Vairavimas tamsiuoju paros metu kelia iššūkių dėl riboto matomumo, padidindamas avarijų riziką. Naktinio matymo sistemos automobiliuose tampa svarbia priemone, padedančia vairuotojams geriau orientuotis ir užtikrinti didesnį saugumą.

Žmogaus fiziologijos apribojimai ir eismo sauga naktį
Eismo specialistai pabrėžia, kad tamsiuoju periodu vairuotojų galimybės objektyviai vertinti situaciją drastiškai sumažėja. Saugos eismo specialistas Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad vairuojant net 80-90 procentų visos informacijos žmogus priima per regos organus. Kadangi žmogaus fiziologija nepritaikyta naktiniam matymui, sutemus gebėjimas laiku pastebėti kliūtį ar prognozuoti kitų eismo dalyvių trajektorijas smarkiai krenta. Dėl šios priežasties kokybiškas išorinis ir transporto priemonės skleidžiamas apšvietimas tampa gyvybiškai svarbus.
Pagrindiniai pavojai tamsiuoju paros metu
- Susidūrimai su laukiniais gyvūnais: Didžiausi iššūkiai vairuotojų laukia išvažiavus už miesto ribų, kur greitis didesnis, o dirbtinio apšvietimo nėra. Čia padidėja susidūrimų su migruojančiais laukiniais gyvūnais rizika. Su standartinėmis šviesomis vairuotojas gyvūną dažniausiai pamato tik tada, kai išvengti smūgio jau nebeįmanoma. Mokslininkas E. Bukelskis pabrėžė, kad itin pavojingas yra vėlyvas pavasaris (nuo balandžio vidurio iki birželio pradžios) ir rudenį, kai gyvūnai mažiau reaguoja į automobilius.
- Nepastebimi pėstieji: Dar viena opi problema išlieka atšvaitų nenešiojantys pėstieji. Judant 90 km/h greičiu ir naudojant tik artimąsias šviesas, transporto priemonės sustabdymui tiesiog neužtenka atstumo po to, kai žibintai apšviečia kliūtį. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus laikinoji vadovė Dovilė Krasauskaitė tvirtino, kad tamsoje pėstieji privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę, segėti atšvaitą arba neštis šviečiantį žibintą. Žmogus be atšvaito matomas tik apie 50 m atstumu, su atšvaitu - apie 150 m.

BMW naktinio matymo sistemos technologija
BMW naktinio matymo sistema, diegiama nuo 2005 m., yra viena iš inovatyvių technologijų, prisidedančių prie eismo saugos gerinimo. Ji padeda vairuotojui matyti tamsoje, net kai kelio apšvietimas yra nepakankamas.
Veikimo principas: tolimųjų infraraudonųjų spindulių technologija (FIR)
BMW naktinio matymo sistema naudoja tolimųjų infraraudonųjų spindulių (FIR) technologiją. Infraraudonųjų spindulių kamera, sumontuota priešais BMW dvigubas groteles, stebi iki 300 metrų zoną į priekį nuo automobilio. Ši kamera fiksuoja šiluminę energiją, kurią skleidžia kiekvienas objektas, kurio temperatūra viršija absoliutų nulį.
- Objektų atpažinimas: Procesoriai vienu metu apskaičiuoja pėsčiųjų judesius ir BMW eigą. Atpažinti pėstieji ir dviratininkai išryškinami valdymo ekrane.
- Įspėjamieji signalai: Kritinėmis situacijomis apie staigų pavojų praneša garsinis ir optinis signalai. Taip vairuotojas anksčiau pastebi kliūtis ir gali žymiai greičiau sureaguoti. Sistema leidžia vairuotojui „matyti“ praktiškai visiškoje tamsoje ir be apšvietimo naudojimo.
- Atsparumas „apakinimui“: FIR technologija negali būti „apakinta“ artėjančių automobilių žibintais ar kitais ryškiais šviesos šaltiniais, kas užtikrina patikimą veikimą įvairiomis sąlygomis.
BMW Night Vision with Dynamic Light Spot
Sistemos tobulinimas ir papildomos funkcijos
BMW naktinio matymo sistema nuolat tobulinama. Trečiosios kartos sistemos, remiantis sudėtingu algoritmu, atpažįsta pėsčiuosius ir stambius gyvūnus, esančius ant kelio dangos arba netoli jos, kurie gali kirsti automobilio trajektoriją. Pagal rizikos lygį, įspėjimas rodomas prietaisų skydelio ekrane ir „Head-Up“ ekrane (jei įrengtas).
- Dinaminis šviesos spindulys (Dynamic Light Spot): Sistema papildoma dinaminiu šviesos spinduliu, kurioje rūko žibintai pakeičiami dviem specialiais LED prožektoriais. Ši funkcija gali apšviesti pėsčiuosius, esančius pavojingoje zonoje, nubrėždama jiems šviesią liniją, kad juos išskirtų. Gyvūnams naudojamas mirksintis apšvietimas. Tai atkreipia dėmesį į pavojus eisme ir suteikia vairuotojams daugiau laiko reaguoti.
- Gyvūnų atpažinimo technologija: Nuo 2013 m. sistema buvo patobulinta gyvūnų atpažinimo technologija. Iškilus pavojui, sistema nukreipia dalį automobilio žibintų šviesos srauto į gyvūną, kelis kartus įspėjamai blyksteli, o prietaisų skydelyje įsižiebia raudonas trikampis su nupieštu elniu. Taip pat parengiami ir BMW stabdžiai galimam avariniam stabdymui.
Naktinio matymo sistemos integravimas su kitomis sistemomis
BMW naktinio matymo sistema nėra izoliuota. Ji integruojama su kitais automobilio valdymo moduliais, siekiant maksimalaus saugumo ir komforto.
- High-Beam Assist (tolimųjų šviesų asistentas): Pristatytas 2005 m. rudenį, šis asistentas automatiškai įjungia ir išjungia tolimąsias šviesas, atsižvelgdamas į eismą priekyje, taip padėdamas išvengti kitų vairuotojų apakinimo.
- Navigacijos sistema ir adaptuoti žibintai: Gavęs duomenis iš navigacijos sistemos, kompiuteris dar prieš manevrą pakreipia žibintus posūkio kryptimi. Susietas su infraraudonųjų spindulių kameromis, jis gali taškiniu spinduliu išskirti už 300 metrų esantį pėstįjį ar gyvūną.
- Adaptyvus greičio palaikymas ir automatinio stabdymo sistema: Modernios naktinio matymo sistemos bendrauja su adaptyviu greičio palaikymu ir automatinio stabdymo sistema. Programinei įrangai identifikavus gyvūną ar žmogų, sistema automatiškai nukreipia į jį dalį šviesos srauto, siunčia įspėjamąjį signalą vairuotojui ir prevenciškai paruošia stabdžių sistemą avariniam stabdymui.
Naktinio matymo sistemų raida ir ateities perspektyvos
Naktinio matymo sistemos, turinčios karinę kilmę (termovizija ir infraraudonųjų spindulių technologijos buvo plėtojamos dešimtmečius siekiant karinio pranašumo), sparčiai tobulėja ir tampa vis prieinamesnės.
- Istorija: Pirmieji bandymai pritaikyti šias sistemas automobiliuose prasidėjo devintojo dešimtmečio pabaigoje. „Cadillac“ 2000 m. tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu su aktyviąja naktinio matymo sistema. „Mercedes-Benz“ 2005 m. pristatė pasyvią termovizinę sistemą, kuri buvo efektyvesnė atpažįstant gyvus objektus.
- Iššūkiai: Ankstyvosios sistemos teikė gana miglotą, žemos raiškos vaizdą. Pasyviosios termovizinės sistemos susiduria su problema, kad termovizinė kamera negali „matyti“ pro stiklą. Aktyviosios sistemos jautrios oro sąlygoms (lietui, rūkui).
- Dabartis ir ateitis: Naujausios kartos sistemos naudoja sudėtingus dirbtinio intelekto algoritmus, kurie realiu laiku analizuoja vaizdą ir priima sprendimus. Tikėtina, kad ateityje naktinio matymo sistemos bus integruojamos su papildytos realybės ekranais, o informacija bus projektuojama tiesiai ant priekinio stiklo. Autonominių automobilių kontekste, naktinio matymo sistemos taps dar svarbesnės, siekiant užtikrinti visapusišką aplinkos suvokimą bet kokiomis sąlygomis. Kaina ir toliau mažės, nes termovizinių jutiklių gamyba tampa vis efektyvesnė.
