Lietuvos vilkikų sektorius susiduria su nuolatiniais iššūkiais, pradedant naujais ribojimais dėl degalų įvežimo ir baigiant pastangomis užtikrinti eismo saugumą. Nepaisant to, įmonės aktyviai atnaujina transporto parkus, diegia pažangias technologijas ir investuoja į vairuotojų mokymus, siekdamos išlaikyti konkurencingumą ir didinti efektyvumą.
Nauji degalų įvežimo ribojimai ir jų poveikis
Praėjusį sekmadienį, gegužės 3-5 dienomis, įsigaliojus draudimui transporto priemonėms į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų, iki trečiadienio į šalį neįleisti du autobusai ir 20 vilkikų. Medininkų pasienio punkte neįleisti devyni vilkikai bei du autobusai, o Šalčininkų pasienio punkte - 11 vilkikų.
Nesėkmingi bandymai ir aiškinimai
Vienas neįleistų autobusų priklausė Lietuvos bendrovei „TOKS“. Įmonės Tarptautinių pervežimų vadovė Renata Petkevič informavo, kad įmonės manė, jog svarbiausia, kad degalai nebūtų nupirkti Baltarusijoje. „Bendrovės autobusas, važiuodamas į Baltarusiją ir planuodamas iškart grįžti į Lietuvą, dar Lietuvoje užsipylė tiek degalų, kad užtektų nuvažiuoti ir grįžti. Įmonėje veikia labai aiški tvarka, numatanti, kad degalai gali būti perkami tik Lietuvoje“, - komentavo R. Petkevič.
Tačiau paaiškėjo, kad nauja tvarka veikia aritmetiškai - jei limitas viršytas, tvarka pažeista, nepaisant to, kad degalai buvo pirkti Lietuvoje. Kitaip tariant, degalų kilmė nėra svarbi, svarbus tik kuro kiekis bake. Problemos sprendimas buvo paprastas - autobusas tiesiog važinėjo tol, kol bake liko leistinas kiekis kuro, ir tuomet sėkmingai grįžo namo.
Vežėjų asociacijų pozicija
Tarptautinio transporto logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad aljansas nerenka informacijos apie neįleistus vilkikus, nes tai nėra esminis klausimas. Jis pabrėžė, kad neįleisti vilkikai nebūtinai priklauso Lietuvos įmonėms, nes tranzitinis srautas per Lietuvą siekia virš milijono vilkikų per metus. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas taip pat sakė nerenkantis informacijos apie neįleistus vilkikus, o vežėjų atstovai teigia, kad nauji ribojimai didelių problemų jiems nekelia, nes vežėjai žino apie ribojimus.
Seimas balandžio pabaigoje iki 2028 metų pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įvedęs draudimą iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų.
Vilkikų sulaikymas dėl valstybinių numerių keitimo mechanizmų
Du krovininiai vilkikai „DAF“ praėjusią savaitę buvo sulaikyti, juose radus įrengtus valstybinių numerių keitimo mechanizmus. Vilkikai gabeno vaisių krovinius iš Nyderlandų į Rusiją. Muitinės tikrinimo metu, įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl transporto priemonių faktinio naudojimo Rusijoje, buvo atlikti vilkikų kabinų fiziniai patikrinimai.
Pas vairuotojus rasti Rusijos transporto priemonių registracijos liudijimai, išduoti toms pačioms transporto priemonėms, kurių identifikavimo numeriai (VIN) sutapo su Europos Sąjungoje (ES) registruotų vilkikų VIN.
Aptikti mechanizmai ir jų veikimo principai
Tolimesnio tikrinimo metu nustatyta, kad abiejuose vilkikuose įrengti skirtingo tipo valstybinių registracijos numerių keitimo mechanizmai. Vienu atveju buvo nustatyta modernesnė sistema - paspaudus mygtuką vilkiko kabinoje Lietuvos valstybiniai registracijos numeriai buvo automatiškai pakeičiami į Rusijos registracijos numerius. Kitu atveju nustatytas senesnis mechanizmas - Rusijos valstybiniai numeriai buvo uždengiami ir keičiami rankiniu būdu, naudojant magnetinius tvirtinimus.
Dėl nustatytų aplinkybių sulaikyti abu krovininiai automobiliai. Vieno vilkiko vertė - 12,3 tūkst. eurų, kito - 50,2 tūkst. eurų, abiem atvejais surašyti prekių sulaikymo protokolai. ES vežėjams draudžiama vykdyti pervežimus Rusijos teritorijoje, o Rusijos vežėjams - Europos Sąjungoje.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienio situacija
Vyriausybė trečiadienį nusprendė anksčiau nei planuota atverti sieną su Baltarusija, tad yra tikimybė, kad ten įstrigę vilkikai pajudės Kėdainių link. Lietuvai dar spalio 27 dieną uždarius sienas su Baltarusija dėl to, kad iš pastarosios kylantys kontrabandiniai balionai trikdo Vilniaus oro uosto darbą, Baltarusijos atsakas kaip reikiant atsirūgo verslui.
Įkalinti vilkikai ir finansiniai nuostoliai
Baltarusijoje įstrigę tūkstančiai Lietuvos vilkikų, kurie negali grįžti dėl to, kad sienos uždarytos. Maža to, Baltarusija vilkikus nukreipė į mokamas stovėjimo aikšteles, kur viena stovėjimo para kainuoja 120 eurų. Problemos Lietuvos vežėjams kilo po to, kai spalio 27 d. Lietuva uždarė sieną su Baltarusija. Reaguodamas į tai, Aliaksandro Lukašenkos režimas spalio 31 d. priėmė sprendimą, dėl kurio šimtai, o gal net tūkstančiai, lietuviškų transporto priemonių liko įkalintos. Baltarusijos sprendimu, jos perkeliamos į specialias mokamas aikšteles. Maža to, A. Lukašenka pagrasino, kad jei nebus sumokėtas nustatytas mokestis, transporto priemonės bus konfiskuotos.
Diplomatinės pastangos ir verslo nuostoliai
Lietuvos institucijos situaciją bando spręsti diplomatinėmis priemonėmis - kreiptasi į Baltarusiją aukštesniu lygiu, prašant atidaryti humanitarinį koridorių transportui grąžinti, taip pat informuota Europos Komisija dėl galimų kompensacijų verslui. Minskas atsisako išleisti puspriekabes, kol jų pasiimti neatvyks lietuviški vilkikai. Tačiau to padaryti neįmanoma, nes siena jiems yra visiškai uždaryta. Dėl to įmonės patiria dvigubus nuostolius: priverstines prastovas moka ir aikštelei Baltarusijoje, ir Lenkijos vežėjui. Nuo spalio 31 dienos iki lapkričio 14 dienos už dvi puspriekabes susidarė jau kone pusketvirto tūkstančio eurų skola. Tuo tarpu kita Kėdainiuose veikianti logistikos įmonė „Linėja Transport“ problemų išvengė.
Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ skambina pavojaus varpais dėl galimo nacionalinio logistikos sektoriaus žlugimo. Lenkijos pasienio postų pralaidumas yra nepalyginamai didesnis - vienas lenkų postas per parą gali praleisti apie tūkstantį vilkikų, kai abu Lietuvos postai anksčiau kartu praleisdavo vos 120.
Vilkikų kontrolės modernizavimas Lietuvoje
Artimiausiu metu Lietuvoje planuojama modernizuoti Klaipėdos stacionarųjį kontrolės postą, o pagrindiniuose šalies keliuose pradėti diegti dinamines vilkikų svėrimo sistemas. Pasak pokyčius inicijuojančios Susisiekimo ministerijos, tai leis efektyviau kontroliuoti sunkiasvorį transportą, automatiškai fiksuoti viršsvorį ir išrašyti administracinių nusižengimų protokolus.
„Įjungsime 10 metų neveikusias vilkikų svarstykles. Pradedame nuo Klaipėdos stacionaraus kontrolės posto, kur kasdien juda vilkikų srautai, keliaujantys į Klaipėdos uostą ir iš jo. Šiemet pagrindiniuose keliuose, kur fiksuojamas didžiausias sunkiasvorių automobilių eismas, bus pradėtos diegti ir naujos dinaminės vilkikų svėrimo sistemos. Jos veiks panašiai kaip momentiniai greičio matuokliai ir leis automatiškai išrašyti protokolus“, - pranešime sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Klaipėdos kontrolės posto atnaujinimas
Klaipėdos stacionarusis kontrolės postas veikia nuo 2010 metų. Jame anksčiau buvo įdiegta ir automatinė preliminaraus svėrimo įranga, tačiau ji veikė tik iki 2017 metų. Šiuo metu vilkikai patikrai atrenkami pagal tam tikrus požymius, pavyzdžiui, krovinio rūšį, ašių išdėstymą, todėl kontrolė, ministerijos teigimu, yra neefektyvi. Dar šį mėnesį planuojama skelbti naujos svėrimo įrangos pirkimą. Įrengus automatines svarstykles bus galima patikrinti visus vilkikus, vykstančius į Klaipėdą A1 magistrale.
Iki kol bus įdiegta nauja sistema, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) taip pat planuoja didinti kontrolierių skaičių, kad Klaipėdos kontrolės postas veiktų visą parą. LTSA duomenimis, pernai per Klaipėdos postą pravažiavo apie 1,4 mln. krovininių transporto priemonių, tačiau patikrinta tik apie 5 tūkst. vilkikų, arba 0,35 proc. viso srauto. Viršsvoris buvo nustatytas 13 atvejų. Iki 2028 metų pagrindiniuose šalies keliuose valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ planuoja įrengti 18 stacionarių dinaminių svarstyklių.
Vilkikų parko atnaujinimas ir sektoriaus augimas
Europos Sąjungos (ES) sunkvežimių rinkai traukiantis, Lietuva demonstruoja fenomenalų 60 proc. naujų vilkikų registracijos augimą. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. Lietuvoje registruoti 10 929 nauji sunkvežimiai, arba 59,5 proc. daugiau nei 2024 m., kai šalyje registruoti 6852 vilkikai.
Augimo priežastys ir iššūkiai
„Pirmiausia tai parko atnaujinimas: tiesiog ateina tam laikas, nes dalis anksčiausiai pirktų „Euro 6“ sunkvežimių jau nusidėvėję. Kita svarbi dalis - ne vienus metus Lenkijoje vilkikus registravę vežėjai grįžta į Lietuvą. Jei kalbėsime apie vežėjų nuosavybę, parko dydis reikšmingai nesikeitė, pasikeitė tik valstybiniai numeriai ant jų“, - aiškino Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas.
P. Drižas pabrėžė, kad naujų vilkikų registravimo nereikia tiesiogiai sieti su sektoriaus augimu, ir priminė, jog 2025 m. tarptautinių krovinių apyvarta nežymiai traukėsi, o 2024 m. fiksuotas 4,5 proc. mažėjimas. „Beveik 60 proc. naujų vilkikų registravimo augimas 2025 m. neatrodys taip įspūdingai, jeigu įvertinsime tai, kad 2024 m. fiksuotas 35 proc. kritimas. Be to, statistiką gali iškreipti ir praėjusiais metais viešai skelbti keli stambūs didelių įmonių įsigijimai. Kadangi tarptautinio transporto sektoriaus įmonės išgyvena sudėtingą laikotarpį, registravimo augimas didžiąja dalimi sietinas su autoparko atnaujinimu“, - sakė P. Drižas.
Vairuotojų trūkumas ir investicijos
Šiuo metu Europoje trūksta apie 500 tūkst. vairuotojų. „ES valstybių narių vidaus darbo rinkų rezervai išsemti. Vienintelė likusi išeitis - trečiųjų šalių vairuotojai. Kita svarbi medalio pusė - valstybės vykdoma darbuotojų iš užsienio pritraukimo politika, kuri Lietuvoje pastaraisiais metais neleido išnaudoti mūsų šalies įmonių demonstruojamo potencialo“, - mano P. Drižas. ACEA duomenimis, vidutinis sunkvežimis ES yra 14-os metų amžiaus. Lietuva, kur šis rodiklis siekia 9,6 metų, yra tarp pirmaujančių valstybių.
Lietuvos įmonių investavimas į naujas transporto priemones ne tik pakilimo, bet ir sudėtingais laikotarpiais yra nuolatinė tendencija. „Vairuotojų trūkumo mažinimas ir investicijos į efektyvius vilkikus tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Tai kartu ir išlaidų keliams, degalams, transporto priemonės eksploatacijai ir kt. optimizavimas. Galiausiai tai daro įtaką ir geresnei teikiamų paslaugų kokybei, didina įmonių patrauklumą užsakovams“, - mano P. Drižas. Naujų sunkvežimių įsigijimas gali padėti ir taupyti, ypač atsižvelgiant į skirtingus kelių mokesčius ir sąlygas įvairiose šalyse.
Saugumas eisme: vilkikai ir visuomenės nuomonė
Saugaus eismo pamoka
Vilkikai - nuolatinė transporto sistemos dalis ne tik magistralėse, bet ir intensyviame miestų eisme. Nepaisant to, kitiems eismo dalyviams pasitikėjimo šalia jų trūksta, pastebi ekspertai. 2026 m. visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 39 proc. gyventojų eisme šalia vilkikų jaučiasi greičiau nesaugiai, o 11 proc. - visiškai nesaugiai. Svarbus ir kitas rodiklis - vertindami savo žinias apie saugų eismą šalia vilkikų, tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) apklaustųjų jas įvardijo kaip geras arba puikias, 43 proc. - kaip vidutines, o 14 proc. pripažino išmanantys šią temą blogai arba labai blogai. Saugiau šalia vilkikų dažniau jaučiasi vyrai ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai.
Psichologiniai aspektai ir edukacijos poreikis
„Vilkikas yra didelė ir masyvi transporto priemonė, todėl nenuostabu, kad apklausos rezultatai rodo, jog net pusė Lietuvos gyventojų šalia jo eisme jaučiasi nesaugiai. Apklausos rezultatai yra aiškus signalas, kad Lietuvos gyventojams trūksta žinių apie saugų eismą šalia vilkikų. Vienas efektyviausių būdų tai pakeisti - nuosekli ir tiksli edukacija apie tai, kas vyksta realiose eismo situacijose“, - teigiama pranešime.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, įtampa šalia didelių transporto priemonių susijusi su tuo, kaip žmogus suvokia riziką ir priima sprendimus stresinėse situacijose. Dideli objektai, jų keliamas triukšmas ar artumas automatiškai sustiprina pavojų signalizuojančias reakcijas, nes smegenys daugiau dėmesio skiria situacijoms, kuriose galimos rimtesnės pasekmės. Ji pažymi ir tai, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti ne tik eismo dalyvių konkurenciją, bet ir pyktį, ypač kai tenka prisitaikyti prie lėčiau manevruojančių transporto priemonių.
„Tokiose situacijose svarbiausia ne slopinti emocijas, o taikyti savireguliacijos principus - trumpai stabtelėti prieš manevrą, sąmoningai įvertinti situaciją ir priminti sau, kad skirtingų gabaritų transporto priemonės juda pagal skirtingas fizines galimybes. Būtent žinios ir taisyklės, o ne intuicija, didina saugumą kelyje“, - primena L. Bagdonavičienė.
Vilkikų ypatumai ir saugaus atstumo svarba
Transporto specialistai pažymi, kad vilkikai eisme įprastai juda nuspėjamai - pagal savo fizines galimybes ir Kelių eismo taisykles. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiti eismo dalyviai elgiasi impulsyviai, neįvertinę didelių gabaritų transporto priemonėms būdingų judėjimo ypatumų. „Vilkikas nėra tiesiog didesnis automobilis eisme, - sako Singaras Čepaitis, logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas. - Pavyzdžiui, puspriekabės trajektorija posūkyje juda plačiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl sankryžose jai būtina palikti pakankamai erdvės manevrui.“
Vilkikas ir iš vietos pajuda gerokai lėčiau nei lengvasis automobilis, todėl skuboti manevrai šalia vilkiko gali sukurti papildomą riziką. Reikia žinoti ir tai, kad staigus lengvesnės transporto priemonės įsiterpimas prieš vilkiką gali baigtis tragiškai, nes vilkiko stabdymo kelias gerokai ilgesnis, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms ar vežant sunkų krovinį. S. Čepaitis įvardija ir universaliausią saugumo taisyklę judant transporto priemone ar pėsčiomis ten, kur šalia važiuoja vilkikai - saugus atstumas.
„Girteka“ indėlis į kelių saugumą ir inovacijas
„Girteka“, kaip viena didžiausių transporto įmonių Europoje, jaučia atsakomybę rodyti pavyzdį ir prisidėti prie saugesnių kelių visiems eismo dalyviams. Todėl siekiama ne tik laikytis aukščiausių saugumo standartų savo veikloje, bet ir skatinti platesnį supratimą apie saugų eismą keliuose. Būtent todėl „Girteka“ į kelių saugumą žiūri kompleksiškai - investuoja į vairuotojų mokymus, nuolat atnaujina parką naujausiais vilkikais su pažangiomis saugos sistemomis ir nuosekliai prisideda prie visuomenės švietimo.
Edukacinės kampanijos ir parko atnaujinimas
Dar 2020 m. bendrovė pirmą kartą pradėjo iniciatyvą „Būk saugus kelyje“, skirtą didinti supratimą apie saugų elgesį šalia sunkiasvorių transporto priemonių. Šią kryptį „Girteka“ tęsia ir toliau - pradeda visus šiuos metus truksiančią edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“. Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovės „Girteka“ užsakymu apie saugų eismą šalia sunkvežimių 2026 m. sausį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje buvo apklausta 1017 18-75 metų amžiaus respondentų.
„Girteka“ turi didžiausią nuosavą transporto parką Europoje - 6000 vilkikų, 7000 puspriekabių - ir atnaujina jį kas 2-4 metus. „Pagal rinkos standartus tai reiškia, kad tikrai važinėjame su naujausiais vilkikais Europoje. Palyginti su kitais keliuose matomais vilkikais, galime įsivaizduoti, kad lyginame seną „Mazdą“ su nauju „Mercedes-Benz“, - komentuoja „Girteka Transport“ direktorius Mindaugas Paulauskas. - Šis įmonės sprendimas yra strateginis, jis užtikrina ne tik ekonominę naudą - nes technologiškai nauji vilkikai ne tik reikalauja mažiau priežiūros, bet ir sunaudoja mažiau degalų, išmeta mažiau CO2, bet ir didesnį komfortą vairuotojams bei saugumą kelyje.“
Technologijos ir vairuotojų patirtis
Šiandieniniai, naujausiomis technologijomis ir saugumą užtikrinančiais sprendimais aprūpinti vilkikai - nuo akląsias zonas mažinančių vaizdo kamerų iki vairuotojo įspėjimo sistemų ir automatinio stabdymo - jau mažai teprimena tuos, kuriais kroviniai buvo gabenami prieš 20 metų. Novatoriškomis technologijomis išsiskiriantys vilkikai, pasak M. Paulausko, svarbūs ir kaip papildoma nauda „Girtekos“ vairuotojams. „Naujausi vilkikai tikrai padeda ir pritraukti vairuotojus, ir juos išlaikyti - kaip daugelį mūsų, juos vilioja patogi, naujoviška, ergonomiška ir saugi darbo aplinka. Kiekvienas parko atnaujinimas tampa papildoma motyvacija - vairuotojams smalsu, kokių funkcijų ir patobulinimų ras naujo modelio vilkike“, - sako „Girteka Transport“ vadovas.
Gauti naujausią, dar neeksploatuotą vilkiką vairuotojams dažnai reiškia daugiau nei tiesiog darbo priemonę - tai ir profesinis smalsumas. „Girteka“ vairuotojų patirtis patvirtina, kad naujos technologijos tiesiogiai keičia kasdienį darbą kelyje, o skirtumas tarp senesnės ir naujos technikos jaučiamas kasdienėse situacijose. Neseniai atliktoje vidinėje „Girtekos“ apklausoje apie bendrovės vilkikus, vairuotojai dažniausiai išskyrė du dalykus - vilkikų komfortą ir saugumą. Būtent šie aspektai, jų teigimu, labiausiai prisideda prie darbo kokybės ilguose reisuose.
Vairuotojai patikina, kad techniniai aspektai, tokie kaip stabdymo sistemos veikimas, vilkiko elgsena važiuojant įkalnėmis su pilna apkrova ar net mažesnės degalų sąnaudos, greitai tampa akivaizdūs kasdienėje praktikoje. Ne mažiau reikšmingas ir technikos patikimumas. Naujesni vilkikai rečiau genda, todėl sumažėja neplanuotų sustojimų, o kartu - ir streso. Tai leidžia vairuotojams daugiau dėmesio skirti pačiam vairavimui, rūpintis krovinio pristatymu laiku, o ne netikėtų situacijų sprendimu.
Saugumas, kuriamas iš anksto
Neseniai „Girtekos“ įsigyti 500 „Mercedes-Benz Trucks“ vilkikų „Actros L ProCabin“ vairuotojų jau irgi „išpakuoti“ ir nufilmuoti bei išgirti dėl puikios aerodinamikos ir vairuotojo komfortui pritaikytos kabinos architektūros. Jose integruotos pagalbos sistemos padeda realiu laiku išvengti pavojingų situacijų. Kameros ir jutikliai stebi aplinką, fiksuoja akląsias zonas, įspėja apie kliūtis, o kritiniais atvejais įsijungia automatinio stabdymo sistema.
Pasak „Mercedes-Benz Trucks“ produktų kūrimo vadovo Rainerio Müller-Finkeldei, tokios technologijos kuriamos siekiant ne tik palengvinti vairuotojų darbą, bet ir nuosekliai artėti prie ambicingo tikslo - eismo be avarijų. „Daugelį metų investuojame į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad dar labiau sustiprintume vairuotojų kasdienį darbą su pagalbos sistemomis ir padidintume visų eismo dalyvių saugumą“, - teigia jis.
Gamintojo atstovai pabrėžia, kad saugumas nėra pavienis sprendimas ar technologija - tai nuosekli kryptis, tapusi visos organizacijos DNR. Būtent todėl kuriamos sistemos, galinčios kompensuoti žmogiškas klaidas - ypač situacijose, kuriose viską lemia sekundės ir centimetrai. Tai ypač svarbu saugant pažeidžiamiausius eismo dalyvius - pėsčiuosius ir dviratininkus. Šiandien akivaizdu, kad modernus vilkikas tampa ne tik transporto priemone, bet ir reikšminga eismo saugumo sistemos dalimi. O investicijos į naują techniką - tai kartu investicijos į saugesnius kelius, efektyvesnį verslą ir patrauklesnes darbo sąlygas vairuotojams.