Baudos už neteisėtą biuletenio fotografavimą ir piktnaudžiavimą nedarbingumu

Specialistai įspėja, kad sukčiaujantiems darbuotojams ligos išmoka turi būti grąžinta arba ji nėra išmokama. Tuo tarpu darbdaviams, neteisėtai gaudantiems tokius darbuotojus, gali grėsti aštuonženklių sumų baudos.

Darbdavių veiksmai ir atsakomybė

Darbdavių bandymai kontroliuoti darbuotojus

Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai įtaria, jog darbuotojas pasiėmė fiktyvų biuletenį. Pavyzdžiui, darbdavė, įtardama fiktyvų nedarbingumą, susisiekė su darbuotojos šeimos gydytoja, siekdama įspėti apie situaciją. Tačiau tokie veiksmai yra neteisėti.

Advokatų kontoros „Verum“ vadovaujantis partneris ir advokatas Mindaugas Šimkūnas nurodė, kad darbdavys neturėtų kelti reikalavimų tiesiogiai gydymo įstaigai dėl jos priimtų sprendimų ir išduotų nedarbingumo pažymėjimų ar reikalauti, kad gydymo įstaigos medikai su juo bendrautų.

Kada darbdavys gali imtis veiksmų?

Darbdavys tikriausiai neturi kompetencijų nustatyti, ar darbuotojas serga, ar tik apsimeta, nes negali kontroliuoti biuletenių išdavimo darbuotojams ar pasitelkti specialistus ir atlikti savo tyrimą. Tai atlieka Sodros Gydytojų konsultacinė komisija.

Vis tik, advokatas pridūrė, kad darbdavys gali sudaryti komisiją ir užfiksuoti (fotografuoti ar filmuoti) darbuotojo elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus: pavyzdžiui, jei jis keliavo, dalyvavo sporto, kultūros renginiuose, vartojo alkoholį ar panašiai. Tačiau pamatyti tokį pažeidimą yra laimės dalykas ir tai tebūtų priedas prie protokolo.

Baudos darbdaviams už neteisėtą duomenų tvarkymą

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilmantė Grencienė nurodė, kad sveikatos duomenis tvarkyti ir rinkti yra draudžiama, bet yra tam tikros išimtys. Jeigu darbdavys nori gauti su darbuotojo nedarbingumu susijusią informaciją, jis turi tą pagrįsti rašytiniu prašymu, nurodydamas teisinį pagrindą, informacijos apimtį ir jos naudojimo tikslus. Be to, darbuotojas tam turi būti davęs sutikimą.

Be darbuotojo sutikimo tvarkyti konfidencialią informaciją apie jį galima tik tada, kai tokią teisę suteikia įstatymai. Vadinasi, darbdavys informaciją iš sveikatos įstaigos gali gauti tik aukščiau nurodyta tvarka ir tik turėdamas aiškų įstatymuose nustatytą teisinį pagrindą.

Jei darbdaviui kyla abejonių dėl darbuotojo biuletenio, jis turi kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, kuris ir tikrina nedarbingumo priežastis, pagrįstumą, teisėtumą.

Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavys nesilaiko Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų, jis gali pateikti skundą VDAI, kuri už BDAR pažeidimus gali skirti administracinę baudą, kuri, priklausomai nuo pažeidimo, gali siekti iki 2 ar 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10 mln. ar 20 mln. eurų.

Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir kontrolė

Gydytojų sprendimų laisvė

M. Šimkūno vertinimu, nedarbingumo pažymėjimai nuotolinės konsultacijos metu turėtų būti išduodami tik sergantiems lėtine ar užkrečiama liga, taip pat ekstremalios situacijos ar karantino atveju. Jam antrino ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Ramunė Andriušaitienė. Anot jos, biuletenio išdavimas nuotoliu yra ribojamas, nes gydytojas turi patikrinti pacientą ir įsitikinti, ar asmuo yra saugus, ar nereikia kokių nors papildomų gydymo priemonių, ar negali kilti komplikacijų.

Biuletenis išduodamas tuomet, kai yra padidėjęs sergamumas infekcinėmis, užkrečiamomis ligomis. Gydytojai priima sprendimus patys, ar pasitikėti asmeniu, ar ne, ir visuomet turi teisę jį pakviesti apžiūrai.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl sveikatos būklės, gulimo režimo ar gydymo taip pat gali būti pratęsiamas nuotoliu, tad čia yra erdvės gydytojo interpretacijai.

SAM atstovė paminėjo, kad už neteisingai išduotus nedarbingumo pažymėjimus visuomet galima pranešti Sodrai, o gydytojams už tai gresia finansinė atsakomybė (baudos).

„Sodros“ kontrolės mechanizmai ir nustatyti pažeidimai

Sodra nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas, kurios analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.

Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti ir gydytojai, ir darbdaviai, ir Sodra. Pastaroji pranešimus apie pažeidimus dažniausiai gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir Sodros atstovai.

Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus:

• nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų;
• vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi;
• dirba;
• mokosi kontaktiniu būdu;
• keliauja;
• dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose;
• ar elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę.

2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Dar 400 darbuotojų buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar biuleteniai buvo išduoti pagrįstai. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.

2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti. 2023 m. taip buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos. Dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.

Skundų ir prašymų iš darbdavių, institucijų ir kitų žmonių patikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja laikinu nedarbingumu, daugėja. Pernai dėl tokių pranešimų patikrinta beveik 3000 nedarbingumo pažymėjimus turinčių gyventojų, kone trečdaliu daugiau nei 2018-aisiais. Iš jų pasitvirtino ir nedarbingumo pažymėjimai buvo užbaigti beveik 2000 atvejų.

Sodra nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė. Vis dėlto, būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos, taip pat darbas. Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad Sodra iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį, nes Sodra keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis.

Nustačius pažeidimą, nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, Sodra pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą. Svarbu paminėti, kad Sodra neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą.

Balsavimo biuletenių fotografavimas ir atsakomybė

Rinkimų biuletenių fotografavimo draudimas

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis nufotografavo savo rinkimų biuletenį, kuriame matomas pasirinktas kandidatas, ir paviešino šią nuotrauką. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią situaciją vertins artimiausiu metu. VRK ragino žmones susilaikyti nuo biuletenių fotografavimo ir tokių nuotraukų publikavimo.

Rinkimų kodeksas draudžia fotografuoti ar filmuoti balsavimo kabinose. Šis draudimas atsirado siekiant pažaboti balsų pirkėjus, kurie mainais už piniginį ar kitokį atlygį prašydavo parodyti pardavusio savo balsą rinkėjo pažymėto biuletenio fotografiją. VRK taip pat tvirtino, kad atsakomybė už balsavimo slaptumo pažeidimą numatyta ir Administracinių nusižengimų kodekse.

Atsakomybė už balsavimo slaptumo pažeidimą

Atsakomybė už balsavimo slaptumo pažeidimą numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio 1 dalyje. Už tai numatytas įspėjimas ar nedidelė piniginė bauda nuo 20 iki 50 eurų. Dėl pažeidimo gali būti baudžiami ir rinkimų komisijų, pašto paslaugų teikėjų darbuotojai, kiti atsakingi asmenys bei rinkimų stebėtojai. Jiems bauda būtų didesnė - nuo 30 iki 140 eurų.

Neteisėtas fotografavimas ir autorių teisių apsauga

Nuotraukų vagystės ir teisinė apsauga

Žurnalistė ir fotografė Jurgita Lieponė pastebėjo, kad jos nuotrauka pasidalino vienas apie Kauno įvykius rašantis puslapis. Moteris teigia, kad jos nuotraukas legaliai platinti gali tik du puslapiai, su kuriais yra sudaryta oficiali sutartis. Visiems kitiems toks pasiskolinimas yra draudžiamas, net jei ir nurodomas pirminis šaltinis.

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Ramūnas Birštonas teigia, kad pirmiausia savo teisių apsauga turėtų rūpintis patys nuotraukų autoriai. Įstatymai nustato draudimą naudoti fotografijas be autoriaus leidimo. Autorius gali kreiptis į jo teises pažeidusį asmenį ir reikalauti nutraukti neteisėtą nuotraukos naudojimą arba susitarti, kad naudojimas vyks toliau už atlygį arba be jo. Autoriui patartina iš karto išsaugoti įrodymus, kad jo nuotrauka buvo neteisėtai naudojama.

Prieš 4 metus įkurto puslapio „We love Lithuania“, kuriame platinamos gražiausios Lietuvos nuotraukos, sumanytojas Simonas Rudaminas teigia, kad su nuotraukų vagystėmis fotografai susiduria vis rečiau, tačiau ir šiandien tai yra pakankamai opi problema. Didžioji dalis skolintojų po vienkartinio įspėjimo nuotrauką ištrina, kiti tai padaro pasiginčiję. Maždaug dešimtadalis priglaustą nuotrauką nuperka ir ją naudoja legaliai.

Kada nuotrauką galima naudoti legaliai?

Vienintelis kelias netapti nuotraukos vagimi yra ją įsigyti arba gauti fotografo leidimą publikuoti nuotrauką. Advokato R. Birštono teigimu, nuotrauką, kaip ir bet kurį kitą meno ar literatūros kūrinį, nuo neteisėto panaudojimo saugo įstatymai. Pačiam nuotraukos autoriui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, netgi nėra būtina nurodyti, kad nuotrauka yra saugoma bei dėti autorių teisių apsaugos ženklo.

Nuotrauka legaliai galima pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu po jos autoriaus mirties yra praėję 70 metų. Jei autorius negali būti nustatytas, tuomet teisės į nuotrauką saugomos 70 metų, skaičiuojant nuo tada, kai nuotrauka buvo teisėtai padaryta viešai prieinama. Po šių terminų pasibaigimo nuotrauka laisvai gali būti naudojama kitų asmenų. Visgi asmeninės neturtinės teisės į fotografiją saugomos neterminuotai, todėl nuotrauką iškraipyti ar nurodyti kitą asmenį kaip autorių draudžiama, ir nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo jos sukūrimo.

Nuotrauką neatlygintinai galima naudoti asmeniniais (nekomerciniais) tikslais arba jei ji panaudojama mokymo procese. Tačiau net ir šiais atvejais nuotrauka viešai, pavyzdžiui, asmeniniuose interneto puslapiuose, be autoriaus leidimo, neturėtų būti naudojama.

Jeigu kyla klausimas, kas yra tikrasis fotografijos autorius, tuomet, anot teisininko R. Birštono, autorystę galima įrodinėti visais įmanomais būdais: fotoaparato kortelė, laikmena ar nuotraukos paskelbimo internete data, jei nuotrauka neskaitmeninė - negatyvai.

Reikia pastebėti, kad, net ir leidus nuotrauką naudoti, visada turi būti gerbiamos asmeninės neturtinės autoriaus teisės. Negalima savintis autorystės ar iškraipyti kadrą ir panaudoti tokiu būdu, kuris galėtų pažeisti autoriaus garbę bei reputaciją. Beje, pagal dabartinius įstatymus, nuotraukos autoriumi gali būti tik žmogus. Todėl jei fotoaparatas veiks automatiškai, be žmogaus įsikišimo, įstatymo požiūriu nuotrauka bus nesaugoma.

Vienas iš būdų nuotraukų autoriui palengvinti savo teisių apsaugą yra tapti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nariu, kuri tokiu atveju turi teisę ginti nuotraukų autoriaus teises - Lietuvoje tokia asociacija yra LATGA.

Viešosios informacijos rengėjai ir žiniasklaida

Visuomenės informavimo priemonių vaidmuo ir atsakomybė

Visuomenės informavimo priemonės atlieka svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Jos apima laikraščius, žurnalus, televizijos ir radijo programas, interneto portalus bei kitas priemones, kuriomis viešai skleidžiama informacija. Svarbu, kad šios priemonės laikytųsi etikos kodekso ir vidaus tvarkos taisyklių, užtikrindamos teisingą, nešališką informaciją ir vengdamos savanaudiškų tikslų.

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo:

• Neskleisti informacijos, kuri iškraipo teisingą, nešališką informaciją.
• Laikytis profesinės etikos.
• Fiksuojant viešas akcijas, nepažeisti įstatymų.
• Nepropaguoti žalingų įpročių.
• Nepropaguoti antgamtinių reiškinių, išskyrus pramoginius ar tyrimo tikslus.

Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį.

Žiniasklaidos laisvė ir cenzūra

Lietuvos Respublikoje viešosios informacijos cenzūra draudžiama. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.

Valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų.

Valstybinė kalba ir informacijos sklaida

Viešoji informacija rengiama ir platinama valstybine ar kita kalba, laikantis šio ir Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms.

Baudos už teritorijų fotografavimą

Baudą nuo 20 iki 50 eurų užtrauks žvalgybos institucijos valdomos ir naudojamos teritorijos filmavimas, fotografavimas ar vizualizavimas kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimas kitiems asmenims neturint tam teisės. Tai liečia ir žvalgybos institucijos teritorijoje esančius statinius. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą nuo 50 eurų iki 150 eurų. Taip pat yra numatyta galimybė konfiskuoti neteisėtai surinktą vaizdinę informaciją ir tam naudotas priemones ar įrangą.

Teisė tirti tokius administracinius nusižengimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus suteikta Valstybės saugumo departamentui (VSD). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad tokios kodekso pataisos yra svarbios šalies nacionaliniam saugumui.

Administracinių nusižengimų kodekse buvo nustatyta administracinė atsakomybė už karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitokiu būdu, taip pat už bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą virš šių teritorijų, tačiau nebuvo nustatyta administracinė atsakomybė už analogiškas veikas, vykdomas žvalgybos institucijoms priklausančių teritorijų atžvilgiu. Administracinių nusižengimų kodekso pataisas Seimas priėmė pernai gruodžio 19 d.

tags: #biuletenio #fotografavimas #bauda