Lietuvos gamintojai, ypač maisto pramonėje, aktyviai ruošiasi sezoninei prekybai, siekdami užtikrinti pakankamą produkcijos tiekimą ir išplėsti savo veiklą. Šiam tikslui pasiekti bendrovės samdo papildomų darbuotojų, didina transporto užsakymus ir pradeda lauko prekybą.
Didžiosios įmonės ir jų plėtros strategijos
Mažeikių bendrovė “Ingman ledai” neseniai investavo apie 1 mln. eurų (3,5 mln. litų) į naują ledų gamybos liniją, kurios pajėgumai siekia 200 tūkst. ledų porcijų per dieną. Dėl šios investicijos vasaros sezonui bendrovė laikinai įdarbina 100 žmonių, o sandėliuose jau sukaupta 4 mln. porcijų ledų.
Kauno pieno centras (KPC), prekiaujantis ledais ir šaldytais maisto produktais, šį sezoną Lietuvoje nesitiki didesnių pardavimų nei pernai. Bendrovės generalinis direktorius Arūnas Kontautas teigia, kad dėl aršios konkurencijos kai kuriose parduotuvėse prekiauti neapsimoka. Daugiau nei 100 mln. litų pardavimų (pernai - 94,1 mln. litų) KPC tikisi pasiekti užsienio rinkose, ypač Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Įmonė vasarai samdo vairuotojus, prekių dėliotojus ir pagalbininkus sandėliuose, o automobilių parką padidina nuo 20-22 iki maždaug 40 transporto priemonių.
Kauno bendrovė “Selita” ir Ko” siekia 20 proc. padidinti pardavimus, daugiausia tikėdamasi parduoti brangiųjų gaiviųjų gėrimų.
Mėsos perdirbimo bendrovės “Biovela” ir “Utenos mėsa”, priklausančios “Biovela Group”, vasaros sezonui ruošiasi nuo rugsėjo, išplėsdamos kepti lauke skirtų gaminių asortimentą.
Majonezų, garstyčių ir padažų gamintoja “Vesiga” šiltuoju metu parduoda apie 15 proc. daugiau raudonųjų padažų ir kuria naują padažą mėsai kepti ant grotelių.
Globalizacija ir verslo plėtros būtinybė
Verslo konsultantas Ugnius Savickas pabrėžia, kad šiuolaikinėje verslo ekosistemoje ir komunikacijos galimybėse mąstyti tik lokaliai būtų “savižudybė”. Jis teigia, kad Lietuvos rinka yra lokali, o vartotojai - santūrūs ir konservatyvūs, ne visada drįstantys išbandyti naujoves. Verslininkams reikia ieškoti inovatyvių vartotojų ir mąstyti pasauline prasme.
Pasak Savicko, verslas, apskaičiavęs pastangų ir rezultatų balansą, keliasi į šalis, kur gali pasiekti geresnių rezultatų greičiau ir su mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos rinka, anot jo, yra per maža stambiems verslininkams, ypač gamybos srityje, kur svarbus mastas. Jis taip pat pažymi, kad nors Lietuva turi intelektinių žinių tam tikrose srityse, trūksta masto ir patyrusių rinkos žaidėjų. Verslo konsultantas prognozuoja, kad tradiciniai verslai turės integruoti naująsias technologijas, o startuoliai, pritraukę daug investicijų, gali tapti naujais milijonieriais.
Teisinė sistema ir verslo sąlygos Lietuvoje
Verslininkai kritikuoja Lietuvos teisinę sistemą, teigdami, kad mokesčiai yra vieni aukščiausių Europoje, o valstybė neskiria pakankamai dėmesio verslo sąlygų gerinimui. Benas Gudelis, milijonierius verslininkas, tvirtai teigia, kad jei dirbtų tik Lietuvoje, emigruotų. Jis kritikuoja didelį biurokratų skaičių, neadekvačias finansines ataskaitas ir nelygias sąlygas smulkiam verslui. Pasak jo, valdžios prioritetai yra politiniai postai, o ne verslo plėtra, lyginant su šalimis kaip Airija, kurios pritraukia investicijas dėl palankių sąlygų.
Turtingiausių Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas
Straipsnyje pateikiamas turtingiausiųjų Lietuvos verslininkų penkiasdešimtukas, sudarytas remiantis viešai prieinama informacija. Analizuojant įmonių finansines ataskaitas, turto deklaracijas ir veiklos istoriją, buvo įvertintas ir dividendų išmokėjimas bei papildomos investicijos.
- Gintautas Kūlokas (64 mln., “Fatalitas”): Užsiima bemuite prekyba Lietuvos pasienyje, investuoja Baltarusijoje.
- Andrius Kiznis (64 mln., “Lietpak”): Plėtros direktorius ir 40 proc. akcijų valdytojas įmonėje, gaminančioje plėveles pakuotėms.
- Alvydas Barsteiga (65 mln., “Nemuno vaistinė”, “CGP Management”): Valdo farmacijos ir kailinių verslus, taip pat didžiausią vaistinių tinklą “Camelia”.
- Rolandas Vingilis (65 mln., “MG Baltic”): Viceprezidentas koncerne “MG Baltic”, valdo akcijų įmonėse, susijusiose su prekyba alkoholiu ir nekilnojamojo turto plėtra.
- Rimantas Stonys (65 mln., “Dujotekana”): Laikomas Rusijos dujų koncerno “Gazprom” atstovu Lietuvoje, valdo Kauno termofikacijos elektrinės kontrolinį akcijų paketą.
- Virginijus Strioga (66 mln., “E energija”): Įkūrėjas ir vadovas įmonių grupės, tiekiančios šilumą, gaminančios biokurą ir statančios katilines.
- Juozas Magelinskas (67 mln., “Megrame”): Įkūrėjas įmonės, gaminančios ir montuojančios langus, duris bei vitrinas.
- Tadas Karosas (69 mln., “LTk Capital”): Žinomas kaip “picų karalius”, valdo restoranų tinklą “Čili” ir investuoja į internetines parduotuves.
- Rimas Varanauskas (70 mln., “Freda”): Perėmė seniausią baldų pramonės įmonę Lietuvoje, kurios veikla prasidėjo dar 1880 m.
Lietuvos mėsos pramonės plėtra: “Biovela Group” investicijos
Mėsos perdirbimo įmonių grupė “Biovela Group” investavo 8 mln. eurų į moderniausią Baltijos šalyse kiaulienos skerdimo liniją Utenoje. Tikimasi, kad naujoji linija, pradėsianti veikti rudenį, leis dvigubai padidinti gamybos apimtis ir patenkinti augantį vietinės šviežios kiaulienos poreikį. Tai svarbu, nes kiaulienos suvartojimas Lietuvoje viršija vietinę gamybą, o kiaulių auginimo skaičius šalyje mažėja.
Naujoji skerdimo linija atitiks ir viršys Europos Sąjungos standartus, bus įdiegtos naujausios technologijos gyvūnų gerovei užtikrinti, energijos taupymui ir tvarumui. Papildomi pajėgumai leis padidinti ir jautienos gamybos apimtis. Įmonė taip pat investuoja į darbuotojų darbo sąlygų gerinimą.
Gyvulininkystės parodos ir aukcionai Lietuvoje
Algirdiškių parodų centre vyko gyvulininkystės paroda ir aukcionas, kuriame dalyvavo žemdirbiai, ūkininkai ir verslininkai. Renginyje buvo pristatyti veisliniai galvijai, paukščiai, triušiai ir kiti gyvūnai. Pirmasis aukcionas, kuriame parduota 20 galvijų, parodė potencialą gyvulių prekybai Lietuvoje.
Parodos organizatoriai siekia, kad Algirdiškių parodų centras taptų žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, rengiant gyvulių aukcionus, kuriuose ūkininkų galvijai būtų parduodami už realią rinkos kainą. Buvo pristatyti įvairių veislių galvijai, tarp jų limuzinų, aubrakų, simentalų, džersio ir holšteinų veislės. Dalyvavo ir Lietuvos avių augintojų asociacija bei Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacija.
Nors paroda buvo šiek tiek skurdesnė dėl šalyje plintančių ligų, tokių kaip kiaulių maras, renginys atspindėjo gyvulininkystės srities pasiekimus Lietuvoje ir suteikė galimybę ūkininkams bei specialistams pasidalinti patirtimi.
tags: #biovela #isparduodami #automobiliai