Stovėjimo stabdį, liaudyje dar vadinamą rankiniu stabdžiu, vairuotojai neretai prisimena tik tuomet, kai reikia ruoštis techninei apžiūrai. Ilgus metus automobilių konstrukcijoje buvo naudojamas standartinės konfigūracijos stovėjimo stabdys, kuris buvo aktyvuojamas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių šalia pavarų perjungimo svirties esančia rankena.
Elektroninio stovėjimo stabdžio atsiradimas
Ilgainiui įprastą trosu aktyvuojamą stovėjimo stabdį šiuolaikiniuose automobiliuose pakeitė elektroninis analogas. Vairuotojams juo naudotis tapo dar paprasčiau - norint įjungti stovėjimo stabdį tereikia paspausti centrinėje konsolėje įrengtą mygtuką.
Paprastesniuose naujuose automobiliuose iki šiol naudojamas elektromechaninis stovėjimo stabdžio aktyvavimas. Naudojant tokią įranga taip pat tereikia paspausti mygtuką, kuris aktyvuoja trosą traukiantį nedidelį elektros varikliuką. Taip pat vis dažniau naudojamas pažangesnis valdymo būdas atsisakant bet kokių trosų. Tuomet elektros varikliai montuojami pačiose stabdžių apkabose.
Dažniausios stovėjimo stabdžio problemos ir jų priežastys
Stovėjimo stabdį dažniausiai linkę pamiršti patogiai lygiose vietose savo automobilius statantys vairuotojai. Tuomet ir nutinka taip, kad per techninę apžiūrą paaiškėja, kad stovėjimo stabdis „nebelaiko“. Paprastai tariant, tai reiškia, kad jį aktyvavus pasiekiama stabdymo jėga nebeatitinka minimalių reikalavimų.
Dažniausiai stovėjimo stabdžio gedimai yra susiję su trosų arba trinkelių pažeidimais. Abi šios problemos gali pasireikšti labai panašiais simptomais - stovėjimo stabdis užstringa. Tačiau gali nutikti taip, kad trosas ir susijusi įranga yra tvarkinga, tačiau neužtikrinama pakankamai didelė prispaudimo jėga. Tai gali lemti sudilusios stabdžių kaladėlės, kurias keičiant teks nuimti galinius ratus ir ardyti stabdžių apkabas.
Dar būna ir taip, kad stovėjimo stabdys veikia, visos detalės tvarkingos, tačiau trosas - pernelyg laisvas. Tokiu atveju reikia reguliuoti rankinio stabdžio mechanizmą, o visą procedūrą su nedideliu pasiruošimu gali savarankiškai atlikti garaže.
BMW E39 rankinio stabdžio reguliavimas
BMW E39 modelio automobiliuose rankinio stabdžio reguliavimas dažniausiai atliekamas esant per dideliam trosų laisvumui. Ši procedūra yra gana paprasta ir gali būti atlikta savarankiškai, jei turite reikalingus įrankius ir žinias. Svarbu užtikrinti, kad po reguliavimo rankinis stabdys tinkamai atliktų savo funkciją ir užtikrintų reikiamą stabdymo jėgą.
Stovėjimo stabdžio gedimo signalai
Vienas iš aiškiausiai pastebimų signalų įspėjančių apie stovėjimo stabdžio gedimą yra juntamas automobilio judėjimas pastačius automobilį nelygioje vietoje. Taip gali nutikti tiek dėl detalių nusidėvėjimo, tiek dėl stovėjimo stabdį valdančios elektronikos klaidos. Tai greičiausiai pastebimas apie galimus stovėjimo stabdžio gedimus pranešantis signalas.
Kiti galimi signalai:
- Įspėjamoji lemputė: Lemputė gali nuolatos degti arba mirksėti. Kiekvienas aktyvavimas taip pat gali sukelti vis naują pranešimą apie galimą stabdžių sistemos gedimą.
- Sunkus įsibėgėjimas: Jei automobilis sunkiai įsibėgėja, tai taip pat gali būti signalas pranešantis apie galimą stovėjimo stabdžio gedimą. Šiuo atveju stovėjimo stabdis lieka pastoviai bent iš dalies įjungtas, o papildomas kaladėlių prispaudimas ir sukelia nereikalingą trintį.
Stovėjimo stabdžio gedimų prevencija
Būtent vengiant naudoti stovėjimo stabdį padidėja papildomų gedimų rizika, kadangi svarbias stabdžių sistemos dalis ima veikti korozija, labiau kaupiasi drėgmė ir dulkės.
Siekiant sumažinti stovėjimo stabdžio gedimų riziką, rekomenduojama:
- Prieš pajudant iš vietos reikėtų 100 proc. įsitikinti, kad jis yra išjungtas.
- Jei tai nėra mėgėjiškiems automobilių sporto renginiam skirtas automobilis, reikėtų vengti stovėjimo stabdžio aktyvavimo dar nesustojus.
- Reguliariai tikrinti stovėjimo stabdžio mechanizmo būklę, ypač prieš techninę apžiūrą.
tags: #bmw #e39 #rankinio #stabdzio #reguliavimas