Nors socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką, realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Julius Sakalauskas pabrėžia, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme. „Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - teigia advokatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, todėl ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje.
Žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Teismai vertina, ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė, net ir už vieną įrašą socialiniame tinkle, kuris gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu.
Vis dėlto, ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. Nuomonė yra subjektyvus vertinimas, tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, neatitinkanti tikrovės, pateikiama kaip žinia. Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Taip pat neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo, tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui, tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku nepašalina. Dėl šios priežasties dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. Jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą. Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios: teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą, įskaitant bylinėjimosi bei advokato išlaidas. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas.
Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą, taikoma teisinė atsakomybė. Advokatas J. Sakalauskas pataria prieš rašydami komentarą paklausti savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis. Svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų.
Saugos diržų svarba eismo saugumo užtikrinimui
Šią savaitę (kovo 9-15 d.) visoje Europoje vyksta ROADPOL inicijuota saugos diržų kontrolės akcija, kurioje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos policija. Daugelis mano, kad saugos diržas - formalumas, tačiau jie privalomi tiek priekinėse, tiek galinėse sėdynėse. Vaikams taisyklės dar griežtesnės: vaikai, kurių ūgis mažesnis nei 135 cm, privalo būti vežami specialiose kėdutėse arba prisegimo sistemose, atitinkančiose vaiko svorį ir amžių.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnis numato baudas už saugos priemonių nenaudojimą. Nors pačios baudos nedidelės, tačiau jei neprisisegęs diržo vairuotojas patenka į eismo įvykį, draudimo kompanija turi teisę sumažinti išmoką arba ją visai atsisakyti mokėti. Pats diržo nesegėjimas teisių vairuoti neatima - už šį pažeidimą skiriama tik bauda. Tačiau, jei vairuotojas pakartotinai pažeidžia taisykles per trumpą laikotarpį, tai kaupiasi bendroje administracinių pažeidimų istorijoje. Antra, jei neprisisegęs vairuotojas sukelia avariją su sunkiomis pasekmėmis (sužalojimas, mirtis), diržo nesegėjimas gali būti vertinamas kaip papildomas atsakomybę didinantis veiksnys.
Kaip automobilis smūgiuoja į kliūtį ir kokios pasekmės?
Kas nutinka, kai automobilis smūgiuoja į kliūtį 50 km/h greičiu? Neprisisegęs keleivys skrenda į priekį ta pačia 50 km/h inercija. Jei kūno masė 70 kg, smūgio jėga prilygsta 3,5 tonos svoriui. Saugos diržas sustabdo keleivį per kelias dešimtadalias sekundės, paskirstydamas jėgą per stipriausias kūno vietas - pečius ir dubenis. Europos Komisijos duomenimis, saugos diržai sumažina mirtingumo riziką frontinėse sėdynėse 40-50 proc., o galinėse - 25-30 proc.
Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ („crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi, 27 kg sveriantis vaikas, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į vairuotoją rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų.
Įvykus eismo įvykiui, nesvarbu, ar tai būtų automobilis, mikroautobusas, ar autobusas, saugos diržai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija. Jie išlaiko keleivių kūnus optimalioje padėtyje. Jei smūgio metu diržai neužsisegti, keleiviai visada išmetami iš sėdynių. Kur atsidurs gale sėdintis keleivis - niekas negali pasakyti, nes viskas priklauso nuo smūgio jėgos, krypties ir daugelio kitų veiksnių.
Atsakomybė už saugos diržų naudojimą
Gali kilti klausimas, kas laikomas atsakingu už suaugusių bei sveikų keleivių diržo segėjimą automobilyje - pats keleivis ar vairuotojas? Pasak Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jorūnės Liutkienės, keleivis yra atsakingas už savo saugumą ir privalo vykdyti jam deleguotą pareigą - užsisegti saugos diržą. Vis dėlto, atvejais, kai kalbama apie mažamečius vaikus ar neįgaliuosius, kuriais reikia pasirūpinti, atsakomybę prisiima vairuotojas ar kitas suaugusysis. Taip pat vairuotojas gali nevežti tokio keleivio, kuris nepaiso Kelių eismo taisyklių - neužsisega saugos diržo. Administracinė nuobauda skiriama tam asmeniui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Lietuvos įstatymai numato, kad naudojimosi saugos diržais bei vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Saugos diržų nenaudojimas vis dar išlieka vienu iš pakankamai dažnai nustatomų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau vairuotojų ir keleivių sąmoningumas didėja.
Per pirmus 9 šių metų mėnesius išaiškinta apie 16 400 atvejų, kai vairuotojai ir keleiviai nenaudojo saugos diržų (tarp jų 2 393 - keleivių padaryti pažeidimai). 2022 metais iš viso nustatyta apie 25 000 šių pažeidimų.
Pavežėjų ir taksi vairuotojų patirtis
Itin dažnai su diržą užsisegti atsisakančiais keleiviais susiduria pavežėjai bei taksi vairuotojai. Pastarieji turi įstatymų numatytą teisę nevežti tokio keleivio. „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius primena, kad pavežėjimo kelionės metu tiek vairuotojams, tiek keleiviams galioja tos pačios kelių eismo taisyklės kaip ir paprastos kelionės atveju - keleiviai privalo segėti saugos diržus. „Savo ruožtu reikalaujame iš savo vairuotojų, kad kelionių metu būtų laikomasi KET, įskaitant ir saugos diržus. Jeigu keleivis atsisako užsisegti diržą, vairuotojas gali atšaukti kelionę ir nurodyti tai kaip priežastį. Paaiškėjus, kad vairuotojas nesilaiko KET, jis yra perspėjamas bei edukuojamas, o susidūrus su besikartojančiais ar piktybiniais pažeidimais, tokio vairuotojo prieiga prie platformos gali būti sustabdyta“, - pabrėžė A. Pacevičius.
Saugos diržai gelbsti gyvybes
Nors kai kuriems vairuotojams bei keleiviams atrodo priešingai, saugos diržai automobilyje skirti užtikrinti saugumą avarijos atveju. GMPT transporto skyriaus koordinatorius Ričardas Rusteika sako, kad paramedikai pastebėjo, jog neseginčių saugos diržų vairuotojų ir keleivių traumos būna sunkesnės ir dažniau mirtinos. Pagrindinės traumos, kylančios per avariją nesegint diržo, yra galvos ir krūtinės traumos, kai nesegintis saugos diržo keleivis ar vairuotojas iš inercijos lekia į priekį, trenkiasi į vairą, prietaisų panelę ar priekinį stiklą. Taip pat neretai vairuotojai bei keleiviai iškrenta pro išdužiusius langus ar atsidariusias duris ir dažnai pakliūva po besiverčiančiu automobiliu.
Saugos diržai gali išgelbėti gyvybę - tai vienareikšmiška išvada. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dažnai tampa sužalojimų, įvykusių dėl saugos diržo vengimo, liudininkais. Dirbant šį darbą, paprastai nebūna laiko analizuoti, ar buvo laikomasi saugos reikalavimų.
Lietuvos policijos atstovė nuogąstauja, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikus suaugusieji veža pasisodinę ant kelių, leidžia jiems važiuoti ant galinės sėdynės per vidurį įsikibus į priekines sėdynes. Neretai maršrutinėmis transporto priemonėmis važiuojantys keleiviai taip pat neužsisega saugos diržų, nors jie yra įrengti. Užsegtas saugos diržas, įvykus eismo įvykiui, gali apsaugoti vairuotoją ir keleivį(-ius) nuo tragiškų padarinių, kūno sužalojimų ar net žūties. Kaip rodo praktika, daugiausia nukenčia eismo įvykiuose keleiviai, kurie neužsisegę saugos diržų (iškrenta iš transporto priemonės, yra prispaudžiami prie priekinės keleivio sėdynės, patiria sunkias galvos traumas). Pavyzdžiui, mikroautobusui nuvažiavus nuo kelio ir apvirtus, iš jo iškritę keleiviai patiria sunkiausius sužeidimus ar net žūsta.
Galinių sėdynių vidurys dažnai išnaudojamas pokalbiams - pasislenkama į priekį, norint būti arčiau priekyje sėdinčių vairuotojo ir keleivio, geriau juos girdėti ir pačiam būti geriau girdimam. Diržas tam trukdytų, tad jo nesegima. Tačiau susidūrimo metu taip galinėje sėdynėje sėdintis keleivis atsidurs priekyje ir didelė tikimybė, kad išskris pro priekinį langą.
Privalo užsisegti visi, nepaisant sėdėjimo vietos
Saugos diržus reikia segėti visada, nepriklausomai nuo užimamos vietos ir nuvažiuojamo atstumo. Avarijos atveju jie gali išgelbėti tiek vairuotojo, tiek keleivių gyvybes. Tačiau dalis vairuotojų ir keleivių vis dar turi ypatingą požiūrį į saugos diržų naudojimą: pasak jų, saugos diržą būtinai reikia segėti sėdint priekyje, bet nebūtina užsisegti sėdint gale. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena laikus, kai gatvėse važinėjo automobiliai, kuriuose saugos diržai buvo sumontuoti tik priekyje ar kad buvo laikai, kai tik sėdintys priekyje privalėjo užsisegti saugos diržus, tad jų poelgius gali diktuoti seni įpročiai (neprisisegti saugos diržų sėdint gale). Kiti tvirtina, kad saugos diržas galinėje sėdynėje „sumažina kelionės komfortą“, neleidžia patogiai įsitaisyti, be to susiglamžo drabužiai. Tačiau dažniausias pasiteisinimas yra įsitikinimas, kad susidūrimo metu, pavojus gale sėdintiems keleiviams - net ir nesegintiems saugos diržų - yra nereikšmingas, palyginti su rizika, kuri gresia vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui.
Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai sako, jog jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti visi keleiviai, nepaisant jų sėdėjimo vietos, ir vairuotojas. Tiek sėdintiems priekinėse, tiek galinėse sėdimosiose vietose ir nesegintiems saugos diržų keleiviams kyla pavojus susidūrimo metu būti nublokštiems iš savo sėdimosios vietos ar atsitrenkti į automobilio salono dalis. Sėdintis galinėje sėdimojoje vietoje ir nesegintis saugos diržo rizikuoja ne tik savo sveikata ar gyvybe, bet ir gali mirtinai sužaloti automobilyje sėdinčius keleivius ir vairuotoją.
Dažniausi keleivių pasiteisinimai, kodėl jie neužsisega saugos diržų, yra dėl skubėjimo, trumpų važiavimo atkarpų, dėl to, kad diržai varžo ar keleiviai paprasčiausiai juos pamiršta užsisegti. Kiti nemano, jog saugos diržo segėjimas gali išgelbėti gyvybę, jiems atrodo, kad oro pagalvės gali pakeisti saugos diržus. Tačiau tai yra klaidingas įsitikinimas.
Staigaus sustojimo metu, įvykus susidūrimui, vaiko „smūgio svoris“ („crash weight“) išauga dramatiškai. Pavyzdžiui, važiuojant 48 km/h greičiu ir susidūrus automobiliams, neprisisegęs vaikas bus nublokštas maždaug 45 kartus didesne jėga. Važiuojant 67 km/h greičiu ši jėga išauga nuo 75 iki 150 kartų. Taigi, 27 kg sveriantis vaikas, važiuojant 67 km/h greičiu, gali į vairuotoją rėžtis „smūgio svoriu“, siekiančiu nuo 2000 iki 4000 kilogramų.
Saugos diržai - pirmoji ir svarbiausia gynybos linija
Įvykus eismo įvykiui, nesvarbu, ar tai būtų automobilis, mikroautobusas, ar autobusas, saugos diržai yra pirmoji ir svarbiausia gynybos linija. Ne sudėtingai sukonstruotos kėbulo gniuždymo zonos ar oro pagalvės, o tiesiog paprasčiausi diržai. Kai automobilio kėbulas stengiasi išsklaidyti smūgio energiją, diržai išlaiko keleivių kūnus optimalioje padėtyje. Jei smūgio metu diržai neužsisegti, keleiviai visada išmetami iš sėdynių.
Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegę saugos diržų (išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas). Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklūsus, tų keleivių tiesiog nevežti. Jei automobilį sustabdęs pareigūnas aptiks keleivį neprisegtu saugos diržu, bauda gali būti skirta ir jam, ir vairuotojui. Vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti vairuotoją nuo baudos, yra įrodyti pareigūnui, kad kelionės metu vežamas asmuo savavališkai atsisegė diržą.
Atsakingas vairuotojas neturėtų pradėti važiuoti, jei keleiviai neprisisegę saugos diržų. Jei vienas iš sėdinčiųjų gale tvirtina, kad saugos diržas jam nereikalingas, tokiam galima atkirsti: „Aš ne dėl jūsų saugumo rūpinuosi, aš nenoriu, kad avarijos metu ant mano nugaros užkristų kelių tonų bulvių maišas!“ Dažnai tai suveikia.
Stabdymo metu jėgos yra šiek tiek didesnės nei 1 G, susidūrimo metu dažnai būna 25 G ar daugiau. Susidūrimų standartuose numatytas smūgio į nejudančią kliūtį bandymas važiuojant 48 km/h greičiu. Bandymas išlaikomas, jei manekeno krūtinę veikia ne didesnė kaip 60 G jėga. Jei segimi diržai, toks įvykis gali baigtis mėlynėmis arba šonkaulių lūžiais. Jei diržai neprisisegti, 75 kg sveriantis asmuo 4,5 t jėga atsitrenks į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę. Tokiose situacijose nebelieka net teorinės galimybės išgyventi.
tags: #buvo #neprisiseges #saugos #dirzo #teismai