo pasirinkti vieną iš trijų projektų.
• Pagal paskyrą gavo plytų, medienos susikombinuodavo per laiką, nes medžių kirsti niekas neleido, daugiausia atveždavo iš Sibiro.
• Su statybinėmis medžiagomis apskritai buvo labai sunku. Kai prikaupdavo pakankamai materialo, savaitgalį samdydavo vieną meistrą, kuris vadovaudavo darbams.
• Susikviesdavo kaimynus, kurie ateidavo su savo įrankiais ir gaudavo pavalgyti bei samagono. Per 4-8 savaitgalius namas būdavo uždengiamas stogu.
• Vidus dažniausiai buvo įrengiamas pačių gyventojų vakarais ar su kaimynų pagalba. Taip, talkomis, vieni kitiems padėdami, visi ir statėsi namus be didelių pinigų.

Dar vienas būdas, kai namą statydavo pats beveik be pagalbos, būdavo pasidaryti ūkinį dviejų galų pastatą, kuriame viename gale gyvendavo, o po truputį lipdydavo namą. Tokios statybos tęsdavosi dešimtmečiais. Viskas buvo padaryta per juodą darbą ir bendruomeniškumą, o ne su nesuskaičiuojamais turtais.

Medžiagų „kombinavimas“

Tėvai „kombinuodavo“ armatūros iš elektros tinklų nurašytų gelžbetoninių stulpų. Vaikai kūjeliais daužydavo tuos stulpus, gaudami betoninės skaldos sodo keliams ir armatūros statyboms. Direktoriai ir vyriausieji inžinieriai gaudavo valdiškos įmonės medžiagas į skolą, tai yra, šilumos tinklai atkraudavo medžiagas natūra.

Socialinės paslaugos ir gyvenimo kokybė

Tarybų Sąjungos laikais buvo teikiamos tam tikros socialinės paslaugos, kurios prisimenamos teigiamai:

• Mokyklos ir darželiai: Didelės erdvios mokyklos, šalia stadionai, vaikų darželiai su milžiniška teritorija. Mokyklose ir darželiuose buvo šviežias, šiltas maistas kelis kartus per dieną.
• Medicinos paslaugos: Daug ligoninių, poliklinikų, vaikams nemokamas gydymas ir apžiūra pas pediatrus, net atskiros vaikų poliklinikos. Iki 1 metų vaikams nemokamai duodavo šviežiai pagamintą maistą vietoje, kas buvo didelė pagalba mamoms.
• Mokslas: Nemokamas mokslas aukštosiose mokyklose, kiekviena šeima galėjo leisti vaiką į vidurinę mokyklą.

Tačiau buvo ir kita medalio pusė: „kitaminčius“ uždarydavo į kalėjimus ir psichiatrines ligonines, o ilgiau iš darbo išėjusius ir naujo neradusius vyrus bei moteris sodindavo už veltėdžiavimą. Daugelis, nors ir turėjo buitinės technikos bei namus ar butus, vis tiek turėjo laukti, dirbti ir taupyti arba skolintis iš bankų, ir ne visada galėjo sau leisti naujus daiktus.

Ekonominė situacija ir emigracija

Lyginant Tarybų Sąjungos ir dabartinius laikus, pastebima, kad nors infrastruktūra ir automobilių prieinamumas smarkiai pasikeitė, kai kurie aspektai, tokie kaip darbininkų ir kaimiečių gyvenimo kokybė, gali būti vertinami nevienareikšmiškai. Dabar taip pat ne kiekvienas darbininkas gali sau leisti naują automobilį ar būstą be paskolos.

Kelionės ir laisvės apribojimai

Tarybų Sąjungoje keliauti į Vakarus buvo sunku dėl „geležinės uždangos“ ir pinigų trūkumo. Dabar, nors ir nėra tokių apribojimų, pinigai daugeliui žmonių trukdo net iki Palangos nuvažiuoti, ką jau kalbėti apie kitas šalis. Diskusijos apie keliones ir jų prasmę dažnai susipina su technikos tobulėjimu ir globalizacija.

Viena iš dabartinių problemų yra masinis lietuvių išvykimas iš Lietuvos (apie 1 mln. išvykusių), kritinis gimstamumas ir tautos nykimas. Tai vertinama kaip „gero“ gyvenimo pasekmės. Vis dar egzistuoja draudimai ir apribojimai, o kitaip mąstantys žmonės tampomi po teismus ar policijas, kaip, pavyzdžiui, rinkusieji parašus dėl referendumo dėl žemės.

SSKP ir LKP nusikaltimų įvertinimas

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė masinius žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus totalitarinių komunistinių režimų. Patirties Europos šalys galėjo semtis iš Lietuvos, kur 2000 metais Vilniuje vyko tarptautinis kongresas „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“, įsteigęs Tarptautinį Vilniaus visuomeninį tribunolą.

Seimo pozicija

2015 m. gegužės 22 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko konferencija „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, kuri nusprendė įvardinti ir paskelbti SSKP ir jos padalinį Lietuvoje - LKP - nusikalstama represine organizacija 1940-1941 ir 1944-1991 metais, Lietuvos gyventojų genocido organizatore ir vykdytoja. Taip pat buvo siūloma kreiptis į Europos Parlamentą dėl politinio įvertinimo.

Nors visa medžiaga Seimui buvo perduota iškart po konferencijos, tik po pakartotinų raginimų 47 Seimo narių parašais inicijuotas 2016 m. birželio 9 d. posėdis įvyko. Seimas atmetė opozicinės TS-LKD frakcijos inicijuotą rezoliucijos projektą, kad buvusi Lietuvos komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija ir šalies gyventojų genocido vykdytoja. LKP „kupria“ išliko.

Seimo balsavimo rezultatai (2016 m. birželio 9 d.)

Balsavimas parodė Seimo narių požiūrį į totalitarinį komunistinį režimą:

• Prieš: Mindaugas Bastys, Stasys Brundza, Sergej Dmitrijev, Arūnas Dudėnas, Edmundas Jonyla, Benediktas Juodka, Kirkilas, Jonas Kondrotas, Orinta Leiputė, Raimundas Markauskas, Albinas Mitrulevičius, Audrius Nakas, Antanas Nesteckis, Milda Petrauskienė, Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Algirdas Sysas, Eduardas Šablinskas, Jonas Varkala, Birutė Vėsaitė, Edvardas Žakaris.
• Susilaikė: Virginija Baltraitienė, Juozas Bernatonis, Bronius Bradauskas, Petras Čimbaras, Kęstutis Daukšys, Larisa Dmitrijeva, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vytautas Gapšys, Vydas Gedvilas, Petras Gražulis, Kazys Grybauskas, Gediminas Jakavonis, Vytautas Kamblevičius, Kęstutis Komskis, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Dangutė Mikutienė, Kristina Miškinienė, Andrius Palionis, Raimundas Paliukas, Rimas Antanas Ručys, Julius Sabatauskas, Ričardas Sargūnas, Valerijus Simulik, Valdas Skarbalius, Irena Šiaulienė, Gintaras Tamošiūnas, Darius Ulickas, Vitalija Vonžutaitė, Mečislovas Zasčiurinskas, Aleksandras Zeltinis, Remigijus Žemaitaitis.
• Už: 26 TS-LKD frakcijos nariai, 5 Liberalų sąjūdžio nariai, 6 Mišrios Seimo narių grupės nariai.
• Frakcijos: Darbo partijos - 3 prieš, 17 susilaikė; „Tvarka ir teisingumas“ - 5 susilaikė; Lietuvos socialdemokratų - 19 prieš, 10 susilaikė; Mišri Seimo narių grupė - 6 už, 2 prieš, 1 susilaikė.

2017 m. birželio 27 d. naujas Seimas ryžosi pasmerkti ir įvardyti LKP kaip nusikalstamą represinę organizaciją. Buvo priimta rezoliucija, kurioje pažymima, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir yra atsakinga už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už laisvę naikinimą, turto nacionalizaciją ir konfiskaciją, prievartinę kolektyvizaciją, mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

Seimas pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija, pabrėždamas, kad tai sprendžia LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problemą, o konkrečių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas galiojančiais įstatymais.

tags: #cccp #laikais #autostrados